Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos atnaujintam Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektui, kuriuo gyventojų nekomercinis NT būtų išskiriamas į du „krepšelius“. Pagrindinį gyvenamąjį būstą bent nuo 10 tūkst. eurų apmokestintų savivaldybės, o visą kitą nuo 50 tūkst. eurų – valstybė, kurios surinktos lėšos atitektų gynybai.
Šį NT mokesčio projektą Seimui ketinama pateikti ketvirtadienį. Ankstesnei jo versijai antradienio posėdyje valdantiesiems pritrūko balsų.
„Pritrūko vieno balso ir Seimas nutarė grąžinti šitą projektą tobulinti. Mes labai greitai pasižiūrėjome, atsižvelgdami į tas pastabas ir nuogąstavimus, kurie Seimo salėje buvo išsakyti.
Siūlome jį patobulinti nustatant 10 tūkst. eurų „grindis“ savivaldybių nustatomiems pagrindinio būsto apmokestinimo tarifams. Kitam turtui siūlome padidinti „grindų“ dydį nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. eurų“, – trečiadienį Vyriausybėje sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Anksčiau skelbta, kad keičiama NT mokesčio tvarka valstybės biudžetą kitais metais turėtų papildyti 39,9 mln. eurų. Tuo metu poveikis savivaldybių biudžetams priklausytų nuo jų tarybų sprendimų.
Pagal ministerijos siūlymą, gyventojo nekomercinis NT išskiriamas į du „krepšelius“.
Neapmokestinamąjį dydį bent nuo 10 tūkst. eurų pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatytų savivaldybės. Joms siūlomi 0,1–1 proc. tarifai, kurie būtų taikomi savivaldybės nustatytą ribą viršijančiai būsto vertei.
Savo ruožtu visam kitam asmens turimam nekomerciniam NT (ne pagrindiniam gyvenamajam būstui, kur deklaruota gyvenamoji vieta) neapmokestinamąjį dydį nustatytų valstybė ir jis siektų 50 tūkst. eurų, kai dabar yra 150 tūkst. eurų. Šia riba pasinaudoti galėtų kiekvienas konkretaus objekto savininkas.
50 tūkst. eurų viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. – 0,2 proc., viršijančiai 400 tūkst. – 0,5 proc., o viršijančiai 600 tūkst. – 1 proc. tarifas.
Šiuo metu vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc., vertė iki 500 tūkst. – 1 proc., o didesnė – 2 proc.
Naujame NT mokesčio modelyje numatyta 50 proc. lengvata būstui (iki 450 tūkst. eurų vertės), kuriame jo savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. 5 eurų nesiekiančio mokesčio gyventojams mokėti nereikėtų.
Komercinei veiklai naudojamam NT siūlomas 0,2 proc. tarifas ir visos jo lėšos atitektų Gynybos fondui. Šiuo metu nuo 0,5 iki 3 proc. siekiančius tarifus jam nustato savivaldybių tarybos.
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma nuo 5 iki 3 metų padažninti NT mokestinės vertės nustatymą. Prognozuojama, kad 2026 metais ji bus apie 82–85 proc. didesnė, nei galiojanti šiuo metu.
Seimas antradienį priėmė svarstyti aštuonis iš devynių Vyriausybės patvirtiname mokestinių pasiūlymų pakete esančių įstatymų projektų. Tai Valstybės gynybos fondo, Mokesčių administravimo, Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, lydinčiojo NT mokesčio, Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio ir Saugumo įnašo įstatymų projektai.
Dėl Vyriausybės siūlomų pokyčių didesnes pajamas gaunantys gyventojai į biudžetą sumokėtų daugiau, išsiplėstų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazė, atsirastų mokestis kai kurioms draudimo sutartims, būtų atsisakyta PVM lengvatos šildymui, vienu punktu padidėtų pelno mokestis, pabrangtų saldinti gėrimai.
Finansų ministerijos duomenimis, 2026 metais dėl pakeitimų į biudžetą iš viso būtų surenkama 278,8 mln. eurų daugiau, o 2027 metais – 551,9 mln. eurų daugiau.
Valstybės gynybos fondas būtų pildomas iš vadinamojo saugumo įnašo, kuris 10 proc. tarifu apmokestintų ne gyvybės draudimo įmokas, taip pat padidintu pelno mokesčiu, įvedamu „cukraus mokesčiu“, iš NT mokesčio gaunamomis valstybės pajamomis ir dalimi gyventojų pajamų mokesčio.
Papildomos gynybai skiriamos pajamos 2026 metais turėtų siekti 345,7 mln. eurų, o 2027 metais – 513,5 mln. eurų.
Visą paketą priimti tikimasi dar šioje Seimo sesijoje, iki birželio 30 d.
