Pinigų gynybai paieška sutampa su muitų karais ir Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimu. Tačiau finansų ministras sako, kad dabar mokesčių reformai palankesnis laikas nei prieš porą metų, nes visuomenė pradeda apsiprasti su mintimi, kad už saugumą teks susimokėti. Verslas siūlo grįžti prie itin nepopuliaraus mokesčio – PVM – padidinimo, taip esą prie gynybos prisidėtų visi.
Turguje – daržovių ir vaisių kalnai. Tik kad perka juos, pardavėjai sako, retas – pirkėjai įjungę taupymo režimą. Didžiausias pagyvėjimas – tradiciškai kartą per mėnesį.
„Kada gauna žmonės pensijas, tada jau pakyla. Savaitgaliais truputį daugiau būna“, – sako ūkininkas Robertas Ramanauskas.
Turguje žmonės tikisi išleisti mažiau nei parduotuvėse. Parduotuvėse daug kas pabrango. Metinė infliacija vasarį – daugiau nei 3 proc. Bulvių į turgų atėjęs Aleksandras sako, kad perka kuo mažiau, nes neįperka.
„Arba kuo pigiau, kaip išeina. Akcijas žiūrim. Nes pensijas pakėlė labai labai va tiek, o kainos – tiek. Nu, kaip gyventi?“ – dalijasi pirkėjas Aleksandras.
Prekybininkai sako, žalumynus atiduoda ir už savikainą, kad tik nereikėtų išmesti. Dėl kitokio maisto leidžiasi į derybas.
„Kainą paderiname. Ypač saviems klientams visada nuolaidėlę padarome“, – mini bitininkė Bernadeta Piluckė. Bet, sako, neramu, kas bus po mokesčių reformos, ypač jei atsiras kone visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis.
„Namas įkainuotas yra tokioje riboje, kur nereikėjo dar mokėti. O dabar, jeigu padarys 20 tūkst., tai jau pusę pensijos reikės pakloti“, – svarsto R. Ramanauskas.
„Nežinau, garažas tiek kainuoja. Reikia keltis gyvent į garažą, ten nereikės mokėti“, – mini pirkėjas Aleksandras.
Lietuvos banko teigimu, pajamos iš NT turi būti didinamos. Lengvatas reikia peržiūrėti. Apskritai, beveik viskas, ką mato apie planuojamą mokesčių reformą, Gediminas Šimkus sako, jam patinka.
„Velnias slypi detalėse. Sakyčiau, poveikis gali būti įvairus – vienus paveiks mažiau, kitus paveiks daugiau. Bet apskritai, ką teko paskaityti spaudoje, tai ta kryptis, na, yra žingsnis teisinga kryptimi“, – vertina Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus.
„Panašaus pobūdžio pasiūlymai, jeigu būtų pateikti prieš porą metų, būtų sukėlę žymiai didesnį rezonansą. Mano galva, tai rodo, kad mes jau visuomenėje apsiprantame su mintimi, kad tai, kas vyksta aplinkui, kainuoja, kad niekas kitas mums saugumo nenupirks“, – nurodo finansų ministras Rimantas Šadžius.
Lietuvos banko teigimu, dabar proga ne tik rasti pinigų gynybai, bet ir panaikinti mokesčių sistemos ydas.
Verslas sako, jeigu ydų daug, kodėl šalies ekonomika augo taip sparčiai ES, kodėl atlyginimai žmonėms kilo? Mokesčių reforma esą baidys investuotojus – nauji neateis, esami bėgs.
„Bet kokie papildomi įsikišimai tikrai nepaskatins mums geresnio gyvenimo, nepadidins žmonių atlyginimų. Laikinai galim papuotauti, bet, be abejo, paskui turėsime kitų kaimyninių šalių patirtį“, – Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuvos tikslas, V. Janulevičius sako, turėtų būti priešingas nei nutiko Estijoje, kur ekonomika ėmė trauktis.
„Aš manau, reikėtų grįžti prie PVM, kuris proporcionaliai padalintų rizikas ant visų vartojančiųjų. Kas daugiau turi pinigų, tas daugiau vartoja. Tai neduotų neigiamos paskatos verslui ir investicijoms“, – mini Pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius.
Anot verslo, mokesčių reforma lemtų didesnį ūkio nuosmukį nei muitų karai.
Šie per kelerius metus, pagal centrinį banką, nuo BVP augimo gali nurėžti daugiau nei procentą. Tai – milijardas eurų.
„Muitų šitie karai nesibaigs nė vienai jurisdikcijai gerai“, – G. Šimkus.
Ekonomika, nepaisant visko, šiemet prognozuojama augti beveik 3 proc., bet didės ir infliacija.
