Praėjusiais metais 255 dviejose „Telia“ bendrovėse Lietuvoje dirbę žmonės neteko darbo ir tai buvo vienas didžiausių grupės darbuotojų atleidimų. Jiems atstovaujančios profesinės sąjungos vadovė Regina Dvaržeckytė sako, kad didžiausias streso lygis įmonėje buvo tada, kai darbuotojai dar nežinojo, ką tiksliai palies etatų mažinimas. Žmogiškųjų išteklių profesionalo Andriaus Franco vertinimu, mėnesį užtrukusi „Telia“ darbuotojų nežinia, atsižvelgus į jos dydį, suprantama.
R. Dvaržeckytė pabrėžė, kad „Telia“ griežtai laikėsi įstatymuose numatytų įspėjimo terminų ir sumokėjo priklausančias išeitines išmokas.
„Išeitines kompensacijas visi gavo. Įspėjimo terminai – pagal įstatymus, kiekvieną pavardę mums pateikė. Buvo ir papildomų išeitinių pagal kolektyvinę sutartį. Šitas dalykas „Telia“ labai neblogai veikė“, – LRT.lt sakė ji.
Savo ruožtu A. Francas priminė, kad už lango ne 2008-ieji ir darbdaviai supranta, jog savo reputaciją reikia saugoti.
„2008 m. krizės akivaizdoje buvo labai daug kompanijų, kurios tiesiog bandė darbuotojus išmesti į gatvę be jokių išeitinių kompensacijų, be nieko. Šiandien darbo rinkoje dauguma įmonių supranta, stengiasi viską daryti taip, kaip tai apibrėžia įstatymas. Gali būti, kad po metų ar kitų reikės tuos pačius darbuotojus samdyti atgal“, – sakė jis.
Atleido mažiau
Apie planus Lietuvoje darbuotojų skaičių mažinti apie 400 pozicijų „Telia“ pranešė praėjusių metų rugsėjį. Kaip priežastys įvardintos verslo skaitmenizavimas, senų sistemų išjungimas, dirbtinio intelekto naudojimas.
Etatų mažinimas vyko ir kitose šalyse „Telia Company“ valdomose įmonėse. Bendrovė skelbė, kad taip tikisi sutaupyti maždaug 229 mln. eurų per metus.
„Telia Lietuvos“ reorganizacijos pokyčių programos sąnaudos 2024 metais sieks apie 1 mln. eurų, o kasmet tikimasi sutaupyti 6,3 mln. eurų“, – rašyta tuomet išplatintame pranešime.
Tiesa, kaip šiemet vasarį LRT.lt patikslino „Telia Lietuvos“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis, vien išeitinėms išmokoms paskutinį 2024 m. ketvirtį teko skirti 1,3 mln. eurų.
Be to, Užimtumo tarnybai pranešta apie mažesnį, nei tikėtasi iš pradžių, atleistų darbuotojų skaičių.
Belaidžio ryšio paslaugų veikla užsiimančioje „Telia Lietuvoje“ spalį darbo neteko 102 asmenys, o kompetencijų centre „Telia Global Services Lithuania“ lapkritį atleisti 153 darbuotojai.
Bendrai tai vienas didžiausių grupės darbuotojų atleidimų 2024 metais. Su didesniu skaičiumi – 320 – atsisveikino tik siuvykla „Visatex“. Trečioje vietoje buvo kepykla „Fazer Lietuva“, atleidusi 182 žmones, ketvirtoje – logistikos įmonė „Lumifast“, atleidusi 140.
Akcijų birža smarkios reakcijos į „Telia Lietuvos“ pokyčius neparodė, tačiau apskritai įvertino pozityviai. Nuo rugsėjo 4 d., kai buvo paskelbta apie etatų mažinimą, iki vasario 7 d. bendrovės akcijų kaina padidėjo 3,48 proc.
A. Stasiulaitis dar sakė, kad bendrovė atleidžiamiems darbuotojams pasiūlė kompleksinį paketą nuo asmeninių konsultacijų iki suvedimo su darbą siūlančiomis bendrovėmis, kurių buvo bent kelios dešimtys.
„Absoliuti dauguma – labai konstruktyvūs“, – taip jis apibūdino atleidžiamų darbuotojų reakcijas.
Atstovas nurodė, kad verslo modelio pokyčio programos paveikti darbuotojai darbą baigė suėjus išankstinio įspėjimo periodui praėjusių metų pabaigoje.
„Atleidimai yra sudėtinga, tačiau neišvengiama kiekvieno verslo dalis – tą anksčiau ar vėliau tenka padaryti bet kuriai bendrovei. Procesas jau baigtas ir jis įgyvendintas sėkmingai – bendrovė padarė viską, kas priklauso pagal įstatymus ir dar daug daugiau. Dabar koncentruojamės į ateitį“, – pridūrė A. Stasiulaitis.
„Sodros“ duomenimis, „Telia Global Services Lithuania“ vasario 7 d. turėjo 727 darbuotojus, kuriems gruodį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 5588,98 euro (apie 3381 eurą į rankas), o „Telia Lietuva“ turėjo 1752 darbuotojus, jiems gruodį mokėtas vidutinis 3459,2 euro atlyginimas (apie 2093 eurai į rankas).
Abi įmonės bendrai turėjo 2479 darbuotojus.
Patyrė stresą, bet ilgainiui susitaikė
Pasak Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos vadovės R. Dvaržeckytės, jie atstovauja maždaug trečdaliui „Telia“ darbuotojų – maždaug 700 asmenų, o dalis jų narių yra slapti.
„Tarp atleistų darbuotojų buvo ir mūsų narių“, – sakė ji.
Pašnekovė nurodė, kad apie etatų mažinimo planą sužinojo kartu su žiniasklaida.
„Išties buvo daug įtampos, žmonėms prireikė psichologinės pagalbos. Reikėjo jiems paaiškinti, ko laukti, kada. Buvo labai daug neaiškumo, visą mėnesį.
Anksčiau tokių pokyčių metu nėra buvę, kad įmonė pirmiausia informuoja apie atleidžiamą skaičių ir tik tada dėlioja viską į lentynas. Skandinavijoje būtent taip yra, kad eina ir derasi dėl pokyčių. Mes kol kas tiek neužaugome.
Anksčiau taikydavome modelį, kad mus informuoja, tada viską susidėliojame į lentynas. Tada iki darbuotojo ateina informacija ir ta nežinia sutrumpėja iki 1 ar 2 savaičių“, – pasakojo ji.
Tiesa, kaip pažymėjo bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris A. Francas, „Telia“ yra akcijų biržoje esanti įmonė, todėl negalėjo informacijos atskleisti tik siauram asmenų ratui.
„Jie turi komunikuoti visiems vienu metu, kad tai nepadarytų įtakos kainai. Jei įmonė nėra akcijų biržoje, tada būna diskusijų su profsąjungomis“, – paaiškino jis.
Savo ruožtu R. Dvaržeckytė vardijo, kad ilgas nežinios laikotarpis turėjo pasekmių.
„Visi jaučia įtampą, pikti, susierzinę, išsigandę. Buvo ir tokių, kurie per tą laiką susirado darbą ir išėjo. Jie nebelaukė, kuo čia baigsis. Žinoma, ta įtampa turėjo įtakos ir darbo kokybei. Anksčiau būdavo, kad paliečia pokytis vieną padalinį ir jame 3–4 žmonės atleidžiami, ne daugiau. Tada visi kiti gali normaliai sau dirbti“, – pasakojo ji.
Buvo ir tokių, kurie per tą laiką susirado darbą ir išėjo. Jie nebelaukė, kuo čia baigsis, – R. Dvaržeckytė
Neatleisti pasijautė kalti
Profesinės sąjungos atstovė teigė, kad jau sužinoję, jog bus atleisti, žmonės reagavo skirtingai.
„Buvo tokių, kurie šito tikėjosi. Kitiems buvo šokas. Buvo numatyta ir psichologo pagalba, ir iš Užimtumo tarnybos, kad su žmogumi pakalbėtų, paklaustų: „O ką darysi, kai tave atleis?“
Beje, įstatymas leidžia žmonėms, kurie įspėti apie atleidimą, 10 proc. laiko neiti į darbą. Dauguma tuo pasinaudojo. Perdavė darbus, o atlyginimas už tą laiką buvo mokamas. Tada gali eiti ieškoti pagalbos viduje ar išorėje. Gali bandyti susigyventi su mintimi.
Tai ir liekantiems pagalba, nes jie tarsi kalti jaučiasi, kad ne jie buvo atleisti. To iš dalies išvengėme. Tačiau minusas irgi buvo. Nes kas liko, dirbo visu etatu, jam dar užkrovė. Kol viskas susitvarkė... Dar ir dabar girdžiu, kad kai kuriuose padaliniuose jie nesusidėlioję iki galo procesų, dirba padidintu tempu“, – pasakojo R. Dvaržeckytė.
Ji teigė, kad dauguma „Telia“ atleistų darbuotojų naują darbą susirado lengvai.
„Iš tikro, be problemų susiranda. Kai naujas darbdavys pamato, kad „Telia“ dirbo, tai žino, kad tas žmogus moka dirbti ir dideliame kolektyve, ir savarankiškai. Net ir vyresni žmonės, mūsų nariai, nė vieno nežinau, kuris nebūtų susiradęs.
Beje, dalis šių darbuotojų iškart gavo darbą, net nebuvo išėję į gatvę. Apie 30 darbuotojų priimti iškart į kitą įmonę. Jie buvo atleisti dėl tam tikrų funkcijų atsisakymo, o jas perėmė kita įmonė. Ne tiek ir daug liko be darbo, kad išeitų į gatvę. Sakyčiau, gal apie 70 – tų, kurie turėjo ieškotis patys darbo“, – dėstė pašnekovė.
R. Dvaržeckytė apibendrino, kad dauguma žmonių galiausiai suprato, kad atleidimas iš darbo – ne gyvenimo pabaiga.
„Taip, pirma buvo labai sunku psichologiškai. Tačiau po to susidėlioja ir mato, kad ne gyvenimo pabaiga. Tikrai bent iš kelių esame girdėję, kad nieko čia tokio. Taip, reikia laiko, bet jie gauna išeitinių, o su didesniu stažu ir iš „Sodros“ gavo. Pasidarė bent mėnesio atostogas, šventes atšventė, o dabar žiūri“, – sakė ji.
Kaip pasiruošti
A. Francas svarstė, kad „Telia“ turėjo etatų mažinimui ruoštis iš anksto.
„Žinodami išankstinę informaciją, jie nesamdė naujų darbuotojų. Čia pirmas dalykas: jei matai, kad ne viskas važiuoja gerai, tai nereikia samdyti naujų žmonių. Ypač jei gali reikėti atleidinėti tuos žmones. Manau, dėl to buvo suvaldyta ir atleidžiamų žmonių buvo mažiau, nei suplanuota panaikinti etatų“, – pastebėjo jis.
Kitas dalykas, kurio būtina laikytis, pasak pašnekovo, – labai aiškūs kriterijai, kokie darbuotojai atleidžiami.
„Kad viskas būtų skaidru, sąžininga ir vienoda. Dažnai būna taip, kad naujausiai priimti žmonės būna greičiau paliečiami, tai galbūt natūralu. Taip pat būna skirtingos situacijos tarp padalinių. Jei yra tokių, kurie nesusiję su tiesioginiu klientų aptarnavimu, jie dažniausiai paliečiami, nes norima, kad pokytį klientai pajustų mažiausiai. Jei neteksi klientų, gali turėti dar blogesnių pasekmių. Dar paprastai atsisakoma vidurinės grandies vadovų, funkcijų, kurios yra perteklinės arba dubliuojasi“, – dėstė specialistas.
A. Francas paaiškino, kad atleidimų procesas kartais užtrunka, tačiau taip yra ir dėl objektyvių priežasčių.
„Suprantu, kad žmonės labai dažnai tikisi, jog visiems dalykams yra pasiruošta. Bet dažnai vidurinio lygio vadovai neturi tos informacijos, kad jie susipažintų, kad pateiktų pasiūlymus, kokius žmones reikia išsaugoti, kokios funkcijos kuria pridėtinę vertę klientams. Apie tai dažnai paprastas darbuotojas nepagalvoja.
Tarkim, yra iškeltas akcininko reikalavimas 10 proc. sumažinti darbuotojų skaičių. Jie turi sužiūrėti, kaip organizacija atrodo. Tada reikia spręsti, kokia mozaikos dėlionė yra mažiausiai skausminga, padaro mažiausiai žalos“, – sakė jis.
Penkios stadijos
A. Francas pastebėjo, kad tai, kaip greitai žmogus išgyvena visas penkias gedėjimo stadijas (neigimas, pyktis, derybos, depresija, susitaikymas) priklauso ir nuo jo pasitikėjimo savimi.
„Jei žmogui iki pensijos trūksta kelerių metų, jo tikėjimas, kad jis susiras kitą darbą, yra labai menkas, palyginti su tuo žmogumi, kuriam yra 35-eri, kuris moka anglų kalbą, dirbti su technologijomis. Jis tikrai galės darbą susirasti.
Labai siūlau nenuleisti rankų – priimti tai kaip dalyką, kurio tu negali pakeisti. Tą energiją galima nukreipti kitur, galvoti, ką gali padaryti pats, kad išliktum darbo rinkoje“, – ragino jis.
Labai siūlau nenuleisti rankų – priimti tai kaip dalyką, kurio tu negali pakeisti, – A. Francas
Apie planus mažinti etatų skaičių šiemet sausio pabaigoje pranešė ir „Telia“ konkurentė „Tele2“. Planuojama, kad visoje grupėje skirtingose šalyse darbuotojų skaičius šiemet sumažės 15 proc. Tiesa, Lietuvos įmonėje šis pokytis jau įvyko metų pradžioje, kai darbo neteko 6 proc. žmonių.
Jau skelbta, kad „Telia Lietuvos“ pajamos 2024 metais augo 3,1 proc. – iki 491,1 mln. eurų. Grynasis įmonės pelnas pernai pasiekė 71,6 mln. eurų ir per metus pakilo 12,6 proc.
