Kitais metais Estijoje, įsigaliojus naujam motorinių transporto priemonių mokesčiui, vairuotojams teks susimokėti ne tik už automobilio registraciją, bet ir už jo turėjimą. Vairuoti elektromobilį kainuos 50 eurų per metus. Tuo metu važinėjimas visureigiu gali tapti turtuolių privilegija, kasmet kainuosianti daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Vietos žiniasklaida praneša, kad pokyčiai sujudino naujų automobilių rinką. Estijos visuomeninio transliuotojo portalo err.ee pateikiamais duomenimis, šių metų spalį šalyje buvo registruoti 6 936 nauji automobiliai, t. y. 20 proc. daugiau nei prieš metus.
Tiesa, pastebima, kad ankstesni metų mėnesiai nebuvo kuo nors išskirtiniai. Iš viso Estijoje per dešimt 2024 m. mėnesių registruoti 55 372 automobiliai, iš kurių 55 proc. buvo nauji.
Estijos parlamentas naują mokestį priėmė liepos 29 d.
Padidėjusį klientų skaičių pastebi ir Estijos metalo laužo supirkėjai. Kaip err.ee sakė bendrovės „Kuusakoski“ atstovas Toomas Kollamaa, rudenį jie priėmė apie 10 proc. daugiau automobilių nei pernai.
„Tiesą sakant, jau praėjusiais metais, kai pirmą kartą buvo kalbama apie automobilių mokestį, į metalo laužą atvežamų automobilių skaičius pradėjo didėti. Dabar galime pasakyti, kad taip, žmonės iš tiesų nori iki žiemos atsikratyti savo senų automobilių“, – sakė jis.
Tiesa, kaip nurodo Estijos transporto administracija, nenaudojamiems automobiliams iki 2027 m. galios pereinamasis laikotarpis ir už juos mokėti nereikės.
„Skaičiuojama, kad Estijoje yra registruota apie 300 tūkst. nenaudojamų transporto priemonių. Dalis jų galėjo būti išardytos dalims“, – pastebi valstybės įstaiga.
Lietuvoje nepavyko
Lietuvoje jau daugiau kaip ketverius metus galioja vienkartinis automobilių registracijos mokestis. LRT.lt neseniai rašė, kad nors jį įvedant buvo tikimasi, jog tai paskatins tautiečius persėsti į mažiau taršias transporto priemones, norimo rezultato taip ir nesulaukta.
Anksčiau šalyje buvo diskusijų ir apie analogišką estiškajam metinį automobilių taršos mokestį. Pareigas baigiantis aplinkos ministras Simonas Gentvilas buvo paruošęs tai numatančią reformą, tačiau 2022 m. sausį posėdžiavęs Seimas net nepriėmė jos svarstyti.
„Mums – ir estams, ir lietuviams – visos pasaulinės organizacijos sakė, kad taršos ir turto mokesčiai yra nežalingi ekonomikoms. Estai pasirinko teisingą kelią – būdą finansuoti gynybą – apmokestino taršą. Teigiamai vertinu, nes kartu tai sprendžia daugybę kitų problemų – sveikatos, seno automobilių parko. Be to, pinigai turi kristi ir susisiekimo sistemai“, – LRT.lt sakė S. Gentvilas.
Jokių užuominų apie automobilių taršos mokesčio pakeitimus darbą pradedančios Gintauto Palucko Vyriausybės programos projekte nėra. S. Gentvilas sakė joje apskritai pasigendantis įvardijamų lėšų šaltinių numatytiems darbams.
„Ten daug lozungų, bet visiškai nepagrįsta, kaip jie bus finansuojami. Pavyzdžiui, dėl pokyčių individualios veiklos apmokestinime į biudžetą gali būti surenkama keliomis dešimtimis milijonų eurų daugiau, bet reikia šimtų milijonų. Nėra ir nekilnojamojo turto mokesčio pokyčių, apie ką anksčiau patys kalbėdavo. Kol kas manau, kad socdemai neišlipo iš rinkimų laikotarpio ir toliau rinkiminėmis tezėmis surašė Vyriausybės programą“, – apibendrino jis ir patarė mokesčių reformos imtis pirmaisiais darbo metais.
„Galima pažiūrėti retrospektyviai. Mes užsižaidėme su mokesčių reforma ir ji buvo atnešta trečiaisiais metais, o prieš rinkimus to niekas nedaro. Aš bandžiau padaryti su akcizais ir automobilių taršos mokesčiu. Su akcizais pavyko, o taršos mokesčiams plataus palaikymo nebuvo“, – sakė S. Gentvilas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sakė, kad politikams priimti tokius mokesčius išties sudėtinga.
„Lietuvoje automobilis labai sureikšminamas. Pas mus yra susiformavusi tokia kultūra, kai automobilis yra vos ne saviraiškos priemonė. Tada bet koks bandymas apmokestinti tai sulaukia pasipriešinimo“, – sakė jis.
Pas mus yra susiformavusi tokia kultūra, kai automobilis yra vos ne saviraiškos priemonė
– M. Nagevičius
Pasak pašnekovo, kai nėra metinio mokesčio, o akcizai maži, turėti taršų automobilį Lietuvoje per kišenę vis dar nekerta.
„Manau, kad Lietuvoje diskusija prasidės 2027 m., kai reikės atsiskaityti už anglies dvideginio (CO2) išmetimus transporto sektoriuje. Tada bus pirmosios kalbos apie realias biudžeto išlaidas CO2 kvotoms pirkti“, – svarstė M. Nagevičius.
Priėmė ne be pasipriešinimo
Estijoje kasmetinį mokestį taršiems automobiliams įvesti pavyko. Šiemet liepą susirinkęs Estijos parlamentas tai padarė su 54 balsais „už“ ir 28 „prieš“.
Metų pradžioje projektą pristačiusi Estijos vyriausybė aiškino, jog jo reikia tam, kad šalies gyventojai persėstų į mažiau aplinką teršiančius automobilius. Taip pat argumentuota, jog surinktos lėšos bus skiriamos šalies gynybai.
Žinoma, Estijoje netrūko ir pokyčiams prieštaraujančių politikų. Pavyzdžiui, Estijos konservatorių liaudies partijos lyderis Martinas Helme prieš balsavimą aiškino, kad vos grįžę į valdžią mokestį iškart atšauktų.
„Jokiomis aplinkybėmis negalima pritarti automobilių mokesčiui bet kokia jo forma. Šis mokestis yra blogas, kenkia Estijos žmonių gerovei ir mums buvo parduotas meluojant. (...) Sustabdykite automobilių mokestį!“ – ragino jis.
Estijos transporto administracijos tinklapyje paaiškinama, kad naujasis mokestis yra sudarytas iš dviejų dalių – metinės rinkliavos ir registracijos mokesčio.
Registracijos mokestį, panašiai kaip ir Lietuvoje, teks sumokėti pirmą kartą įrašant automobilį į registrą, t. y. tai bus būtina registracijos sąlyga. Šis mokestis taip pat turės būti sumokėtas ir pirmą kartą keičiantis Estijos automobilių registre jau įrašytos transporto priemonės savininkui.
Pažymima, kad mokesčio dydis priklausys nuo automobilio amžiaus ir išmetamo CO2 kiekio.
„Numatoma, kad registracijos mokesčio dydis vidutiniškai sudarys mažiau nei 10 proc. apytikslės transporto priemonės vertės. Pagal teisės aktus, registracijos mokesčio tarifai didės 2028 m. ir 2031 m.“, – įspėja Estijos valstybės įstaiga.
Metinį mokestį už registre esančias transporto priemones mokės jų savininkai. Nurodoma, kad jo tarifas priklausys nuo automobilio amžiaus, svorio ir CO2 emisijos.
„Jei CO2 duomenys negali būti nustatyti, apskaičiuojant mokesčio dydį bus remiamasi teisės aktuose numatyta formule, pagal kurią bus atsižvelgiama į automobilio galią, masę be krovinio, amžių ir, prireikus, variklio degalų rūšį“, – paaiškina Estijos transporto administracija.
Visiems automobiliams (taigi ir elektromobiliams) bus taikomas 50 eurų bazinis tarifas.
Sieks daugiau nei tūkstantį eurų
Motorinių transporto priemonių mokesčių skaičiuokle pasinaudojęs M. Nagevičius suskaičiavo, kad naujas visureigis Estijoje gali atsieiti netgi daugiau nei 1 tūkst. eurų per metus.
„Įtariu, kad Estijoje tuoj visureigiais važinės tik tie, kurie tikrai kitaip nepravažiuoja ten, kur jiems reikia“, – socialiniame tinkle pakomentavo jis.
Dar keli M. Nagevičiaus pateikti pavyzdžiai:
Trejų metų senumo elektromobilio „Citroen e-C4“ registracijos mokestis – 150 eurų, metinis mokestis – 50 eurų;
10 metų dyzeliu varomo „BMW 535“ registracijos mokestis – 329,3 euro, metinis mokestis – 84,2 euro;
16 metų „VW Golf“ su 1,6 litro (78 kW) dyzelino varikliu registracijos mokestis – 308,85 euro, metinis – 78,6 euro;
Naujo „Nissan Patrol“ su 5,6 litro (294 kW) benzino varikliu registracijos mokestis 8 715 eurų, metinis – 1 056 eurai.
„Žmogus, kuris perka visureigį, turi pinigų ir tam mokesčiui susimokėti. Turbūt ir degalams išleidžia žymiai daugiau nei tūkstantį eurų per metus. Iš esmės, tai nėra tokia didelė suma. Tai signalas tiems, kurie perka visureigį dėl įvaizdžio“, – LRT.lt sakė M. Nagevičius.
Pasitikrinti, kiek Estijoje tektų sumokėti už jūsų turimą automobilį, galima čia.
