Vokietijos energetikos milžinė RWE bylinėjasi teisme dėl jos vaidmens skatinant klimato kaitą. Koncerną į teismą padavė Andų kalnuose gyvenantis Peru ūkininkas, įmonę apkaltinęs, kad jos išmetama anglies dvideginio emisija prisideda prie ledynų tirpsmo – dėl to esą kyla pavojus jo namams. Reikalaujama kompensuoti dalį išlaidų, skirtų klimato kaitos padariniams mažinti, tačiau abejonių dėl ieškinio sėkmės kilo, kai teismo paskirtas ekspertas pareiškė, kad vyro turtui grėsmė nekyla.
Kalnų panorama, grynas oras ir šeimą aprūpinantis nuosavas ūkis – kone tobula idilė, kurią patiria Andų masyvo papėdėje gyvenantis Saulis.
Bet ramybė čia apgaulinga, sako jis, savo akimis stebėjęs, kaip netoli esantis kalnų ežeras pastaraisiais metais išsiplėtė 34 kartus, užtvindydamas ir gretimas upes.
„Čia visas mūsų gyvenimas. Šiai vietai jaučiame daug meilės. Bet kai tik upės paplūsta, darosi baisu“, – teigia ūkininkas Saulis Luciano Lliuya.
Kai tirpstant ledynams ežeras ir toliau plečiasi, ramybės neprideda nei vandens lygį turinti sureguliuoti drenažo nei ankstyvojo perspėjimo sistemos, leidžiančios įspėti kalnų papėdėje gyvenančius žmones, jei vandens lygis staiga pakiltų dėl sniego griūties.
„Kalbame apie labai didelį potvynio pavojų, kurį sukeltų labai didelis vandens kiekis – daugiau nei 17 milijonų kubinių metrų“, – tikina Peru ledynų tarnybos tyrėjas Hilbertas Gomezas.
Pusantro kilometro žemiau esančiam Huarasui – miesteliui, iš kurio kilęs ir Saulis, toks scenarijus būtų katastrofiškas.
„Čia, palei upę, yra namų, pastatų, mokyklų. Visos jos didelės rizikos zonoje“, – teigia tyrėjas.
Tačiau ūkininkas bejėgiškumo jausmui pasiduoti neketina. Suprasdamas, kad jo turtui grėsmė kyla dėl klimato kaitos, o ši – dėl pramonės išmetamo anglies dvideginio – prieš dešimtmetį į teismą padavė vokiečių energetikos milžinę RWE, reikalaudamas jos finansuoti priemones, mažinančias klimato kaitos padarinius jo šalyje.
„Šia byla reikalaujame, kad kompanijos būtų laikomos atsakingomis“, – sako ūkininkas S. L. Lliuya.
Kodėl iš visų pramoninių teršėjų nusitaikyta būtent į ją, jei ji Peru net neturi jokios infrastruktūros? Tokį klausimą, prasidėjus teismo posėdžiams, kelia ir pati bendrovė, ginčydama, kad klimato šiltėjimą lemia ne tik jos, o ir tūkstančių kitų bendrovė veikla.
Neigiamas verdiktas jai esą būtų blogas precedentas, kurio logika kliaujantis, sako bendrovės atstovai, kiekvienas motociklo vairuotojas galėtų būti baudžiamas.
Kai tuo metu ieškovas grindžia ją pasirinkęs ne dėl artumo, o išmetamo anglies dvideginio kiekio – didžiausia Europoje teršėja jo išmetė daugiau nei visa Peru valstybė, ir nei emisija, nei jos padariniai valstybių sienų nepaiso.
„Emisija tokia didžiulė, kad prilygsta ištisų valstybių, tokių kaip Nyderlandai ir Belgija, emisijai. Štai kodėl pasirinkome RWE, ir ji gali būti ne paskutinė“, – kalba ieškovo advokatė Roda Verheyen.
Jei teismas bendrovės atsakomybę pripažintų, klimato ieškinių istorijoje tai būtų naujas ir reikšmingas precedentas.
„Šio posėdžio laukiau ištisus metus. Jaudinuosi ir tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – sako ūkininkas.
Bet iki tol teks įveikti ne vieną nagrinėjimo etapą. Pirmuoju, kuris prasidėjo šią savaitę, teismas aiškinasi, ar ūkininko namams pavojus išties kyla. Paskirtas nepriklausomas ekspertas šią savaitę tuo viešai suabejojo, ir tai kelia dvejonių, ar byla pasieks kitą etapą, kuriame turėtų būti aiškinamas energetikos kompanijos vaidmuo.
Apie tai – reportaže:
