Simbolinė Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto, tai lėmė didinamos valdžios išlaidos. Instituto vadovės teigimu, mokesčių našta toliau didės dėl svarstomų mokestinių pakeitimų. Valdančiųjų teigimu, pertvarkos kritikai galėtų ir pasiūlyti, iš kur į biudžetą surinkti daugiau pinigų.
Šiandien gyventojai gali sau leisti brangiau pasilepinti kavinėse. Minima Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, parodanti, kokią dalį uždirbtų pajamų gyventojai skiria valstybės išlaidoms finansuoti. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto, ilgiausiai šiemet 39 dienas dirbome socialinei apsaugai ir užimtumui, trumpiausiai – keturias dienas – paskoloms ir subsidijoms verslui.
„Gynybai nedaug, santykyje su tomis 153 dienomis dirbome, tai yra 13 dienų šiuose metuose“, – sakė ekonomistas Leonardas Marcinkevičius.
Ekspertai gynybą išskyrė ne veltui, nes būtent apie jos finansavimą šiuo metu kalbama itin daug. Tam siūlomi ir nauji mokesčių pakeitimai.
„Tai greičiausiai nepadės surinkti daugiau lėšų, atvirkščiai gali sumažinti žmonių motyvacijas kurti gerovę, dirbti Lietuvoje, investuoti Lietuvoje“, – komentavo Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Anot ekonomistės, šiemet gynybos išlaidos paaugo tik penkiais procentais, o kai kurios socialinės išmokos padidintos 29 procentais. Pasak jos, viešai skelbiami prioritetai ne visai sutampa su tikromis išlaidomis. E. Leontjeva siūlo tiesiog leisti ekonomikai augti, nes ir be jokių mokesčių padidinimų, jos žodžiais, į biudžetą surenkama pakankamai lėšų.
„Aš negirdžiu iš jų pasiūlymų, kaip sugeneruot tas pajamas, kurios reikalingos ir gynybai, ir valstybės tolesnei vystymuisi. Tai aš girdžiu tik kritiką, kad geriau nelieskit ir viskas bus gerai, na, 35 metai nepriklausomybės rodo, kad ne viskas gerai“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Jeigu jau būtinai socialdemokratai ir jų koalicija nori kokius nors mokesčiu padidinti, tai visi kalba apie tai, kad turėtų būti aiškus, skaidrus, visiems vienodai taikomas mokestis, kuris turėtų būti vadinamas gynybos mokesčiu“, – sakė E. Leontjeva.
Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, siūloma valdančiųjų mokesčių pertvarka niekaip nedidina gynybos biudžeto.
„Neramina, kad pati reforma pristatyta gynybos poreikių finansavimo vardu, tačiau tarp pakeitimų labai nemažai dalykų, kurie nukreipti ne gynybai, tarp jų NT mokestis, dalis gyventojų pajamų mokesčio, taip pat ir PVM lengvatos atsisakymas jie nekeliauja gynybai“, – minėjo ji.
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, artimiausias metais gynybos biudžetas bus finansuojamas iš skolintų lėšų. Jo teigimu, net jei Seimas pritars mokesčių pakeitimams, jie įsigalios kitąmet, o pinigai biudžete atsiras 2027-aisiais.
