Žmonės su negalia teigia, kad jiems sunku naudotis paštomatais. Siuntų savitarnos terminalai dažnai įrengiami ant stačių šaligatvių, o iš neįgaliojo vežimėlio nepavyksta pasiekti per aukštai įdėtų siuntų. Pasak įmonių atstovų, paštomatus pritaikyti negalią turintiems žmonėms techniškai įmanoma, tačiau tam reikia teisinių pakeitimų.
Indrės tikslas – atsiimti siuntą iš paštomato. Pasiekus siuntų savitarnos terminalą, pirmas bandymas įvesti atsiėmimo kodą nesėkmingas. Nepavyksta ir antrą kartą.
„Tiesiog nepasispaudžia, yra šiek tiek per aukštai ir nepasispaudžia“, – rodo Indrė.
Pagaliau durelės atsidaro, tačiau jos per aukštai – Indrė pati pasiekti siuntos negali.
„Laukiu, kol kas nors ateina ir padeda. Pavyzdžiui, gal vyrai prieis“, – praneša Indrė. Praeivių dėka, siunta pagaliau Indrės rankose.
Fondo „Mažiau laiptų“ vadovė teigia, kad tokia kasdienybė. Paštomatai nepritaikyti negalią turintiems žmonėms, todėl nuolat tenka prašyti praeivių pagalbos, vykti prie paštomato su asistentu ar artimuoju.
„Niekada nežinai, kurios durelės kokiame aukštyje atsidarys ir ar tu galėsi pats pasiimti siuntą, ar galėsi ją įdėti, nėra aišku“, – pasakoja fondo „Mažiau laiptų“ vadovė Indrė Kručkauskaitė.
„Gerai, jeigu praeina pro šalį sąžiningas žmogus, kuris paima tau padeda, o kartais praeina žmonės, kurie pasiima siuntą ir su ja nukeliauja“, – pasakoja asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ vadovas Žilvinas Mišeikis.
Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ vadovas teigia, kad sudėtinga ne tik pasiekti siuntas, bet ir apskritai dėl stačių šaligatvių privažiuoti prie paštomatų.
„Tai parodo, kad į tiek žmonių yra kažkam visiškai nusispjauti, jų nesistengti pamatyti“, – pažymi Ž. Mišeikis.
Pritaikyti paštomatus negalią turintiems žmonėms techniškai įmanoma, tačiau teisiškai tai sunkiai įgyvendinama, sako paštomatų įmonių atstovai.
„Tam reikalingi įstatyminiai pokyčiai. Labai svarbu suprasti, jei žmogus užsisako prekę elektroninėje parduotuvėje, mes negauname informacijos, ar tam žmogui reikia... tą paslaugą adaptuoti ar ne“, – aiškina Lietuvos pašto atstovas Lukas Zadarackas.
„Jis kažkur turėtų nurodyti, kad jis turi judumo problemą, ir tik taip mes galėsime sužinoti, bet kad taip nutiktų, pats prekybininkas turi pas save turėti tokią galimybę, kad žmogus identifikuotųsi, ir jei tai neprasilenkia su asmens duomenų apsauga, viskas tvarkoj“, – teigia „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
„DPD Lietuva“ atstovas įžvelgia ir daugiau sunkumų.
„Ar patys gamintojai gali pritaikyti tuos paštomatus neįgaliesiems, nes mes jų negaminame?“ – klausia T. Vaišvila.
Tuo metu „Omnivos“ pateiktame atsakyme raštu žadama, kad nuo šių metų vasaros visi naujai įsigyti paštomatai prieinamumo reikalavimus atitiks, o esami paštomatai gali būti naudojami dar penkerius metus. Pasak fondo „Mažiau laiptų“ vadovės, gerųjų pavyzdžių jau yra užsienyje. Viena šalių, pritaikiusių paštomatus, – Norvegija.
„Programėlėje išsiunčiant ar atsiimant siuntas galima įvesti, pažymint laukelyje, ir įvesti, kokiame aukštyje maždaug patogu būtų atsiimti“, – dalijasi I. Kručkauskaitė.
Įmonės sako, kad negalią turintys žmonės nepaliekami likimo valiai. Siuntas jie gali užsisakyti naudodamiesi kurjerių paslaugomis. Tačiau žmonės atkerta – tokia paslauga brangesnė, o kurjerio tenka laukti visą dieną.
