Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sprendžia, ar skirti pinigų už nelegalų darbą baustam labdaros fondui, ar nutraukti su juo sutartį. Ministrė sako, kad sutartį gavo kaip palikimą, tačiau atsakomybę už pervestus pinigus nepatikimų įmonių sąraše atsidūrusiam fondui teks prisiimti jai. Ministrės teigimu, jai įtarimų kelia „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio fondo lėšų panaudojimas ir pirkiniai.
Situaciją peržiūri iš naujo
Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondas didžiąją dalį lėšų pastaruosius kelerius metus gaudavo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskutinę darbo dieną buvusi Vyriausybė naujajai socialinės apsaugos ir darbo ministrei paliko naujai pasirašytą sutartį šiems metams. Pinigai skirti, nors labdaros fondas teismo buvo pripažintas kaltu dėl nelegalaus darbuotojų samdymo.
Pinigai fondui dar nepervesti, pervedimą patvirtinti turėtų dabartinė ministrė I. Ruginienė.
„Fondas yra įtrauktas į nepatikimų įmonių sąrašą ir tai labai rimta aplinkybė peržiūrėti situaciją iš naujo. Tai tą ir darome“, – teigia I. Ruginienė.
Ministrė nutarė išsamiau panagrinėti, kam fondas leidžia paramai skirtus pinigus.
„Stebina tikrai prabangaus automobilio įsigijimas, ypač žinant, kad tai yra paramos fondas“, – teigia ministrė.
Benzinu ir elektra varomas visureigis „Mersedes Benz GLC 300“ – praėjusių metų fondo pirkinys.
„Mersedesas“ vis tiek yra labiau premium automobilis. Kuo jis pasižymi – komfortiškumu, elegancija, technologiniais sprendimais. Miesto visureigis – salonas erdvus, bagažinė, jis toks šeimos automobilis“, – visureigį pristato prekių ženklo atstovybės vadybininkas Justinas Guobys.
Toks naujas automobilis kainuoja nuo 61 tūkst. eurų, viskas priklauso nuo komplektacijos, sako J. Guobys.
Socialiniuose tinkluose M. Čiuželis aprašo, kaip su šeima – žmona ir sūnumi – testavo „Mersedes Benz“ visureigį.
„Tai pirmas mūsų šeimos testuotas elektra varomas automobilis. Komplektacija labai turtinga. Žmonai ir sūnui net pasirodė, kad gerokai viskuo perkrautas. Bet tai, žinoma, prabangos problema, prie ko galima greitai ir lengvai priprasti“, – rašo mecenatas.
„Gerai gyvena“
Praėjus keliems mėnesiams po šio įrašo elektra ir benzinu varomas metų senumo „Mersedes Benz“ visureigis įsigytas už labdaros fondo lėšas.
„Juo važinėja fondo darbuotojai, kuriems reikalinga važinėti, ir jis nėra prabangus automobilis. Mums automobilis reikalingas tiesioginei veiklai, tiek vežioti knygas, atributiką. Ir mes tiesiog pirkome šiek tiek didesnį automobilį tam, kad jis būtų patogus“, – aiškina fondo vadovas M. Čiuželis.
„Na, ką tai sako – pelno nesiekiantis vienetas gerai gyvena ir turbūt jo veiklai reikalinga sudaryti turtingo asmens įspūdį, – svarsto Auditorių ir buhalterių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė. – Bet jeigu yra tikras paramos gavėjas, tai jis stengiasi funkcijas atlikti su ekonomiškomis prekėmis, kad liktų daugiau lėšų funkcijai vykdyti, kuriai tikrai reikia resursų.“
M. Čiuželis be labdaros ir paramos fondo dar vadovauja dviem investicinėms bendrovėms, kurios įsikūrusios šalia šv. Petro ir Povilo bažnyčios, vienuolyno patalpose.
„Mūsų klientai yra finansų institucijos Honkonge, Izraelyje, JAV, Kinijoje, Rusijoje, Singapūre, Šveicarijoje, kurios kartu į mūsų atrinktus fondus investavo jau daugiau nei 400 mln. dolerių“, – taip pristatoma viena iš mecenato valdomų įmonių.
Auditoriaus ataskaitoje nurodyta, kad už patalpų nuomą Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai labdaros fondas moka po 1400 eurų kas mėnesį. Remonto išlaidas taip pat padengia labdaros ir paramos fondas.
Vilniaus arkivyskupijos ekonomo Mykolo Juozapavičiaus pasirašytame rašte nurodoma, kad fondo nuomojamose patalpose leista registruoti ir įmones.
„Ką mokesčių inspekcija tikrinimo metu pastebi, kad tie pelno nesiekiantys asmenys apsimeta pelno nesiekiančiais asmenimis, prisiperka daiktų, kurių negali prisipirkti už paramos lėšas. Kad ir patalpų nuoma – išsinuomoja patalpas, kuriose ne tik jie dirba, bet dirba ir pelno siekiantys asmenys“, – sako D. Čibirienė.
Į fondo ir mecenato valdomų įmonių patalpas patekti galima nuskenavus biometrinius duomenis. Valstybinė duomenų inspekcija fondui skyrė baudą už pažeidimus kaupiant perteklinius duomenis.
„Kadangi dalis pažeidimų buvo nustatyta su specialių kategorijų duomenimis, kas yra tam tikri jautresni duomenys, buvo priimtas sprendimas pradėti baudos skyrimo procedūrą ir buvo skirta bauda“, – sako Valstybinės duomenų inspekcijos atstovė Lina Rainienė.
„Matot, kaip galvoja valstybės institucija, pačiu bukiausiu primityviausiu būdu“, – sako M. Čiuželis.
Vadovų atlyginimams skirta 88 tūkst. eurų
Iš paramos lėšų gyvenantis fondas vadovų atlyginimams per metus skyrė 88 tūkstančius eurų. Audito ataskaitose nurodoma, kad fondo vadovai yra du – vyras ir žmona Marius ir Kristina Čiuželiai.
„88 tūkstančiai per metus dviem žmonėms yra pakankamai dideli skaičiai ir vargu ar rasi Lietuvoje dar bent vieną nevyriausybinę organizaciją, kuri pasigirtų tokiais dideliais atlyginimais. Detaliau reikia pasižiūrėti ataskaitas ir pasižiūrėti, kaip yra grįstos tos išlaidos“, – kalba I. Ruginienė.
Fondo audito ataskaitose taip pat nurodoma, kad M. Čiuželis iš labdaros fondo lėšų savo žmonai K. Čiuželienei sumoka ir už suteiktas paslaugas. Kokias – nenurodoma; vienais metais jų vertė siekė 10 tūkst. eurų.
„Tai nėra mano pragyvenimo šaltinis, jūs labai blogai suprantate“, – tvirtina M. Čiuželis.
Jo įmonėms pinigų uždirbti sekasi – vienos įmonės pajamos per metus – 5 tūkst. eurų, kitos – 11 tūkst. eurų.
Už neteisėtą investicinių paslaugų teikimą, sistemingus ir grubius pažeidimus M. Čiuželiui ir jo investicinei įmonei Lietuvos bankas jau yra panaikinęs licencijas.
„Vertinu tai kaip Lietuvos banko politinį sprendimą, o ne kažkokį finansinį nusikaltimą. Tai jeigu jūs norite sieti fondo veiklą su mano, kaip finansų patarėjo, veikla, tai mano akiai tos veiklos nesisieja“, – sako M. Čiuželis.
2019 m. teismas patvirtino, kad Lietuvos bankas sankcijas M. Čiuželiui ir jo įmonei pritaikė teisėtai.
„Teismas patvirtino, kad minėtas asmuo ir jo vadovaujama įmonė padarė esminį pažeidimą – sistemingai teikė klientų finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą, nors tokios teisės neturėjo“, – anksčiau rašė Lietuvos bankas.
Pažymėtina, kad už teisės aktų pažeidimus M. Čiuželiui jau buvo taikytos poveikio priemonės. 2002 m. Vertybinių popierių komisija nusprendė patikrinti M. Čiuželį dėl pažeidimų veikiant klientų atžvilgiu nesąžiningai, nerūpestingai ir neprofesionaliai“, – rašo Lietuvos bankas.
Buvusi Vyriausybė su už nelegalų darbą baustu fondu pasirašė sutartį, pagal kurią dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė savo parašu turėtų patvirtinti beveik 240 tūkst. eurų pavedimą.
„Man atrodo vien tai, kad teismas nustatė nelegalus darbo faktą, yra nepateisinama ir baisu. Ir dar baisiau, kad tokia veikla finansuojama iš valstybės lėšų“, – sako ministrė.
Pagal sutartį, pinigai fondui turėtų būti pervesti sausio 20 d.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
