Vienkartiniai plastikiniai maišeliai Lietuvos parduotuvėse apmokestinti prieš porą metų, o vienkartiniai indai maitinimo įstaigose – nuo gegužės. Pietų Korėjoje panašios taisyklės taikomos jau 20 metų. Šalies Aplinkos ministerijos tarptautinio bendradarbiavimo generalinė direktorė Eunhae Jeong prisimena, kad šiandien niekam net nekyla mintis, kad šie prie plastiko taršos prisidedantys gaminiai gali būti nemokami.
Apie Pietų Korėjos patirtį kovoje su plastiko tarša E. Jeong LRT.lt pasakojo birželį maždaug 85 kilometrus nuo žemyninės valstybės dalies nutolusioje Čedžu saloje surengtoje konferencijoje „Pasaulinė aplinkos diena“.
Joje taip pat dalyvavusi Jungtinių Tautų (JT) aplinkos programos (angl. United Nations Environment Programme, UNEP) vykdomoji direktorė ir JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Inger Andersen pasakojo, kad ji pati bendravo su vietinėmis „jūros moterimis“ (kor. Haenyeo).
Tai 2016 m. į UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą įtrauktas reiškinys, kai vietinės moterys nuo paauglystės mokosi giliai nardyti ir rinkti maistą iš jūros dugno.
„Jos pastebi, kad jūroje yra daugiau taršos, mažiau jūrų gėrybių, daugiau plastiko“, – spaudos konferencijoje vietos ir užsienio žurnalistams pasakojo I. Andersen.
Taip pat skaitykite
JT aplinkos programa prognozuoja, kad iki 2040 m. plastiko taršos lygis pasaulyje turėtų patrigubėti. Skaičiuojama, kad kiekvienais metais į pasaulio vandenynus patenka 23–37 mln. metrinių tonų atliekų.
Tačiau atsiranda ir vilties, kad situaciją galima suvaldyti. Pavyzdžiui, Japonijos mokslininkai neseniai pranešė išradę plastiką, kuris vos per kelias valandas ištirpsta jūros vandenyje.
Kaip skelbė „Reuters“, nors mokslininkai su gamtoje yrančiu plastiku eksperimentuoja jau seniai, Rikeno naujų medžiagų mokslo centro ir Tokijo universiteto tyrėjai tvirtina, kad naujoji jų medžiaga suyra gerokai greičiau, po savęs nepalikdama jokių pėdsakų.
Taip pat skaitykite
Ginčai dėl kelių centų
Lietuvos gyventojai dar pamena, kad ploni plastikiniai maišeliai šalies parduotuvėse būdavo dalinami nemokamai. Tačiau 2023 m. liepos 1 d. tai pasikeitė.
Nuo tada vienkartiniai maišeliai parduotuvėse kainuoja 1 centą.
Didžiųjų prekybos tinklų skaičiavimais, maišelių naudojimas sumažėjo nuo 30 iki 70 proc., o pirkėjai vis dažniau renkasi aplinką tausojančias alternatyvas.
Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalioja dar vienas su plastiko tarša susijęs apribojimas – įsigaliojo pakeitimai, kuriais numatoma, kad maitinimo įstaigos nebegali nemokamai dalinti vienkartinių indų.
Dabar jie daugumoje kavinių, restoranų ir degalinių kainuoja nuo 3 iki 5 centų, tačiau yra vietų, kur už vienkartinį puodelį gali tekti sumokėti ir 10 centų.
E. Jeong vertinimu, sumokėti už vienkartinį daiktą, net jei jis ir labai pigus, yra natūralu.
„Kitas sprendimas galėtų būti draudimas juos naudoti. Tačiau abejoju, ar tai įmanoma“, – sakė ji.
Pasak pareigūnės, Pietų Korėjoje tokios priemonės taikomos jau labai daug metų.
„Kai apsiperkame parduotuvėje, už plastikinius maišelius turime susimokėti. Tiesa, labai mažose parduotuvėse tokio reikalavimo nėra. Negalime tokios taisyklės laikymosi reikalauti iš visų bendrovių, tačiau apskritai laikomės to.
Pietų Korėja savo atliekų tvarkymo sistemą įvedė 1991 metais. Gyventojai turi pirkti specialių maišų, kad galėtų savo šiukšles išmesti į konteinerį, kad jos būtų surinktos. Kai eini į parduotuvę, gali maišelį atliekoms panaudoti ir prekėms. Gali jį panaudoti du kartus. Naudoji tam, kad atsineštum maisto į namus, bet taip pat ir šiukšlėms.
Apmokestinant maišelius nesurenkama daug pinigų. Negali daug prašyti už plastikinį maišelį. Žinoma, vos juos įvedėme, buvo žmonių, kurie skundėsi, priekaištavo, ypač vyresnio amžiaus“, – LRT.lt pasakojo ji.
Pašnekovės teigimu, praėjus 20 metų nuo maišelių apmokestinimo tokių ginčų nebekyla.
„Pradžioje parduotuvėse ir vaistinėse kildavo daug ginčų. Vyresnio amžiaus žmonės stebėdavosi, kodėl turi mokėti už plastikinį maišelį, prašydavo jo nemokamai. Išties, kartais pardavėjai jų ir duodavo nemokamai.
Tačiau dabar visi supranta, kad už maišelį reikia susimokėti. Manau, tam reikia laiko. Reikia pagalvoti, kaip žmonės reaguos į mokestį“, – sakė ji.
Nepopuliari tema
E. Jeong paminėjo, kad prie Čedžu salos gyvena delfinai, jiems plastiko tarša labai kenkia.
„Tačiau tai vis tiek nėra populiari tema. Pavyzdžiui, į šią konferenciją norėjome pasikviesti keipopo (k-pop – populiariosios Korėjos muzikos) žvaigždžių, tačiau jie nenori sietis su plastiko tarša.
Jie patys turi daug plastikinių prekių su savo atributika. Jei pradėtų savo prekės ženklą sieti su kova su plastiko tarša, tai galėtų jiems pakenkti. Kas nors galėtų pradėti priekaištauti, kad užsiima žaliuoju smegenų plovimu (angl. greenwashing)“, – pasakojo ministerijos atstovė.
Savo ruožtu I. Andersen pabrėžė, kad kovą su plastiko tarša ir ekonominį augimą suderinti įmanoma.
„Reikia daryti tą patį, ką rekomenduojame visada: reikia daryti protingas investicijas.
Tai gali būti daroma per paskatas. Pavyzdžiui, Čedžu turi labai daug elektromobilių. Niekas nevertė jų pirkti, bet žmonės pasirinko tai daryti dėl paskatų iš valstybės. Taip pat prisidėjo ir infrastruktūra.
Kitose šalyse irgi matėme, kad jei žmonės turi kur įsikrauti savo elektromobilį, jų perkama daugiau. Kitur gyventojai gauna pajamų arba kelių mokesčio lengvatų.
Tai protingos investicijos ir tada žmonės gali prie teigiamų pokyčių prisidėti savo pačių pinigais“, – aiškino JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja.
LRT.lt žurnalisto kelionę apmokėjo Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija. Tai neturėjo įtakos straipsnio turiniui.
