„Jeigu būčiau žinojusi viską, ką žinau šiandien, matyt, tokia drąsi nebūčiau buvusi“, – pripažįsta finansų ministrė Gintarė Skaistė. Europos Komisijai skubinant Lietuvą atsiskaityti už Atsigavimo fondo rodiklius, už kurių „užrakinti“ investicijoms skirti milijardai eurų, ji sako kol kas negalinti to padaryti dėl Seime užstrigusios mokesčių reformos.
Tikėtina, kad šis rūpestis atiteks G. Skaistės įpėdiniui, paaiškėsiančiam rudens pabaigoje, t. y. po artėjančių Seimo rinkimų.
„Drąsiai palaukiame rinkimų ir matysime, kiek tos ambicijos (dėl mokesčių reformos – LRT.lt) išlieka“, – antradienį konferencijoje sakė finansų ministrė.
Briuselis jau nekantrauja
Antradienį Vilniuje vyko Europos Sąjungos Atsigavimo fondo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) įgyvendinimui Lietuvoje skirta metinė konferencija. Joje dalyvavo ir EK Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės generalinė direktorė Celine Gauer, pastebėjusi, kad Lietuvai reikėtų suktis greičiau.
„Taip, EK jau skyrė 34 proc. RRF lėšų. Tačiau rodiklis, aktualus pažangai, yra 17 proc. – tai tikslai plane, kurie buvo pasiekti. Tai iš tikrųjų yra nedaug. Todėl turime pagreitinti procesą, – susirinkusiesiems sakė ji. – Dauguma mokėjimo paraiškų dar turi būti pateikta. Kitos valstybės narės yra pateikusios daugiau paraiškų. Pavyzdžiui, Italija šešias, Kroatija penkias, jūsų kaimynai latviai jau baigia antrą ir ruošia trečią.“
„Taip, Lietuvai sekasi neblogai, ji vykdo planą ir investicijas. Tačiau dabar reikia pagreitinti įgyvendinimo paraiškų procesą, kadangi būtent tai leidžia mums pamatuoti, kiek padaryta. Iš tikrųjų norėčiau jus paraginti paskubėti, nes 2026 m. procesas ir planas pasibaigs. Priemonės, kurios iki tol nebus įgyvendintos – tiesiog bus prarastas finansavimas dėl to“, – paaiškino C. Gauer.
G. Skaistė konferencijos pradžioje pristatė RRF priemonės „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo pažangą.
Finansų ministerijos duomenimis, iki 2024 m. gegužės 31 d. jau buvo paskelbta kvietimų už 3,64 mlrd. eurų (95 proc. visų lėšų), o sutarčių sudaryta už 3,214 mlrd. eurų (84 proc.).
Tuo tarpu iki šių metų birželio 25 d. pasiektos 76 (35 proc.) reformos ir investicijos, o siekiama dar 142 (65 proc.).
Vertina skirtingai
Būtent dėl pastarųjų rodiklių stadijos šiuo metu kyla nesusipratimų tarp Vilniaus ir Briuselio atstovų. Finansų ministerijos teigimu, Lietuva jau yra įgyvendinusi 76 (35 proc.) iš 218 plane esančių reikalavimų. Tiesiog – dar ne už visus dabar yra atsiskaičiusi.
Tuo metu EK turi duomenis tik apie tuos reikalavimus, už kuriuos jau yra pateiktas pirmasis mokėjimo prašymas. Kaip įvardijo EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, atsiskaityta tik už 38 rodiklius (17 proc.).
Iki šiol Lietuva pagal RRF yra gavusi trečdalį visų lėšų – 1,36 mlrd. eurų (t. y. 886 mln. eurų subsidijų ir 470,3 mln. eurų paskolų).
Tuo metu bendra priemonės vertė yra 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų subsidijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai sudaro apie 5 proc. Lietuvos metinio bendrojo vidaus produkto.
Galėjo išdėlioti kitaip
G. Skaistė paaiškino, kad kol kas antrojo mokėjimo prašymo su įgyvendintais rodikliais neteikia, nes nenori „įjungti“ 6 mėn. laikmačio, per kurį Seimas turėtų priimti mokestinių pasiūlymų paketą.
„Pažangą turime didesnę, bet nustatyta metodika neleidžia man prašyti pinigų už įgyvendintus rodiklius. Tik pateiksiu mokėjimo prašymą, iškart ateina 6 mėn. periodas, per kiek Seimas turi priimti mokesčių paketą“, – sakė ji.
Įstatymų projektų nepriėmus per pusę metų, būtų laikoma, kad šis rodiklis neįvykdytas ir Lietuva netektų dar vienos dalies Atsigavimo fondo lėšų.
Ministrė pasakojo, kad kai ES valstybės narės konstravo savo planus ir dėliojo rodiklius į atskirus mokėjimo prašymus, dar nežinojo nei kaip bus vertinama, nei kaip bus vykdomas išmokėjimas, nei kaip daroma išmokėjimo sistema.
„Taisyklės buvo patvirtintos 2 metai po plano patvirtinimo. Jeigu būčiau žinojusi viską, ką žinau šiandien, matyt, tokia drąsi nebūčiau buvusi ir visus mokestinius rodiklius būčiau sudėjusi į vieną mokėjimo prašymą pačioje kadencijos pabaigoje ir kaip nors per tuos metus būtume planus įgyvendinę.
Mes savo sprendimus išdėliojome taip, kaip jie logiškai galėtų būti priimti: kada Vyriausybė pateikia Seimui svarstyti, kada Seimas priima. Mokestiniai rodikliai išdėlioti per visus mokėjimo prašymus. Mes pateikėme pirmą mokėjimo prašymą, jame yra tai, ką Vyriausybė pateikė Seimui. Mes turime ginčą su Komisija, ar tai, kas pateikta Seimui yra pakankamai ambicinga. Antrame mokėjimo prašyme yra sprendimo priėmimas parlamente. Turime, ką turime. Jei politinis debatas stringa, aš negaliu atsiskaityti už visus kitus rodiklius, kuriuos Lietuva jau yra pasiekusi“, – nuogąstavo G. Skaistė.
Ji taip pat pakomentavo laukianti spalį vyksiančių Seimo rinkimų, po kurių naujai suformuota Vyriausybė turės spręsti, ką daryti su mokesčių reforma.
„Yra šalių, kurios nepateikė mokėjimo prašymų, nes yra lygiai tokioje pat situacijoje, kaip Lietuva“, – pridūrė finansų ministrė.
Savo ruožtu C. Gauer atsakė, kad bendradarbiavimas su Lietuva vyksta toliau.
„Taisyklės yra visiems vienodos. Lietuvos planas yra geras, jame numatytos reformos, atitinkančios iššūkius“, – sakė ji.
Ruošiasi teismui
Seimui pateiktame mokesčių pakete yra numatyti pajamų apmokestinimo pokyčiai dirbantiems individualiai, didesni nekilnojamojo turto mokesčiai. Tačiau šie sprendimai palaikymo Lietuvos parlamente nesulaukia.
Savo ruožtu EK vertinimu, Finansų ministerijos parengtas paketas nėra pakankamai ambicingas ir neatitinka dėl RRF lėšų sutartų reikalavimų. Dėl to Lietuva neteko 8,7 mln. plane numatytų lėšų.
„Ši reforma yra labai svarbi, nes mokesčių sistema Lietuvoje neskatina lygybės“, – situaciją komentavo C. Gauer.
Pati finansų ministerija su tokiu EK vertinimu nesutinka ir ruošiasi dėl išaiškinimo kreiptis į ES Bendrąjį Teismą.
Kadangi šis procesas gali užtrukti, o su mokesčių reforma susieta ir daugiau RRF rodiklių, neatmestina, kad Lietuva gali netekti ir daugiau fondo lėšų. Tačiau kol kas sumos oficialiai neįvardijamos, tam apskaičiuoti naudojama speciali metodologija.
„Tai buvo tik pirmas žingsnis, todėl ir nedidėlės apimties užšaldymas. Bet kas yra labai svarbu, tai galutinė forma, kuri bus pateikta ir priimta parlamente ir kaip ji dera su tikslu“, – sakė C. Gauer.
Kur investuojama
Atsigavimo fondas sukurtas Europai siekiant atsitiesti po pandemijos. Jame daug dėmesio skiriama žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms, ilgalaikiam konkurencingumo užtikrinimui.
Svarbu pastebėti, kad EK šiam fondui skolinasi visos ES vardu, jo lėšas privalu panaudoti iki 2026 m. vidurio.
M. Vaščega konferencijoje pabrėžė, kad jau matomi pirmieji „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo rezultatai.
„Atsiranda elektromobilių įkrovimo stotelės, prasideda modulinė renovacija, gilėja valstybės „duomenų ežeras“, kuriasi centrai, kuriuose bendradarbiauja verslas ir mokslas“, – sakė jis.
Tuo metu G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje be žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų, prioritetu įvardijamas ir švietimas.
Ji pristatė, kad žaliajai pertvarkai numatyta 660 mln. eurų. Investuojama į atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) degalų gamybą, daugiabučių atnaujinimą (698 iki 2026 m.), darnų transportą (14 tūkst. transporto priemonių pakeitimas į netaršias, 59 tūkst. vnt. pakrovimo stotelių).
„Šie pokyčiai turi vykti paraleliai. Tiek investicijos į elektromobilius, tiek į pakrovimo stoteles“, – pabrėžė ji.
Skaitmeninei transformacijai Lietuvoje skirta 473 mln. eurų. Investuojama į duomenų valdymo modelį, vykdomi 52 projektai, skirti elektroninių paslaugų kūrimui, įgyvendinami 198 verslo projektai.
„Skiriamas dėmesys tokioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas, 5G ryšio pritaikymas susisiekimo inovacijoms“, – pasakojo G. Skaistė.
Švietimui numatyta 312 mln. eurų. Įgyvendinama Tūkstantmečio mokyklų programa, kurioje jau dalyvauja 270 mokyklų 58 savivaldybėse. Taip pat lėšų skiriama profesiniam mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą.
Energetinei nepriklausomybei skiriama 764 mln. eurų. Tai kvietimai AEI paskoloms ir subsidijoms – 685 megavatų (MW). Jau veikia 200 MW baterijų sistema, vertinama 114 individualių įrenginių paraiškų.
Galiausiai aukštos pridėtinės vertės pramonei skirta 1 mlrd. eurų. Šiuo metu vyksta 850 mln. eurų vertės kvietimas įmonėms dėl paskolų, skirtų žaliosios ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti, 150 mln. eurų padidintas „Invegos“ kapitalas.
Auga šimtais procentų
Vienoje iš konferencijos diskusijų dalyvavęs Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas pažymėjo, kad AEI Lietuvoje vystosi šimtais procentų.
„Praėjusiais metais gaminančių vartotojų instaliuota galia išaugo 108 proc. Šiandien jau turime 1,5 GW. Visai realu, kad iki metų pabaigos turėsime 2 GW, taigi paaugsime dar 100 proc. Pasiekėme 100 tūkst. gaminančių vartotojų, jau buvo atvejų, kai pagaminame daugiau saulės energijos negu suvartojame.
Lenktyniaujame su kaimynais, neturime nusileisti. Nes jeigu sudelsime, ateis momentas, kai nebeapsimokės AEI vystyti bus paprasčiau ir pigiau nusipirkti iš kažkur kitur. Viltis tapti eksportuojančia valstybe atitoltų“, – sakė jis.
Savo ruožtu „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis ragino jau galvoti, ką su visa šia energija reikės daryti.
„Daug kas sako, kad bus perteklius, nebus kur jos dėti, bet tai toks dalykas – per geras daiktas, kad būtų išmestas. Jis gali būti konvertuotas į bet ką. Elektros energija gali būti konvertuojama į vandenilį, metanolį, etanolį, kitus produktus. Mes dar net nežinome visų galimybių, kurios atsivers.
Lietuva buvo prispausta prie sienos, turėjome uždaryti atominę elektrinę, stodami į ES. Pas mus realiai neliko gamybos (...). Lietuva turbūt vieninteliai Europoje dabar leidžiame į vieną liniją prijungti lygiai tiek pat saulės ir vėjo. Mes atlikome analizę, kad saulė ir vėjas Lietuvoje nesutampa, tik 5 proc. sutampa. Leidžiame 100 MW linijoje prijungti 100 MW vėjo ir 100 MW saulės. Visame pasaulyje iš esmės leidžiama tik arba vieną, arba kitą prijungti. Tai lemia Lietuvoje bumą. Dabar turime galvoti, ką su ta elektra daryti arba kaip ją kaupti“, – sakė jis.
