Naujienų srautas

Verslas2025.07.07 08:09

Avulis apie Nacionalinį stadioną: esame suteikę milijonines garantijas, kad pastatysime

atnaujinta 08.52
00:00
|
00:00
00:00

Vilniuje atnaujinamos Nacionalinio stadiono statybos. Traktoriai teritorijoje dirba jau nuo praėjusios savaitės, o pirmadienį darbus atnaujins ir „Vilniaus rentinio“ bei „Narestos“ darbininkai. Bendrovės „Hanner“ vadovas sako, kad dalis Seimo narių stengiasi trukdyti statybų darbus.

Darbai pasimatys rudenį

Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis LRT RADIJUI sako, kad technika jau yra aikštelėje, dabar yra planuojami darbai, pirmadienį matysime jau daugiau ir darbininkų, ir žmonių. Anot jo, palaipsniui statyba turėtų užsikurti, įsivažiuoti ir greitu metu pamatysime, kaip turi būti statomas toks stadionas.


00:00
|
00:00
00:00

Ilgokai stadiono vietoje stovėjo tik jo griaučiai. A. Avulis sako, kad tai, kas buvo daryta 2023 m., dabar yra inventorizuojama, žiūrima, kas buvo padaryta.

„Nemažai yra atlikta žemės darbų, nemažai atlikta pamatų. „Vilniaus rentinys“ turėtų per mėnesį laiko užbaigti polių gręžimą. Ant polių yra betonuojami rostverkai, taip vadinami pamatai. O vėliau ant pamatų statomos jau to stadiono konstrukcijos“, – teigia A. Avulis.

Kai jau pastarąjį kartą, iki „BaltCap“ skandalo buvo sutarta dėl stadiono koncepcijos, ten buvo numatyta ne tik pats stadionas, bet ir krepšinio aikštelės, vaikų darželis, sporto muziejus.

Anot A. Avulio, bendrovė kažką keisti jau sudarytoje koncesijos sutartyje nelabai gali.

„Ji yra labai svarbus ir tvirtas dokumentas, – pažymi A. Avulis. – Be to, 2024 m. buvo visa eilė tikrinimų. Ir projektas buvo kelis kartus svarstytas Seimo Audito komitete, Viešųjų pirkimų tarnyba jį tikrino. Taip pat tikrino ir Europos Komisija. Šis projektas yra apipintas ir skandalais, ir skundais, ir visokiomis legendomis. Nėra labai daug erdvės čia ką nors keisti.“

Apima ne tik stadioną

Kaip pažymi „Hanner“ vadovas, tai, kas numatyta koncesijos sutartyje, privalo būti padaryta, o projektas apima ne tik patį stadioną.

„Iš tikrųjų tai bus pastatytos penkios futbolo aikštės. Viena tik yra skirta nacionaliniam stadionui. Tai yra, bus 18 tūkst. sėdimų vietų ir tai bus didžiausias stadionas Baltijos šalyse. Taip pat bus dvi treniruočių aikštės futbolui žaisti. Tai yra tik pirmas etapas. Antras, trečias, ketvirtas etapai apima tokius objektus kaip vaikų darželis ir numatytas kultūros centras“, – aiškina A. Avulis.

Anot pašnekovo, kalbamasi ir su kompanija „Inhus“, su kuria prieš porą metų buvo sudaryta sutartis dėl stadiono gelžbetoninių konstrukcijų gamybos, jie sutinka atnaujinti gamybą ir gaminiai turėtų pasirodyti spalio–lapkričio mėn.

„Tada jau matysime, kaip viskas išlenda iš žemės. Kol kas mes dabar daug darbų bus vykdoma žemės, pamatų darbai. Jų plika akimi gal nepamatysime, bet tai yra dideli ir svarbūs darbai atlikti“, – pažymi „Hanner“ vadovas.

Pasak jo, į kompleksą įeina ir dvi lengvosios atletikos aikštės, dvi gimnastikos salės, bokso, imtynių salė, rankinio salė, dvi krepšinio aikštelės ir 5 tūkst. sėdimų vietų arena, skirta sporto ir pramogų renginiams.

Skelbiama, kad iki 2027 metų pabaigos planuojama darbus pabaigti, tai yra dveji su puse metų.

A. Avulis sako, kad terminas keistis neturėtų, nes daug laiko buvo skiriama pasiruošimui, intensyviai dirbant su statybos kompanijų pritraukimu. Pašnekovas sako, kad tai iššūkis ne tik „Hanner“, bet ir daugeliui statybinių kompanijų. Tačiau legendinio stadiono, niekaip neužbaigiamo jau 38 metus, statyba motyvuoja žmones ir kompanijas prisidėti prie projekto, sako pašnekovas.

„Čia iš tikrųjų yra labai daug intrigų. Yra dalis politikų, kurie nori tiesiog stabdyti šį projektą, neleisti, kad jis būtų įgyvendintas. Tokią jų veiklą vertiname kaip nesąžiningą. Aišku, kad visam tam fone yra žmonių, kurie nori įrodyti, kad vis tik galima pastatyti Lietuvoje stadioną. Nes Vilnius yra vienintelė ES sostinė, kurioje nėra tokio stadiono. Tai truputį, man atrodo, kad gėda“, – teigia A. Avulis.

Jaučia kaišiojamus pagalius

Anot bendrovės vadovo, įmonė jaučia į ratus kaišiojamus pagalius.

„Tie žmonės turbūt nenurims iki tol, kol tas stadionas bus pastatytas. Yra rašomi ir skundai, ir prašymai ištirti, dar kažką daryti. Jie tikrai elgiasi, mano nuomone, nesąžiningai. Ir atima dalį laiko teikti paaiškinimus, kai tas visas projektas jau tikrintas dešimtis kartų“, – sako A. Avulis.

Anot jo, nėra paslaptis, kas yra tie stadiono statybas trukdantys politikai.

„Tai labai aktyviai veikiantys ir [Artūras] Skardžius, ir [Artūras] Zuokas, ir [Aleksandras] Nemunaitis. Tai yra trys pagrindiniai politikai, kurie iš tikrųjų daug deda pastangų, kad šis projektas būtų sustabdytas. Gerai, kad yra dar ir kita dalis Seimo narių, kurie palaiko šį projektą. Daugiau yra pozityvių nei negatyvių jėgų. Ir kol kas pavyksta vykdyti tą projektą taip, kaip yra numatyta“, – teigia A. Avulis.

Jis sako su šiais politikais kalbėjęs ne kartą, tačiau veltis į politiką jis nėra linkęs.

„Aš daugiau esu linkęs daryti. Bet mes gyvenam demokratinėje visuomenėje ir turbūt negalime niekam uždrausti kalbėti ar siekti kažkokių savo tikslų, jei tai yra daroma legaliai“, – teigia pašnekovas.

Seimo Audito komiteto prašymu Viešųjų pirkimų tarnyba iš dalies vertins koncesijos sutarties įgyvendinimą.

„Tiesą sakant, nežinau, kas dar ir kiek gali jį tikrinti. Gal dar kažkokia fantazija bus dar pasireiškusi, bet visi dabar dokumentai yra tvarkingai sutvarkyti. Jeigu praeityje ir buvo kažkas netinkamai padaryta, tai yra ištaisyta ir sutvarkyta. Stabdyti tokį projektą, manau, kad būtų labai neatsakinga. Nes už sutarties pažeidimą yra numatytos didelės baudos. Ir kuri šalis dabar išdrįs jį pažeisti? Mes esame suteikę milijonines garantijas, kad pastatysime. Lygiai tokius pat įsipareigojimus turi ir kitos šalys, tiek savivaldybė, tiek Lietuvos respublikos vyriausybė“, – teigia A. Avulis.

Anot jo, savivaldybei ir valstybei visas kompleksas kainuos 155 mln. eurų. Kaina susideda iš įvairių dalių.

„Realiai mes už tuos darbus, kuriuos atliksime, gausime 148 mln. O taip pat dar susimokėsime PVM ir visus kitus mokesčius. Tai ta suma, kiek realiai gausime, yra ženkliai mažesnė. Bet grubiai tariant, galime sakyti, kainuos valstybei apie 150 mln.“, – sako A. Avulis.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi