Lietuvoje ieškant kokiais šaltiniais finansuoti gynybos poreikį, anksčiau iškelta idėja parduoti nenaudojamą valstybės žemę, dar vienas siūlymas – parduoti ir nenaudojamą valstybės ir savivaldybių nekilnojamąjį turtą. Iš viso jo turima per 20 milijonų kvadratinių metrų. Ekspertų skaičiavimais, tai padėtų surinkti milijardus eurų
Valstybei ieškant pinigų gynybai, prisimenamos ir į dienos šviesą traukiamos primirštos idėjos. Pavyzdžiui, cukraus mokestis.
„Apmokestinkime labiau žalingus įpročius – cukraus vartojimą. Vėlgi tai ir mažesnį pasipiktinimą visuomenėje keliantys dalykai, ir taip pat vedantys į pozityvius rezultatus“, – LRT TELEVZIJOS laidoje „Lietuvos ateities forumas“ siūlė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Čia gal VRS kamera? Skamba absurdiškai“, – siūlymą įvertina LRT TELEVIZIJOS užkalbinta vilnietė.
Bet būtų ir palaikančiųjų.
„Žinokit, aš, kaip cukraus, nemėgėjas – tai nieko prieš“, – nurodo kitas kalbintas praeivis
„Cukrus nėra būtinas iš esmės mūsų gyvenime“, – pritaria kita užkalbinta moteris.
„Cukrų reikėtų mažinti, gal reikėtų medaus daugiau“, – antrina dar viena vilnietė.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad nereikia kurti naujų mokesčių, nesutvarkius esamų.
„Turimų mokesčių amplitudėje galima būtų pasiekti netgi ir geresnių rezultatų, negu įvesti naujus mokesčius, nes mokesčių sistema šiai dienai nėra efektyvi“, – dėmesį atkreipia Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Be to, jos skaičiavimais, cukraus mokestis biudžetą papildytų maždaug 100 milijonų eurų per metus. Tai esą problemos nesprendžia.
Spręsti galėtų nekilnojamasis turtas. Valstybė ir savivaldybės iš viso valdo per 70 tūkstančių nekilnojamo turto objektų, arba daugiau nei 20 milijonų kvadratinių metrų.
„Aš tikiu, kad 10 proc. turto atrastume, kuris būtų valstybės nenaudojamas ir galėtų būti parduotas“, – teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
„Aš būčiau griežtesnis ir sakyčiau, kad valstybė gali užsimerkusi atsisakyti 30 proc., ir tikrai poveikis būtų tik į gerą“, – pritaria Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narys Mindaugas Kulbokas.
Nekilnojamojo turto analitikas skaičiuoja, kad net jei parduoti norėtųsi tik 10 proc. turto, valstybė vis tiek gautų milijardus.
„Jeigu žiūrėtume į Lietuvos vidurkį, vis tiek galvotume apie 1 000 eurų už kv. metrą. Jūsų paminėti 10 proc., tai yra 2 mln. kvadratinių metrų. Jeigu padaugintume iš 1 000, staiga suprastume, kad yra 2 milijardai“, – skaičiuoja M. Kulbokas.
Idėjos parduoti nekilnojamąjį turtą premjeras kol kas neaptarinėja, bet sako, kad Vyriausybė jau suskaičiavo iš kur gauti mažiausiai milijardą.
„Šiandien yra pasiūlymai ant stalo, kuriems Vyriausybė pritarė – žemės ūkio paskirties įsiterpę sklypai ir urbanizuotose teritorijose, miestuose įsiterpę sklypai, kurie nereikalingi, paprastai tariant, valstybei kažkokiems projektams vystyti“, – aiškina G. Paluckas.
Tik, sako M. Kulbokas, reikia nepamiršti, kad ne visas turtas iškart būna lengvai parduodamas. Bet iš jo gauti pajamų galima ir kitais būdais.
„Įkeisti, išleisti obligacijas ir daug dalykų, kuriuos galime padaryti, ne vien tik parduodant turtą, bet čia ir dabar gaunant tuos reikiamus pinigus“, – pažymi jis.
Pinigų galima gauti ir optimizavus įvairias biudžetines įmones, sako Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė. Ypač – savivaldybių.
„Savivaldybių įmonės, kurių yra 235, 2022 m. uždirbo tik 4,6 mln. eurų. Žiūrint taip grubiai vien į skaičius, matosi, kad potencialo bent jau savivaldybių valdomose įmonėse tikrai galėtų būti“, – įsitikinusi ji.
Ekspertė sako, kad nepakenktų ir panaikinti viešųjų pirkimų reikalavimą mažos vertės prekėms ir paslaugoms. Taip esą būtų sutaupoma po 100 milijonų kasmet.
