Nesibaigianti elektros rinkos liberalizacija. Šįkart – du nauji siūlymai, kad vartotojai galėtų naudotis visuomeniniu elektros tiekimu. Vienas siūlymas paliestų visus, kitas – beveik pusę visų buitinių elektros vartotojų.
Neigiamai paveiktų pažeidžiamiausius
Socialdemokratas Arūnas Dudėnas su grupe frakcijos kolegų yra įregistravę siūlymą leisti visiems vartotojams grįžti prie visuomeninio tiekimo. O energetikos ministras praėjusią savaitę pasiūlė, kad mažiausiai elektros sunaudojantys ir labiausiai socialiai pažeidžiami gyventojai galėtų nesirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo ir iki 2030 m. galėtų būti visuomeninio tiekimo klientais.
Energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius sako, kad tokio siūlymo, kokį pateikė A. Dūdėnas, įgyvendinimas turėtų neigiamos įtakos socialiai pažeidžiamiems vartotojams. Jo teigimu, patys aktyviausi ir stambiausi buitiniai vartotojai, esantys pirmajame ir antrajame liberalizavimo etape, būtų tie, kurie pagal galimybę dažnai keistų visuomeninį tiekėją į nepriklausomą arba migruotų tarp nepriklausomų tiekėjų, atsižvelgdami į tiekėjų siūlomas kainas.
„Įvertinus reguliavimo specifiką, kai visuomeninio elektros energijos tiekimo kaina yra mažiausia, aišku, jie grįžtų prie visuomeninio tiekimo. O kaip žinoma, gali susidaryti tokia situacija, kad prognozė, kurią mes atliekam pusmečiui ar ketvirčiui į priekį, nepasiteisintų su tuo, kas yra rinkoje. Ir tokiu atveju atsirastų papildomų kaštų ir tuos kaštus mes vėliau paskaičiuojame, nustatydami visuomeninę kainą ateinantiems laikotarpiams. Tad be abejo, tie vartotojai, kai mes padidintume kainą, vėlgi grįžtų pas nepriklausomą tiekėją“, – aiškina R. Pocius.
Tokiu atveju, sako R. Pocius, visuomeniniu tiekimu naudotųsi pažeidžiamiausi vartotojai, kurie nelabai supranta, kad reikėtų tiekėją keisti į nepriklausomą. Tad tuos kaštus padengtų būtent patys silpniausi vartotojai.
Ministerija suskaičiavo, kad maždaug 800 tūkst. vartotojų galėtų ir toliau naudotis visuomeniniu tiekimu arba prie jo grįžti, jei iš jo jau yra išėję. Šie vartotojai tarp tiekėjų galėtų migruoti. Tačiau R. Pocius teigia, kad šiuo atveju teorija ir praktika nebūtinai sutaptų.
„Pažeidžiamiausi vartotojai, patys smulkiausi vartotojai, senjorai, pagyvenę žmonės tikrai nėra tie, kurie aktyvūs rinkoje ir kas mėnesį ar kas pusmetį keistų nepriklausomą tiekėją. Taip tikrai nėra. Ir šiandien matome didžiulį buitinių vartotojų inertiškumą, ne tik kalbant apie trečią etapą. Kalbant apie pirmą, antrą etapą. Tiekėjo keitimas palyginti nedažnas“, – svarsto pašnekovas.
Konkuruoja su savimi
Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius sako, kad apskritai nėra gerai, kai yra išlaikomas visuomeninis tiekėjas. Jo teigimu, visuomeniniam tiekėjui, šiuo atveju „Ignitis“, užkraunama našta, o „Ignitis“ konkuruoja pats su savimi – ir kaip nepriklausomas tiekėjas, ir kaip visuomeninis.
„Tai nėra užbaigta liberalizacija. Nes ir visuomeninio tiekimo atsisakymas nebūtų brangus. Kad ir ką rinkoje pasirinktų visi maži elektros energijos vartotojai, kurie suvartoja kelis šimtus kilovatvalandžių per metus, ar visokie sodų bendrijų nameliai, vis vien įtakos jų kaštams tai nepadarytų. Tad neaišku, ką mes čia iš viso saugome“, – svarsto M. Nagevičius.
Jo teigimu, šia situacija kuriama iliuzija, kad elektros energijos vartotojai yra apsaugomi, tačiau iš tiesų tai tėra liberalizacijos atidėliojimas.
Ir energetikos viceministrė vakar irgi LRT radijui sakė, kad pažeidžiamiems vartotojams tektų pigesnės atsinaujinančios energetikos dalis, bet kaip tai realizuoti, dar bus ieškoma.
„Ministerija sako, kad dar reikės konkrečių veiksmų, bet pačią koncepciją mes įsivaizduojame taip, kad „Ignitis“, jeigu jam bus numatyta pareiga ir toliau tiekti elektros energiją pažeidžiamiems vartotojams, turės išvystyti arba panaudoti jau išvystytus savo atsinaujinančio generavimo pajėgumus savo portfelyje, t. y. elektros energijos kiekį, kuris būtų skirtas konkrečiai būtent pažeidžiamiems vartotojams“, – teigia R. Pocius.
Tačiau M. Nagevičius pabrėžia, kad pigi elektra neatsiranda iš niekur, o už ją kažkam sumokėti vis tiek tenka.
„Reikia suprasti, kad jeigu, tarkim, „Ignitis“ pigią elektros energijos gamybą priskirs socialiai pažeidžiamiems visuomeniniams vartotojams, na, sakykim, Kauno hidroelektrinės, kur yra pigi savikaina būtent vėjo elektrinių, jie turi truputėlį saulės elektrinių, tai likusiems vartotojams liktų ta brangesnė elektra iš to viso krepšelio elektros, ką „Ignitis“ perka [...] Natūralu, kad jeigu tu pažalini vieną krepšelį, tai to žalumo lieka mažiau ir yra brangesnė likusiems elektros vartotojams“, – sako pašnekovas.
Pasak M. Nagevičiaus, „Igničiui“ darosi sunkiau konkuruoti su kitais tiekėjais, nes jis nebetenka žalių pigių gamintojų, kurie pigina jo elektrą.
„Aišku, tų pažeidžiamų vartotojų nėra daug. Ir matyt, kadangi likusių yra daug, atsižvelgiant į didelį vartotojų skaičių, tas mažas socialiai pažeidžiamų subsidijavimas kitų atžvilgiu tiems kitiems nelabai smarkiai pasireikš. Bet iš principo tai nėra, mano supratimu, geras dalykas, kai vyksta tokia socialinė politika per energetiką“, – sako M. Nagevičius.
Jo teigimu, geresnis sprendimas būtų visiems vienodas reguliavimas, o tuomet valstybė turėtų įdiegti socialines programas socialiai pažeidžiamiems žmonėms, kompensuoti išlaidas arba didinti kompensacines išlaidas paramai.
Pasak R. Pociaus, mes šiandien turime žymiai labiau iškreiptų reguliavimo schemų, kur išties vieni vartotojai moka už kitus. Kaip pavyzdį jis pateikia gaminančių vartotojų schemą, kuri šiandien jau tikrai yra labai rimta problema.
„Šiuo atveju, nežinau ar galima sakyti tai, kad jeigu „Ignitis“ papildomai išvystys kažkokius generavimo pajėgumus atsinaujinančių energijos išteklių srityje, tai kažkaip nukentės kiti vartotojai. Tiesiog „Ignitis“ daugiau išvystys, negu kad būtų vystęs. Tai čia vėlgi požiūrio klausimas. Aš manyčiau, kad šiuo atveju, atsižvelgiant ir į mastą, ir į patį principą, tikrai nebūtų taip, kad vieni vartotojai moka už kitus“, – aiškina R. Pocius.
Jo teigimu, Elektros reguliavimo taryba labiau palaikytų tokią schemą, kai visiems būtų nustatomi vienodi tarifai, o tuomet įsijungtų tam tikros kompensavimo schemos.
Elektra pinga
Seimo narys A. Dudėnas teigė, kad vartotojai, kuriems buvo privaloma pasirinkti nepriklausomą tiekėją, dažnai moka daugiau nei vartotojai, kuriems buvo leista ir toliau naudotis visuomeniniu tiekimu. Kaip pavyzdį jis minėjo abonentinį mokestį, kurį sumokėti vis tiek reikia, o pasirinkti nepriklausomo tiekėjo plano be abonentinio mokesčio negalima. Kai kurie ekspertai sako, kad jeigu į ministro siūlymą būtų atsižvelgta ir jis būtų priimtas, dalis kitų gyventojų būtų apsaugomi, o dalis kitų – diskriminuojami.
Tačiau R. Pocius teigia, kad būtent dėl šios diferenciacijos į pastoviąją kainos dalį ir kilovatvalandės kainos dalį vartotojai gali būti lankstesni, rinkdamiesi elektros vartojimo planą.
„Jeigu vartotojas vartoja didesnį elektros energijos kiekį, tai jam iš tikrųjų apsimoka mokėti tam tikrą pastoviąją kainos dalį ar abonentinį mokestį, bet gauti mažesnę kilovatvalandės kainą, nes per vartojimą vartotojas sutaupo pinigų“, – sako R. Pocius.
Visuomeninis tiekėjas šiuo metu pastoviosios kainos dalies netaiko, tačiau R. Pocius sako, kad nebūtinai ji nebus taikoma ir ateityje, nes visuomeninis tiekėjas patiria tuos pačius nekintančius kaštus – administravimo, sąskaitų išrašymo ir pan.
Visgi, M. Nagevičiaus teigimu, tendencijos rodo, kad elektra pinga.
„Tikiuosi, kad iki 2030 metų elektra nebus visuomenei toks skaudus klausimas ir mes tiesiog jį išspręsime ramiai“, – sako pašnekovas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
