Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas siūlo pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir parduotuvių tinklui „Mere“ įvesti nacionalines sankcijas. Ukraina parduotuvėms „Mere“ dėl ryšių su Rusija ir veiklos okupuotuose Ukrainos regionuose sankcijas įvedė prieš ketverius metus. Užsienio reikalų ministerija sako sieksianti visoje ES galiojančių sankcijų.
Pietūs – atokiau nuo sostinės centro įsikūrusioje parduotuvėje „Mere“ žmonių netrūksta, eina kas pilnais maišais, kas vežimais.
„Tai čia į mėnesį kokį vieną kartą atvažiuojam, dukra atvežė, tai ką pigiau randam, tą ir nuperkam – tik tiek“, – LRT TELEVIZIJAI sako moteris.
„Atvažiuoju, tik kad sunku nešt – galėčiau ir daugiau paimt, bet kad sunku nešt į troleibusą, reikia važiuoti“, – kalba gyventoja.
Parduotuvių tinklą „Mere“, Registrų centro duomenimis, valdo rusiško kapitalo įmonės, viena jų – „Valientė“. Pernai grynasis įmonės pelnas perkopė milijoną. Ekspertai sako – šis parduotuvių tinklas skaičiuoja rekordinius pelnus, tai lemia mažesni antkainiai, palyginti su kitomis prekybos vietomis.
„Turim informacijos, kad antkainis yra 32 proc. Ir prie tokių kainų ant palyginamųjų pozicijų iš tikrųjų yra nemaži skirtumai – mažiausiai 30 proc., gal kai kada 25, bet yra ir didesnių“, – sako pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.
Ukraina prekybos tinklui „Mere“ dėl ryšių su Rusija ir veiklos okupuotose Ukrainos regionuose sankcijas įvedė dar 2021-aisiais. Vis dėlto Lietuvos gyventojai sako apsiperka čia, nes pigiau, o į kieno kišenę keliauja pinigai – ne taip ir svarbu.
„O koks skirtumas, kieno parduotuvė? Kad tik pigiau mums“, – sako moteris.
„Čia daug lenkų, bet kad būtų rusų prekių, – nemačiau“, – kalba vyras.
„Koks skirtumas, tegul būna ji nors ir nežinia ko – svarbu, kad gerai, patinka nu ir viskas“, – teigia moteris.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas ir kai kurie parlamentarai sako, kad reikia imtis veiksmų. Jie siūlo sekti Lenkijos pavyzdžiu, kur prekybos tinklas „Mere“ ir vieni jo savininkų, broliai Šnaideriai, turintys poros tūkstančių parduotuvių tinklą Rusijoje – jau įtraukti į sankcionuojamų įmonių ir asmenų sąrašą. Lenkijos argumentai – bendrovė netiesiogiai remia Rusijos agresiją Ukrainoje.
„Matant, kad kitos valstybės rado sprendimus, man tikrai atrodo, kad ir Lietuva lygiai taip pat turi pasekti panašiu pavyzdžiu, užtikrinti, kad teisinėje valstybėje būtų aiški vertybinė politika, kad galimai su Rusijos režimo finansais dirbančios įmonės Lietuvoje savo veiklos tikrai netęstų“, – teigia ministras.
Ministras sako – kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, kad įvertintų galimybes pritaikyti nacionalines sankcijas. Tačiau užsienio ministerija sako – sieks, kad sankcijas prekybos tinklui įvestų visa Europos Sąjunga.
„Lietuva yra įsitikinusi, kad paveikiausios ir efektyviausios sankcijos yra veikiančios europiniu lygmeniu, tai reiškia, kad jeigu šitą įmonę pavyktų sankcionuoti ES lygmeniu, ji negalėtų veikti visoje ES. Jeigu nepavyktų to padaryti europiniu lygmeniu, bus svarstoma dėl nacionalinių sankcijų įvedimo poreikio“, – sako užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.
Pakomentuoti situaciją LRT žurnalistai prašė ir „Mere“ parduotuves valdančios įmonės „Valientė“ atstovų, tačiau atsakymo nesulaukė.
