Šiemet rimtų reputacijos problemų patyrusią platformą „Contribee“ įsigyti ketinantis verslininkas Mindaugas Šilkūnas sako, kad sandoris su dabartiniais bendrovės akcininkais turėtų įvykti jau po kelių savaičių. Vis dėlto paramos rinkimo platformą paliekantys kūrėjai – „Laisvės TV“, „Redakcija“, „Nara“, „Siena“ – savo sprendimo bent jau artimiausiu metu keisti nežada.
Platformos „Contribee“ skandalas kilo šiemet rugpjūtį, kai paaiškėjo, kad vienas jos akcininkų ir tuometis direktorius Gediminas Ratkevičius buvo pasisavinęs 130 tūkst. eurų „Blue / Yellow“ lėšų.
Apie tai sužinoję platformoje paramą renkantys kūrėjai paskelbė, kad iš jos traukiasi. Tiesa, net ir po 3 mėn. „Contribee“ tinklalapyje vis dar galima rasti jų paskyras. Kūrėjai aiškina, kad kraustymasis į naujas platformas užtruko, nes dalis rėmėjų vis dar nesustabdė savo prenumeratų senojoje.
Taip pat skaitykite
Sandoris – gruodį
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Contribee“ turi 13 akcininkų, tarp kurių didžiausias dalis valdo dabartinis įmonės direktorius Adrijus Jakučionis (31,52 proc.), buvęs direktorius G. Ratkevičius (30,34 proc.) ir dar vienas bendraįkūrėjų Mantas Michalauskas (16,06 proc.).
UAB „Antrasis koinvestavimo fondas“ valdo 10,5 proc. akcijų, o likusius 11,57 proc. įvairiomis dalimis yra pasidaliję Mindaugas Montvilas, KŪB „Wise Guys Pre-Seed Fund I“, MB „Lapės ir bitės“, Audrius Dzikevičius, Nidas Kiuberis, Tomas Skaisgirys, Erikas Viršilas, UAB „Sauliaus investicijos“ ir Andrius Archangelskis.
Apie tai, kad 100 proc. „Contribee“ akcijų norėtų įsigyti M. Šilkūno bendrovė „Masiva group“, pranešta spalį.
Taip pat skaitykite
„Viskas trunka šiek tiek ilgiau, nei tikėjomės. Bet tikimės artimiausiu metu užbaigti sandorį“, – dabar LRT.lt sakė M. Šilkūnas.
Pasak jo, savo dalis parduoti sutinka visi dabartiniai „Contribee“ akcininkai, gludinamos tik sutarčių detalės.
„Sandoris turėtų įvykti gruodžio 10–11 dienomis“, – pridūrė bendrovės „Masiva group“ vadovas.
Valstybės atvirų duomenų portalo duomenimis, „Contribee“ šiuo metu turi 108 tūkst. eurų skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir 4,6 tūkst. eurų skolą „Sodrai“.
M. Šilkūnas teigė, kad šiuos įsipareigojimus perims ir padengs pirmą dieną po sandorio.
100 proc. bendrovės „Masiva group“ akcijų valdantis M. Šilkūnas taip pat kontroliuoja mažmeninės internetinės prekybos įmonę „Technologijų era“, siuntų pristatymo platformą „Siųskpigiau.lt“ bei tarptautinės prekybos internete įmonę „Tera Group Europe“.
A. Jakučionis į LRT.lt pasiteiravimą dėl akcijų pardavimo sureagavo, bet per kelias dienas atsakymų nepateikė.
„Contribee“ spalio 16 d. pateikė savo finansines 2022 ir 2023 m. ataskaitas. 2022 m. įmonė gavo 163 tūkst. eurų pajamų ir patyrė beveik 400 eurų nuostolį, 2023 m. gavo 289 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 53 tūkst. eurų grynojo pelno.
Grįžti neplanuoja
Andriaus Tapino įkurta „Laisvės TV“ rugpjūtį kilus skandalui platformoje „Contribee“ rinko po beveik 17 tūkst. per mėnesį siekiančią paramą, turėjo 2,8 tūkst. rėmėjų. Šiuo metu jų likę 942, o parama siekia 5451 eurą per mėnesį.
Kaip LRT.lt paaiškino „Laisvės TV“ direktorės pavaduotoja Živilė Tiškevičiūtė, jų paskyra „Contribee“ nuo rugsėjo yra neaktyvi.
„Darbą su savo rėmėjais sėkmingai vystome platformose „Ko-Fi“ ir „Substack“ ir į „Contribee“ grįžti tikrai neplanuojame. Jokio turinio ten nekeliame ir ten likusiems rėmėjams komunikuojame, kad norint naudotis įvairiomis privilegijomis reikėtų pereiti į kitas platformas“, – sakė ji.
Ž. Tiškevičiūtė pridūrė, kad tikisi per kelis mėnesius baigti rėmėjų perėjimus ir deaktyvuoti „Contribee“ paskyrą.
Platformoje taip pat dar galima rasti „Redakcijos“ paskyrą (85 rėmėjai, 522 eurai per mėnesį). Šio žurnalistinio projekto vadovas Gediminas Vaitiekūnas taip pat teigė, kad jų paskyra yra neaktyvi.
„Priėmę sprendimą trauktis iš platformos deaktyvavome mūsų prenumeratas ir galimybę mus paremti per jas, o nuo spalio pradžios, kai pasibaigė kelių mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurį buvome numatę mūsų rėmėjų perėjimui į naują „Redakcijos“ „Patreon“ platformą, nebededame ten ir jokio savo rėmėjams skirto turinio“, – sakė jis.
G. Vaitiekūnas pažymėjo, kad platformos „Contribee“ įsiskolinimai VMI per pastaruosius 4 mėn. ne tik kad nesumažėjo, kaip buvo žadėta visiems kūrėjams vadovų laiškuose, bet ir išaugo ir dabar siekia jau daugiau nei 100 tūkst. eurų.
„Jokių žadėtų pokyčių įmonės akcininkų struktūroje neatsirado, tad neturime jokių priežasčių persigalvoti dėl mūsų rėmėjams skirto turinio kėlimo į platformą ir finansų saugumo joje.
Bet kokie mūsų svarstymai apie paskyros aktyvavimą iš naujo ateityje galėtų vykti išskirtinai tik tuo atveju, jei visiškai pasikeistų įmonės akcininkų struktūra ir vadovai, būtų atliktas veiklos auditas, pateiktos visos deklaracijos ir jos atrodytų pagrįstos bei, žinoma, būtų visiškai padengti įsiskolinimai“, – sakė „Redakcijos“ direktorius.
Vis dėlto jis pabrėžė, jog šiuo metu jokių ženklų, kad taip galėtų įvykti, nemato.
„Tačiau net ir tuo atveju nežinome, ar ketintume grįžti į platformą, palikdami ją kaip vieną iš alternatyvų paremti „Redakcijos“ darbus, nes visą savo turinį jau perkėlėme į „Redakcijos“ „Patreon“ paskyrą ir dedame daug pastangų, kad suburtume visą mūsų rėmėjų bendruomenę būtent joje“, – pridūrė G. Vaitiekūnas.
Susiduria su problema
Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ įkūrėjas Šarūnas Černiauskas sakė, kad, kaip ir daugelis platforma „Contribee“ pasitikėjusių kūrėjų, turėjo vilties, jog skandalas prives prie pokyčių ir bus imtasi priemonių pasitikėjimui atkurti.
„Pastaruosius keletą mėnesių to ir laukėme. Tačiau sulaukėme tik deklaratyvių pranešimų apie pokyčius įmonės kontrolėje, nesprendžiant fundamentalių problemų – pradedant 100 tūkst. eurų viršijančia mokestine skola ir baigiant tuo, kad įmonei ir toliau vadovauja bet kokį pasitikėjimą praradęs A. Jakučionis“, – sakė jis.
Š. Černiauskas pasakojo, kad aktyviai kvietė ir tebekviečia žmones pereiti iš „Contribee“ į kitas rėmimo formas, tačiau susiduria su didele problema – apie 400 „Sienos“ rėmėjų į kvietimus neatsiliepia ir toliau palaiko jų veiklą per „Contribee“. Tinklapio duomenimis, jie „Sienai“ per mėnesį skiria apie 2 tūkst. eurų paramos.
„Tai sudaro arti 40 proc. mūsų mėnesio pajamų, o tai tokiai mažai organizacijai reiškia nepaprastai daug. Laukdami sprendimų iš „Contribee“, keletą mėnesių ir toliau kėlėme ten savo turinį – ne dėl pasitikėjimą praradusios įmonės, o dėl platformoje pasilikusių žmonių, kurie pasitiki „Siena“. Tačiau puikiai suprantame, kad tai tęstis nebegali, nes „Contribee“ nepadarė nieko, kas leistų tikėti, kad platforma veiks patikimai, stabiliai ir skaidriai“, – dėstė Š. Černiauskas.
Jis nurodė, kad nuo gruodžio 1 d. „Sienos“ turinio „Contribee“ nebebus.
„Ten pasilikusius rėmėjus papildomai informuosime apie mūsų sprendimą ir kviesime pereiti į kitus rėmimo būdus, pirmiausia tai bus mūsų naujienlaiškio prenumerata. Galutinis „Sienos“ paskyros uždarymas įvyks tuomet, kai mums pavyks stabilizuoti organizacijos finansinę būklę. Dėl suprantamų priežasčių tikslios datos nurodyti kol kas negalime.
Per pastaruosius porą mėnesių „Sienai“ pavyko amortizuoti dalį „Contribee“ akcininkų ir vadovų neatsakingo ir gėdingo elgesio sukeltų praradimų, ta kryptimi dirbame ir toliau. O mūsų pasitikėjimą platforma prarado negrįžtamai“, – sakė žurnalistas.
Tai, kad sprendimo išeiti iš „Contribee“ nekeis, patvirtino ir viešosios įstaigos „Dokumedija“ (žurnalistikos projektas „Nara“) laikinoji direktorė Indrė Kiršaitė.
„Kaip ir skelbėme įvykus „Contribee“ skandalui, iš šios platformos išeiname, tačiau tai užtruko ilgiau, nei planavome. Esame ne pelno siekianti žurnalistikos organizacija, bendruomenės prisidėjimas ir įsitraukimas į projekto „Nara“ veiklą mums itin svarbus.
Daug metų dirbome, kad suburtume ir išlaikytume auditoriją iš pradžių „Patreon“, vėliau „Contribee“, platformų keitimas yra tiek finansiškai, tiek psichologiškai sunkus procesas, todėl naujiems keitimams ruošiamės kruopščiai. Dabar kuriame paramos integraciją tiesiai į nara.lt tinklalapį, o ne per sutelktinio finansavimo platformas, kad sumažintume riziką dar kartą atsidurti panašioje situacijoje. Šiuo metu vyksta programavimo darbai. Tikimės, kad galutinai išeiti iš „Contribee“ ir startuoti su nauja paramos galimybe pavyks iki sausio“, – LRT.lt sakė projekto „Nara“ redaktorė ir žurnalistė.
„Contribee“ duomenimis, „Nara“ šiuo metu platformoje vis dar turi 199 rėmėjų, kurie skiria 925 eurus per mėnesį.
Šiandien „Contribee“ galima rasti ir daugiau įvairių kitų kūrėjų paskyrų, tačiau dalies jų jau nebėra. Pavyzdžiui, paramos „Contribee“ neberenka tinklalaidė „Proto pemza“ (anksčiau turėjo 3 tūkst. rėmėjų ir beveik 16 tūkst. eurų mėnesines pajamas), komedijos tinklalaidė „Pralaužk vieną šaltą“ (turėjo 1,4 tūkst. rėmėjų, 6,2 tūkst. eurų mėnesines pajamas) ir kiti.
Taip pat skaitykite
Skolas išieškotų
LRT.lt taip pat pasidomėjo, kas „Contribee“ lauktų, jei bendrovė dar ilgiau delstų neatsiskaitydama su VMI ir „Sodra“.
VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė nurodė, kad kai įmonė laiku nesumoka savo deklaruotos ar patikrinimo metu priskaičiuotos mokesčio sumos į biudžetą, įstatymas įpareigoja mokesčių administratorių imtis išieškojimo veiksmų.
„VMI gali pradėti išieškojimą jau kitą dieną po mokėjimo termino, tačiau vadovaudamasi protingumo kriterijais, po skolos susidarymo VMI savo iniciatyva informuoja įmones ir siūlo skolininkui nedelsti susimokėti, nes už kiekvieną pradelstą dieną nuo mokėtinos sumos skaičiuojami 0,029 proc. dydžio delspinigiai. Pranešimai siunčiami po kiekvieno mokėjimo termino pabaigos per „Mano VMI“.
Tuomet, kai mokesčių mokėtojas nekreipia dėmesio į VMI pranešimus apie jo turimą skolą, nesikreipia ir nepasinaudoja skolos sumokėjimo išdėstymo galimybėmis ir savo prievolių nevykdo, VMI turi pareigą pradėti išieškojimo veiksmus – skola nurašoma iš bankuose esančių įmonės sąskaitų“, – sakė ji.
Visgi, kaip pažymėjo D. Balčiūnienė, VMI mato, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, o tie, kurie patiria finansinių sunkumų, visada gali kreiptis dėl skolos mokėjimo dalimis, sudaryti mokestinės paskolos sutartis (MPS).
„Vertinant 2024 metų sausio 1 d. – lapkričio 1 d. duomenis, į VMI su prašymais sudaryti MPS kreipėsi 4,2 tūkst. įmonių, iš kurių didžioji dauguma – 3,7 tūkst. arba 88 proc., buvo patenkinti, tik 496 įmonių prašymai netenkinti“, – nurodė ji.
Savo ruožtu „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič pabrėžė, kad jie gali atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą iki 1 metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir „Sodros“ suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus.
„Kreipdamasi dėl skolos atidėjimo įmonė turi pateikti motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, įsiskolinimo grąžinimo grafiką, paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą. Draudėjo finansiniai įsipareigojimai turi būti mažesni už jo turtą arba jo įsiskolinimo „Sodrai“ sumokėjimas visiškai užtikrintas hipoteka (įkeitimu), laidavimu ar garantija.
Draudėjams, kurie, nepaisant priminimų ir raginimų, vengia sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas ir nesusitaria dėl skolų atidėjimo, yra taikomos priverstinio skolų išieškojimo procedūros – teikiami mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms, vėliau perduodama skolą išieškoti antstoliui. Gali būti areštuojamas turtas arba taikoma priverstinė hipoteka / įkeitimas“, – sakė M. Kozič.
