Nuo gegužės bankai būsto paskolas privalės suteikti su kintamosiomis ir fiksuotosiomis palūkanomis. LRT.lt pašnekovai pažymi, kad fiksuotosios palūkanos gali užtikrinti finansinį stabilumą, tačiau, nuosekliai mažėjant palūkanoms, kyla rizika permokėti.
Nuo gegužės bankai, suteikdami būsto paskolas, privalės klientams pateikti du pasirinkimus: vieną su kintamosiomis palūkanomis, kitą – su fiksuotosiomis. Be to, bus galima pasiūlyti priemonę, skirtą kintamųjų palūkanų svyravimo rizikai bent penkerius metus mažinti, pavyzdžiui, palūkanų lubas.
Vienas didžiausių fiksuotųjų palūkanų privalumų – finansinis stabilumas ir ramybė. O štai kintamosios palūkanos gali būti naudingos, kai Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytos palūkanų normos yra ypač mažos. Iki pandemijos pabaigos netgi turėjome neigiamas EURIBOR palūkanas, todėl Lietuvoje kurį laiką būsto paskolų palūkanos buvo vienos mažiausių visoje Europoje.
Nors galimybė fiksuoti būsto paskolos palūkanas egzistavo ir anksčiau, Lietuvoje ji nebuvo itin populiari. Tikimasi, kad ši naujovė paskatins didesnį fiksuotųjų palūkanų pasirinkimą.
Vis dėlto kyla klausimas, ar šiuo metu verta fiksuoti palūkanas, kai EURIBOR nuosekliai mažėja. Kovo pradžioje Frankfurte posėdžiavusi ECB valdančioji taryba dar kartą sumažino bazinę palūkanų normą – ji nukrito 0,25 proc. punkto, nuo 2,75 iki 2,5 proc. Į šiuos pokyčius reaguodamas EURIBOR kovo 17 d. siekė 2,42 proc.
Rizika būsto įmoką užfiksuoti esant palūkanų pikui
Kadangi šiuo metu bazinės palūkanų normos mažėja ir tikimasi, kad jos mažės ir toliau, „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius teigia, jog klientai, sudarydami kredito sutartis, nėra linkę fiksuoti būsto palūkanų: „Šiuo metu iš dalies fiksuotas palūkanas renkamasi mažiau nei 1 proc. naujai sudaromų būsto paskolų.“
Fiksuotosios palūkanos leidžia apsidrausti nuo tokių atvejų, kokius matėme 2023 metais.
E. Jurevičius
Norint įvertinti fiksuotųjų palūkanų atsiperkamumą, jo aiškinimu, vertėtų atsižvelgti į ateities prognozes ir galimą EURIBOR dydį nustatytu laikotarpiu. E. Jurevičiaus teigimu, šiuo metu siūlomos fiksuotosios palūkanos yra aukštesnės nei kintamosios, o ECB toliau mažinant bazinę palūkanų normą atsiranda rizika mėnesinę būsto įmoką užfiksuoti esant palūkanų pikui.
„Kita vertus, fiksuotosios palūkanos leidžia apsidrausti nuo tokių atvejų, kokius matėme 2023 metais, kai per metus padvigubėjusi bazinė palūkanų norma ženkliai išaugino EURIBOR ir būsto paskolos mėnesines įmokas“, – pridūrė E. Jurevičius.
Rinkoje nukritus palūkanų normoms (taip, kaip kad yra dabar, lyginant su situacija prieš metus), „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos skaičiavimu, mėnesio įmoka bankui būtų didesnė nei pasirinkus kintamąją palūkanų normą.
„Fiksuotą palūkanų normą verta rinktis tada, kai tikimasi infliacijos paspartėjimo, tačiau ar dabar būtent toks metas – parodys tik ateitis“, – pažymėjo jis.
Pasak J. Ivaškos, skirtingi bankai taiko šiek tiek skirtingą būsto paskolų su fiksuota palūkanų norma kainodaros skaičiavimo algoritmą. „Urbo“ banke būsto paskolos palūkanų normą penkeriems metams šiuo metu būtų galima „užrakinti“ maždaug 4,2–4,4 proc. lygmenyje“, – akcentavo jis.
„Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius sutiko, kad fiksuotosios būsto palūkanos gali būti naudingos, tačiau kartu gali reikšti ir tam tikrų galimybių praradimą.
„Palūkanas fiksuoti reikėtų ne ieškant naudos, o siekiant ramybės. Užfiksavus būsto paskolos palūkanas ilgesniam laikotarpiui, galima nebesukti galvos dėl nuolatinių pokyčių rinkoje ir turėti stabilią paskolos įmoką. Tai kai kuriems gali būti labiau priimtinas variantas nei vieną dieną staigiai išaugusios įmokos“, – atkreipė dėmesį jis.
Nežinomybė gali paskatinti palūkanas fiksuoti
SEB banko valdybos narės ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės skaičiavimu, vidutinės 100 tūkst. eurų būsto paskolos, grąžinamos anuiteto metodu per 23 metus (tai vidutinė paskolos trukmė) mėnesio įmoka šiuo metu siekia apie 550 eurų. Palyginti su praėjusių metų kovu, kai EURIBOR palūkanos buvo didesnės, mėnesinė įmoka sumažėjo 60 eurų.
Nežinomybė gali paskatinti kai kuriuos gyventojus rinktis fiksuotąsias palūkanas.
E. Dovbyšienė
Nors pastaruosius pusantrų metų tarpbankinės EURIBOR palūkanos mažėjo, pasak E. Dovbyšienės, dėl išaugusios geopolitinės rizikos dabar tampa sudėtingiau prognozuoti jų pokyčius ateityje.
„Tokia nežinomybė gali paskatinti kai kuriuos gyventojus rinktis fiksuotąsias palūkanas, kad jų paskolos įmokos išliktų stabilios“, – svarstė ji.
Banko atstovės teigimu, būsto paskolos maržą, įskaitant ir fiksuotųjų palūkanų dydį, lemia paskolos grąžinimo rizika. Ji kiekvienu atveju nustatoma individualiai, atsižvelgiant į kliento ar šeimos finansines galimybes, kitus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį ir kitus veiksnius.
Nors prognozuojama, kad šiemet ECB dar kelis kartus sumažins palūkanas po 0,25 proc. punkto, verta nepamiršti, kad Europoje laukia gana nestabilus ekonominis laikotarpis. Vokietija, Prancūzija ir kitos euro zonos šalys susiduria su ekonominiais sunkumais, o ES ekonomikai papildomos nežinomybės suteikia galimi Donaldo Trumpo politiniai sprendimai. Pasak „Bigbank“, tai reiškia, kad prasidėjus įvairioms krizėms EURIBOR palūkanos gali vėl kilti.
