Europos Komisijai pradėjus pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš pavėlavusią Lietuvą, Seimas pagaliau perkėlė europinę PVM direktyvą į nacionalinę teisę. Kaip teigiama, tai buvo skola smulkiajam verslui ir dabar ji grąžinta. Ką tai keičia? Ekspertų teigimu, daug ką – bus išskirti tikri ir netikri PVM mokėtojai. Tą turi žinoti visas verslas, kitaip jis gali patirti nuostolio.
Dviejų rūšių PVM mokėtojai
Interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas sako, kad esminis pokytis smulkiajam verslui bus tai, kad visi smulkieji verslininkai, kurių apyvarta per metus neviršijo 45 tūkst. eurų, turės įsivertinti, kokių paslaugų jie įsigyja, o įsigiję paslaugų iš ES ir trečiųjų šalių jie taps nestandartiniais PVM mokėtojais.
Tai, pasak G. Juškausko, yra vienas iš pagrindinių pokyčių, o šiems verslininkams atsiras prievolė teikti deklaracijas, PVM apskaičiuoti atvirkštiniu principu, jį mokėti specialiose deklaracijose.
„Kitas pokytis jau yra įteisintas įstatymo lygmeniu. Mūsų smulkusis verslas galės registruotis pagal smulkaus verslo schemą kitose ES valstybėse narėse ir veidrodiniu principu Lietuvoje galės registruotis užsienio smulkieji verslai ir nemokėti PVM su EX kodu. Ir trečiasis pokytis – visi kiti verslai, turėdami santykių su Lietuvos smulkiaisiais verslais, turės irgi gerai įsivertinti, kam jie parduoda ir iš ko jie perka. Nes irgi atsiras specifinių PVM prievolių, kurių dabar nėra“, – aiškina G. Juškauskas.
Kaip teigia ekspertas, turėsime dviejų rūšių PVM mokėtojus: standartinį PVM mokėtoją, kuris apmokestina prekes, paslaugas PVM, ir nestandartinį PVM mokėtoją, kuris turi PVM kodą, bet neapmokestina PVM prekių, paslaugų, neturi teisės į atskaitą.
Pasak jo, pokyčiai labiausiai paveiks smulkųjį Lietuvos verslą, pavyzdžiui, pavėžėjimo paslaugas suteikiančius asmenis, kirpėjus, individualias veiklas vykdančius asmenis.
„Tai yra visi šitie smulkučiai, kurių apyvartos neviršijo 45 tūkst. eurų ir kurie išvis nesuko galvos dėl PVM. Jiems tiesiog buvo neįdomu. Tai nuo gegužės 1 d. nemažai daliai iš jų tai taps jau labai įdomu ir jie turės registruotis PVM mokėtojais, pavyzdžiui, dėl paslaugų įsigijimo iš kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės, nors jų apyvartos ir bus mažos“, – teigia pašnekovas.
G. Juškauskas aiškina, kad naujoji direktyva paveiks, pavyzdžiui, kirpėjus, naudojančius klientų rezervavimo programėlę, jei tokia paslauga yra perkama iš ES ar trečiosios šalies. Jei tokia programėlė buvo sukurta, pavyzdžiui, Estijoje, kirpėjas, besinaudojantis programėle, nuo gegužės 1 d. taps nestandartiniu PVM mokėtoju.
Pasak pašnekovo, nors PVM skaičiuojamas nebus, kirpimo paslaugas suteikiantis asmuo turės registruotis, gauti PVM kodą ir teikti specifines PVM deklaracijas, o tai gali tapti iššūkiu, nes iki šiol tokių PVM deklaracijų toks kirpėjas pildyti neturėjo.
Vis dėlto Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad didelių naujienų čia nėra, o didžiausias pokytis tėra kitokia deklaracijos forma.
„Jeigu kirpėjai pirko paslaugą iš kitos šalies ir, pavyzdžiui, turėjo mokėti komisinius už tai, kad naudojosi platforma, tai ir dabar jie mokėjo tą PVM ir jiems dėl šito dalyko nieko naujo neatsiranda, tiesiog bus kitokia PVM deklaracijos forma. Bet atsiranda naujas dalykas, kad jie privalės registruotis PVM mokėtojais. Toks skirtumas“, – aiškina D. Čibirienė.
Anot jos, deklaravimo principas bus paprastas ir analogiškas dabartiniams. Tačiau, D. Čibirienės teigimu, laukia dar vienas pokytis – prievolė registruotis PVM mokėtoju dėl paslaugų pardavimų į ES arba trečiąsias šalis.
Administracinė našta mažės ne visiems
Seimui perkeliant šią direktyvą į nacionalinę teisę, buvo teigiama, kad tai sumažins administracinę naštą smulkiajam verslui.
Anot D. Čibirienės, administracinė našta šiek tiek padidės, nes daliai asmenų teks registruotis PVM mokėtojais, nors seniau nereikėjo to daryti.
„Smulkiojo verslininko schemą turintiems asmenims Mokesčių inspekcija parengė taisykles, pagal kurias jie bus atleisti nuo i.SAF, nes pagal nutylėjimą, jeigu nebūtų šito pokyčio, tai jie turėtų teikti dar vieną papildomą deklaraciją. Va čia jau būtų našta. Tačiau nėra pasakyta, ar pagal dabartines taisykles, duomenis į i.SAF turės teikti tie, kurie yra PVM mokėtojai, dėl [paslaugų] pardavimo į užsienio šalis“, – sako pašnekovė ir priduria, kad reikėtų pagalvoti ir apie taisyklių papildymą.
Anot jos, konsultacines paslaugas užsienio šalims teikiantys asmenys taip pat turėtų registruotis PVM mokėtojais, net jeigu asmuo ir nėra PVM mokėtojas, o jo pajamos neviršijo 45 tūkst. eurų.
Pasak G. Juškausko, nors administracinė našta daliai asmenų ir padidės, europinis reguliavimas siekia suvienodinti smulkiųjų asmenų PVM prievoles visose ES šalyse. D. Čibirienės teigimu, direktyva atneša ir teigiamų pokyčių.
„Įsivaizduokime asmenį, kuris prekiauja per platformas savo sukurtais paveikslais, parduoda juos į visas ES šalis ir trečiąsias šalis. Šiandien dėl to, kad jo prekybos į ES šalis pajamos viršija 10 tūkst. eurų, jis turi per OSS sistemą mokėti kiekvienos šalies PVM, jis turi žinoti, koks bus PVM, jeigu pardavė paveikslą vokiečiui per aukcioną, žinoti, koks bus PVM ispanui, ir t. t.
Atsiradus šitam pokyčiui, jis įgyja teisę gauti smulkiojo verslininko schemą ir kadangi jo pajamos nesiekia 100 tūkst. eurų per 2024 m. ir per 2025 m. dėl prekybos ES ir Lietuvoje, jam nebereikia jokio PVM mokėti tose šalyse, jeigu tų šalių administratoriai leido jam taikyti smulkiojo verslininko schemą. Tai šiam asmeniui stipriai sumažėja sąnaudos ir padidėja pajamos“, – aiškina D. Čibirienė.
Tačiau, pasak G. Juškausko, perkantis ir parduodantis verslas gali ir pralošti, nes jis gali prarasti teisę į pirkimo PVM atskaitą.
Pasak VMI Teisės departamento vadovės Rasos Virvilienės, su direktyvos įvedimu naujovių nebus daug ir jos neturėtų įnešti daug sumaišties, kadangi taisyklės dėl paslaugų įsigijimo buvo ir iki šiol.
„Tiesiog asmenys neturėjo prievolės registruotis PVM mokėtojais, – sako R. Virvilienė. – Taip pat dėl naštos – našta vienoje pusėje šiek tiek padidėja, nes reikės registruotis PVM mokėtojais, tačiau dėl smulkiojo verslo schemos, tai aišku, našta sumažėja. Ir tai yra kaip ir lengvata, kurią skatinama taikyti, ja naudotis.“
Šiuo metu lengvata naudojasi 43 asmenys.
„Kiekvienas pokytis, kaip žinome iš pokyčių valdymo teorijos, įneša sumaišties ir klausimų. Dėl to mes tikrai nelaukdami gegužės 1 d. vykdėme aktyvias konsultacijas ir susitikimus“, – sako VMI atstovė.
PVM klausimais VMI Mokesčių konsultavimo departamentas rengs mokymus, konsultacijas. R. Virvilienės teigimu, bent jau pirmaisiais metais po direktyvos įvedimo jokios baudos ar sankcijos smulkiesiems verslininkams taikomos nebus.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
