Užimtumo tarnybos duomenimis Lietuvoje darbo rinka šiuo metu yra stabili. Tačiau politikai svarstoma, kaip pažaboti piktnaudžiavimą nedarbo išmokomis. Konservatorius Raimondas Kuodis siūlo nustatyti, kiek laiko per visą gyvenimą asmuo galėtų gauti nedarbo išmoką. Bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi savo siūlymą. Siekia – numatyti didesnę kintamąją nedarbo išmokos dalį, kuri priklauso nuo žmogaus sumokėtų mokesčių.
Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovas Valdemaras į Lietuvą iš Australijos grįžo prieš 10 mėnesių. Magistrantūros studijas baigęs vyras, per šį laiką vis dar nerado nuolatinio darbo.
„Mano tie lūkesčiai kadangi turiu magistrą nėra žemiausi. Nėra, kad aplikuojuosi bet kur ir ieškau bet kokio darbo. Yra ir tam tikri atlyginimo rėžiai, yra tam tikras filtras, kuris tikrai sumažina mano apsirinkimą darbų“, – sako Valdemar Baran.
Valdemaras sako, nedarbo išmokų negauna. Tačiau „Sodra“ pastebi, kad daugiau jaunimo iki 25-erių gavo nedarbo išmoką. Pasak „Sodros“ atstovės, jauni žmonės linkę dažniau keisti darbą nei vyresni.
„Jauni žmonės labiau linkę keisti darbą, ne taip prisirišę prie vienos darbo vietos kaip vyresni. Bet vėlgi jie greitai ir sugrįžta į darbo rinką, 85 proc. žmonių, kurie tarkim pernai gavo nedarbo išmoką, tai tų jauniausių, po metų jie vėl dirba“, – sako Malgožata Kozič.
Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, šiuo metu mažiau darbuotojų ieško maitinimo ir apgyvendinimo sektoriai. Tačiau darbo rinka šalyje, iš esmės, stabili.
„Nedarbas nekinta ir su praėjusiu mėnesiu, na, o lyginant su praėjusiais metais turime gerokai žemesnius registruoto nedarbo rodiklius“, – nurodo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Pasak konservatoriaus Raimondo Kuodžio, dalis bedarbių išmokų sistemą išnaudoja. Todėl siūlo ją tobulinti, įvedant suminį nedarbo išmokų gavimą.
„Kai kurios šalys sako, reikia apriboti bendrą nedarbo pašalpos gavimą kokiais, pavyzdžiui, 5 metais per gyvenimą visą, kad tu galėtum pretenduoti tiktai. Žmogus jaustų atsakomybę ir pradėtų vertinti šitą apribojimą, kad, galbūt, jo reikės kažkada gyvenime iš tikrųjų“, – teigia politikas.
Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis sako, žmonės nedarbo išmokomis pasinaudoja dėl skirtingų priežasčių.
„Įsivaizduokite, jeigu mes pradėtume sumuoti ligos išmokas arba motinystės išmokas, vaiko priežiūros išmokas. Tai čia būtų visiška nesąmonė, kai pagalvoji. Tai lygiai taip pat yra ir su nedarbo išmokomis, nes mūsų situacijos yra labai skirtingos ir žmonės, turintys negalią, ir žmonės kuriems nutinka krizės gyvenime ir visokios kitos situacijos, o kitiems nenutinka ir normalu, kad vieni nedarbo išmokomis pasinaudoja daugiau, o kiti mažiau“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.
Pritaria ir ekonomistė Greta Ilekytė. Pasak jos, toks nedarbo išmokų ribojimas galėtų didinti skurdą ir pajamų nelygybę, todėl paveiktų pažeidžiamiausius.
‚Tai gali prisidėti prie skrudo ir pajamų nelygybės didėjimo. Tai, manau, kad diskusijos yra geros. Bet žymus pokytis, žymus pokytis, žymus sumažinimas nedarbo išmokų tikrai gali turėti nemažai šalutinių pasekmių. Žvelgiant į mūsų nedarbo lygio problemą yra labai akivaizdūs sakyčiau skirtumai tarp regionų, didžiausias nedarbas yra regionuose, kuriuose gaunamos mažesnės pajamos, sukuriama mažiau darbo vietų. Aš dar paminėčiau tą amžiaus grupę nuo 51 iki 64 metų amžiaus, kur taip pat pastebima, kad pakankamai didelė dalis žmonių negali susirasti darbo“, – teigia „Swedbank“ ekonomistė
Ir sako – dabartinė sistema skatina ieškoti darbo.
„Yra devyni mėnesiai, kada skiriama išmoka ir, na, ta išmoka, kas mėnesį beveik mažėja. Ir jeigu gyventojas išėjęs ar praradęs darbą gali gauti pakankamai nuo jo atlyginimo, kiek mažai besiskiriančią išmoką. Tai vėliau ta išmoka mažėja ir tos galimybės išgyventi, pragyventi su ta išmoka tikrai nėra labai geros“, – pabrėžia G. Ilekytė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė teigia, kad ministerijoje nediskutuojama apie suminę nedarbo išmokų tvarką.
„Tai yra vis dėl to nedarbo draudimo išmoka – draudiminis įvykis. Vadinasi, asmuo neteko darbo. Tai labai sudėtinga būtų suplanuoti, kiek kartų asmuo pergyvenimą neteks darbo, lygiai taip pat kaip suplanuoti, keik kartų asmuo sirgs“, – sako Aušra Putk.
Tačiau ministerija Seimui jau pateikė įstatymo projektą, kuriuo sieks kitaip pažaboti piktnaudžiavimą nedarbo išmokomis. Jame numatyta sumažinti pastoviąją nedarbo išmokos dalį ir padidinti kintamąją.
„Dabar pastovioji dalis turi daugiau reikšmės negu kintamoji. O kintamoji dalis būtent ir priklauso nuo asmens įmokų. Tai dabar įmokos asmens turės daugiau reikšmės“, – nurodo A. Putk.
Taip pat bedarbio statusas būtų suteikiamas tiems, kurie turi metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, o ne 30 kaip yra dabar. Tačiau siūlymams dar turės pritarti Seimas. Sodros duomenimis šiuo metu vidutinė nedarbo išmoka siekia 625 eurus.
