JAV ir Kinijos muitų kare ryškėja dar vienas, galbūt svarbiausias mūšis dėl aukštųjų technologijų. Savaitgalį didžiosios Amerikos bendrovės trumpam atsikvėpė, kai vyriausybė muitus apibrėžiančiuose dokumentuose nurodė išimtį elektronikos prekėms. Prezidentas ir jo komanda aiškina, kad išimtys – tik laikinos. Bet muitų paskelbimo laikas ir mastas – neaiškūs, kaip ir jų tikslas.
Donaldo Trumpo savaitgalis Floridoje jau buvo prasidėjęs, kai JAV muitinės tarnyba vėlų penktadienį paskelbė Kinijai taikomų muitų išimtis. Tarifai, dabar jau siekiantys beveik pusantro šimto procentų, neva negalioja daliai elektronikos prekių.
Savaitgaliui baigiantis, prezidentas pirmiausia socialiniame tinkle sako, kad jokių išlygų nėra, iš Kinijos atkeliaujantiems kompiuteriams, telefonams, puslaidininkių ir kitai įrangai muitai bus.
Cituotus vyriausybės dokumentus vadina melagienomis, prekės esą tik perkeliamos į kitą muitų kategoriją.
„Tiesa. Muitai bus netolimoje ateityje. Kaip kad skelbėme muitus plienui, automobiliams, aliuminiui. Tą patį darysime su puslaidininkiais, lustais ir daugybe kitų dalykų. Tai įvyks jau labai artimoje ateityje“, – rašė D. Trumpas.
O tiksliau, pasak D. Trumpo, jau šią savaitę. Kai jo prekybos sekretorius kalba apie mėnesius.
„Jis sako, kad taikomos išimtys abipusiuose muituose, bet tie produktai įtraukti į puslaidininkiams taikomus muitus, kurie įsigalios per artimiausią mėnesį ar du“, – aiškina JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas.
JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras tikslina: elektronikos ir kitoms technologijų prekės galioja praėjusį mėnesį Kinijai padidinti muitai dėl neva fentanilio platinimo.
„Dabar jiems galioja 20 procentų muitų tarifas, taikomas Kinijai. <...> Turime dvi skirtingas muitų programas. Pasaulinius abipusius muitus, nukreiptus į prekybos deficitą, ir ypatingos svarbos nacionalinio saugumo muitus“, – sako jis.
Taip ir vėl susipina nacionalinis saugumas, prekybos deficitas, socialines problemas kelianti fentanilio krizė ir administracijos signalas Kinijos vadovybei dėl derybų.
„Prezidento santykiai su prezidentu Xi [Jinpingu] – labai geri. Esame etape, per kurį viliamės pasiekti kitą pusę, bet leiskite apie Kiniją pasakyti tai – manau, tai labai svarbu – Kinija fentaniliu pražudė daugiau nei milijoną žmonių“, – aiškina JAV prezidento patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarro.
„Administracija skelbia skirtingus pareiškimus ir tai tikrai kelia sumaištį, kurios neturėtų būti viename svarbiausių pasaulio centrų. Bet tai vyksta ir rinkos reaguoja – skirtingai juda ir vieną ar į kitą pusę“, – sako „Oddo BHF Bank“ kapitalo rinkos strategas Oliveris Rothas.
Viena – viršun-žemyn varijuojančios rinkos, kita – nuo Kinijos išteklių priklausomų didžiausių Amerikos technologijų bendrovių, tokių kaip „Apple“, ateitis. Atsikratyti priklausomybės – ilgas ir, pasak ekspertų, netgi sunkiai įmanomas procesas, tad išimtys buvo trumpas atokvėpis.
Bet lieka, panašu, ne tik JAV muitai. Kinijos vyriausybei peržiūrint reguliacines taisykles, stabdomas svarbių mineralų ir magnetų tiekimas. Kai Kinija – pasaulyje svarbiausia tiekėja, nuo kurios priklauso automobilių, puslaidininkių bei kitos bendrovės, trauktis prekybos kare nesiruošia.
„Dangus nenukris. Pastaruosius metus Kinija aktyviai kūrė įvairialypę rinką ir stiprino bendradarbiavimą su visomis šalimis, priklausančiomis pramonės tiekimo grandinėms“, – tikina Kinijos muitų administracijos atstovas Li Daliangas.
Kalbama apie bendradarbiavimą su tais, kuriuos JAV nuosekliai bandė atskirti nuo Pekino ir jo įtakos. Pradėdamas turą po pietryčių Azija, Kinijos lyderis Xi Jinpingas Vietname skelbia, kad laimėtojų prekybos karuose nebūna, Hanojui bandant derėtis su Vašingtonu dėl gresiančio 46 procentų muitų tarifo.
