„Elektros rinka yra dinamiška, kainos svyruoja. (...) Gyventojui per metus tie kaštai gali sudaryti maždaug tiek, kiek kainuoja vienas arba du puodeliai kavos kavinėje“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Taip jis LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ komentuoja nuogąstavimus dėl elektros pabrangimo galutinai atsijungus nuo BRELL sistemos ir susinchronizavus su kontinentine Europa.
– Jau rytoj ryte atsijungsime nuo rusiškos elektros žiedo. Atsijungimas vyko palaipsniui pastaruosius dvejus metus, galima sakyt, ir, pavyzdžiui, iš 11 linijų su Baltarusija šį vakarą yra kiek likusių?
– Su Baltarusija viena likusi, su Kaliningrado sritimi – trys.
– Būtent iki ryt ryto elektra iš Rusijos teka į Kaliningradą per Lietuvą?
– Yra fiziniai srautai, jie nėra komerciniai. Kitaip tariant, mes neperkame elektros energijos, bet kadangi esame bendroje sinchroninėje zonoje su Rusija ir Baltarusija, tai yra tokie vadinamieji sisteminiai srautai. Tai dažnis yra tebevaldomas iš Rusijos šią dieną.
– Nuo rytdienos elektros jau nebebus į Kaliningradą iš Rusijos?
– Taip, nuo pat rytdienos ryto, t. y. šeštadienio ryte, nuo 6 val., prasideda atsijungimas, jis pradedamas nuo Lietuvos. Tai pirmiausia yra atjungiamos linijos į Kaliningrado sritį, tada linija nuo Ignalinos į Baltarusiją ir tuomet atsijungia Latvija, atsijungia Estija. Planuojama, kad iki maždaug 9 val. visos linijos, kurios sieja Baltijos šalis su Rusija ir Baltarusija, bus visiškai atjungtos.
– Kokį poveikį Rusijai turės Baltijos šalių atsijungimas nuo posovietinės elektros erdvės?
– Manyčiau, pirmiausia tai yra toks istorinis, psichologinis svarbiausias lūžis, nes Baltijos šalys iki šiol buvo Rusijos energetikos sistemos dalimi. Šitas išėjimas reiškia, kad mes atsikratome to energetinio jungo. Atsikratome visiems laikams, nes atsijungiame visiškai. Tas poveikis, sakykime, techniškai tam buvo ruoštasi, dar man pačiam teko 2018 m. ir 2017 m. derėtis dėl techninių priemonių ir dėl sinchronizacijos datos. Tai 2018 m. mes jau susitarime tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK) įrašėme datą 2025-uosius metus. Tai reiškia, kad jie jau puikiausiai žinojo ir techniškai tam ruošėsi – tiek Rusija, tiek Kaliningrado sritis. Tai, matyt, techniškai yra pasiruošę, o tokių visokių niuansų ir interpretacijų, matome, kyla.
– Taip, esame pasiruošę įvairiems scenarijams, specialistai yra išdirbę įvairius planus. Kas blogiausio gali atsitikti?
– Blogiausio, turbūt tie dalykai, kurie ir vyksta dabar – dezinformacijos kampanija, kad čia yra siejama su elektros pabrangimu, kad sistema nepatikima ir kiti dalykai. Pagal scenarijus, kuriuos mes esame išanalizavę, netgi blogiausiu atveju techniškai viskas vyko kaip ir iki šiol, t. y. elektros energija bus teikiama gyventojams, verslui, jokių trukdžių neturi įvykti, nes mes tokį izoliuotą bandymą Lietuvoje jau išbandę 2023 m. Čia galbūt skirtumas bus tas, kad mes turėsime bendrą Baltijos šalių izoliuotą darbą, t. y. visos Baltijos šalys vieną parą veiks izoliuotai. Tai yra būtina tam, kad mes tiesiog įrodytume Europai, kad mūsų sistema yra patikima, saugi. Bet aš sistemos patikimumu tikrai neabejoju, nes visose Baltijos šalyse per tą laiką, per septynerius metus, buvo įgyvendinta daugiau negu 40 projektų, sistema buvo sustiprinta.
– Taip, jūs minite, kad nuo rytdienos Baltijos valstybės veiks izoliuotu režimu, tai truks parą, kol visiškai prisijungsime, sinchronizuosimės su Vakarais. Lietuva atliko tą bandymą, izoliuoto režimo bandymą, latviai ir estai neatliko to bandymo. Ar yra kažkokių papildomų grėsmių dėl to rytoj?
– Ne, kažkokių techninių grėsmių tikrai nėra. Klausimas galbūt yra sistemos operatoriui. Suprantama, kad kai atliekamas toks bandymas pirmą kartą, yra galbūt tam tikro techninio nerimo, sakykime, bet reikia pabrėžti, kad kai mes veikiame kartu izoliuotai, tai netgi yra lengviau negu vienai Lietuvai tokį izoliuotą bandymą daryti. Čia tokie techniniai dalykai. Tai iš esmės tokios techninės rizikos tikrai nematome. Gali būti galbūt valandų klausimas dėl vienokių ar kitokių niuansų. Gali būti, sakykime, atsijungimas šiek tiek vėlesnis, prisijungimas šiek tiek vėlesnis, bet čia yra tiesiog kelių valandų klausimas. Tai čia turbūt tas jau blogiausias scenarijus, kas gali įvykti, mes galime turėti galbūt kitus laiko parametrus, negu buvo susiderinta.
– Apskritai Latvijoje, Estijoje matosi kur kas daugiau susijaudinimo ir nerimo dėl atsijungimo. Pas kaimynus skamba raginimai pasiruošti elektros trikdžiams. Latvijoje kai kurie miestai, pavyzdžiui, išjungia šviesoforus, kad nebūtų kažkokių didelių eismo sutrikimų, tuo metu čia, Lietuvoje, atrodo, mes gana ramiai reaguojame ir jokios didelės panikos nėra.
– Tikrai pagrindo panikai nėra. Turbūt Latvijoje, Estijoje dar buvo tokia stipresnė dezinformacijos kampanija – keletą savaičių prieš ir netgi rudenį daugiabučių gyventojų laiptinėse buvo išplatinti tam tikri pranešimai apie tai, kad būtent persijungiant prie kontinentinės Europos tinklų galimi elektros energijos tiekimo sutrikimai. Tai buvo tiesiog tokios melagienos, kurios buvo skleidžiamos. Natūralu, kad ne visada institucijos taip ir atspariai pasižiūrėjo, tai kartais galbūt dėl tam tikro apsidraudimo yra išplatinti papildomi pranešimai. Bet mes vienodai žiūrime techniškai. Mūsų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai, kurie ir atsako už sistemos saugumą, vienodai interpretuoja situaciją. Tai patarimas yra toks – tiesiog pasikliauti ekspertais energetikais, kurie nuoširdžiai dirba šiuo klausimu ir tam pasiruošė.
– Techniškai esame pasirengę visiškai, visos trys valstybės. Didžiausia grėsmė, ką jūs įvardijote ir anksčiau, yra dezinformacijos kampanija, propaganda ar kažkas panašaus?
– Taip, būtent. Pats sinchronizacijos projektas, be abejo, yra kompleksinis. Tam tikri projektai, nes mes turime ne tik jungtis, yra ir transformatorių pastotės, taip pat yra sinchroniniai kompensatoriai – visa puokštė infrastruktūros. Tai tam tikri projektai bus įgyvendinami ir toliau, bus baigiami šiais metais, projektas „Harmony link“ su Lenkija iki 2030 m. Bet ta infrastruktūra, kuri reikalinga šitam izoliuotam bandymui ir įsijungimui į kontinentinę Europą, yra visiškai baigta.
– Ar nebus elektros trūkumo, kai pradėsime rytoj dirbt uždaru režimu?
– Ne, tikrai ne. Jau šiandien saugumo sumetimais, kad nebūtų tam tikrų dvejonių, paleidžiami papildomi generacijos pajėgumai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje, jie tikrai yra didesni negu mums reikia, negu yra poreikis.
– Apskritai, kaip nors fiziškai dar įmanoma, galima sutrukdyti atsijungimą Lietuvai, Latvijai, Estijai?
– Tokio scenarijaus nėra, dėl to ir nuspręsta, dėl to yra sutarta, Rusija yra apie tai informuota, yra gauti patvirtinimai iš jų pusės techniniu lygiu. Be abejo, gali būti ar kibernetinių atakų, dar tam tikrų dalykų gali įvykti, bet tokiems scenarijams taip pat esame pasiruošę.
– Kai turėjome Ignalinos atominę elektrinę, buvome elektrą eksportuojanti valstybė. Dabar gi perkame elektrą, sinchronizuojamės su Vakarų Europa. Kas toliau, kokie tolimesni tikslai energetikoje?
– Būtent sinchronizacija buvo vienas iš kertinių tikslų po suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo. Sinchronizacija yra tas jau paskutinis mūsų energetinės nepriklausomybės žingsnis, kuris reiškia, kad mes esame visiškai nepriklausomi ir patys galėsime valdyti savo sistemą. Tai toks yra istorinis energetinis projektas. Džiugu, kad jį pavyko įgyvendinti ir sutarti visoms Baltijos šalims. Kiti žingsniai susiję su atsinaujinančios energetikos plėtra. Ir taip pat su bendru požiūriu į sistemos adekvatumą, nes yra tam tikrų metodikų Europoje, kurios mums namų sąlygomis ne visą laiką tinka, t. y. vienas aspektas būtent ta papildoma infrastruktūra, kuri leistų eksportuoti perteklinę elektros energiją, nes mes iš deficitinės zonos dabar vis daugiau gaminame atsinaujinančios energetikos. Toliau kitas žingsnis, be abejo, yra eksportas. Mūsų tikslas, šios Vyriausybės tikslas, yra būtent iki 2028 m. pasiekti, kad 100 proc., ką mes suvartojame elektros energijos, pasigamintume patys iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šalia to, apie tai ir kalbėsime per daugiašalius susitikimus rytoj ir poryt būtent su Baltijos šalimis, Lenkija, EK, labai svarbu kritinės infrastruktūros apsauga. Čia yra tas dėmesys, kuris nėra susijęs tiktai su sinchronizacijos projektu, bet toje naujoje geopolitinėje aplinkoje mums tikrai yra svarbu saugoti infrastruktūrą. Turime daug pavyzdžių, yra „S-Link“ nutraukimas, kitų incidentų, tad mes turime tikrai daugiau investuoti į šios infrastruktūros apsaugą.
– Taip, jūs anksčiau sakėte, kad kabelių nutraukimas Baltijos jūroje gali būti susijęs su sinchronizacija. Taigi, įvairios provokacijos, sabotažo aktai galimi ir ateityje, tam reikia tiesiog ruoštis?
– Taip, be abejo, nuo to niekas nėra apdraustas ir turbūt yra tam tikrų spragų. Suprantame, kad kabelius jūroje yra gana sudėtinga apsaugoti. Bet taip pat kalbame apie infrastruktūrą sausumoje, t. y. papildomas technines organizacines priemones, kad infrastruktūra būtų saugesnė, o reikalui esant, kad atstatymas būtų greitesnis, nes „S-Link“ atveju mes turėsime dabar laukti apie 6–7 mėnesius, kol jis bus sutvarkytas.
– Kai sinchronizacija bus baigta šį savaitgalį, ateina vėl laikas diskutuoti apskritai dėl Energetikos ministerijos būtinumo. Buvo tokios diskusijos, svarstymai, kad gal ją reikia prijungti prie Susisiekimo ministerijos. Ar šis klausimas tampa vėl aktualus?
– Ne, jis neaktualus, apie jį nėra daugiau diskutuojama, nes iš esmės, taip, sinchronizacija buvo svarbus, kertinis projektas, bet mes pereiname į kitus svarbius aspektus. Kaip ir minėjau, tos pačios infrastruktūros apsauga, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra yra tai, kur tikrai reikia daug nuveikti. Taip pat kaupimo sistemos, ekosistemos kūrimas. Kaip tik šiandien yra paleista papildoma paramos priemonė didžiausioms kaupimo sistemoms tam, kad balansavimo kaštai būtų mažesni. Be abejo, yra visokie dalykai, susiję su biurokratijos mažinimu, kabelių tiesimu po žeme, kad nuo audrų būtų apsidrausta ir t. t.
– Ir nepaklausiau, kiek pabrangs elektra nuo rytdienos?
– Brangimo nebus, nes kiek tai susiję su sinchronizacija... Elektros rinka yra dinamiška, kainos svyruoja. (...) Gyventojui per metus tie kaštai gali sudaryti maždaug tiek, kiek kainuoja vienas arba du puodeliai kavos kavinėje.
