Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas antradienį informuoja apie turimą informaciją, susijusią su incidentais Baltijos jūroje. Jis sakė, kad tiriamos ir sudėtingiausios bei pavojingiausios versijos – sabotažas arba diversija.
„Renkame visus duomenis iš institucijų, tiek iš mūsų sąjungininkų, kurie yra regione ir mato tą stebėseną, kas iš tikrųjų vyko jūroje tą rytą arba tą naktį. Kaip žinia, yra du incidentai faktiškai labai panašiu laiku, tai tos informacijos kol kas nėra labai daug. Labai sunku kol kas iš tikrųjų matyti tą bendrą paveikslą, nes duomenys dar tik plaukia, dar anksti susižiūrėti tą visą atsekamumą, kas įvyko, kada įvyko, kokia galėtų būti pagrindinė hipotezė“, – antradienį žurnalistams sakė V. Vitkauskas.
Anot jo, įvykio vieta nustatinėjama, kaip žinia, yra nurodomos dvi vietos.
„Viena buvo nustatyta pakankamai tiksliai, kita bent jau ryte buvo nustatyta nepakankamai tikslai, tai vyksta tam tikros korekcijos. Iš esmės, manau, šiandien tą vietą turėsime ir nuo to taško prasidės atsekamumas, kas galėjo būti kaltininkas ir incidento priežastis, kuris buvo fiksuotas“, – teigė vadovas.
V. Vitkausko teigimu, pagrindinė versija, kad abiejų incidentų vietos nėra viena šalia kitos.
„Atstumas gana nemažas, bet dar reikia įsivertinti tą atstumą. Laikotarpis nuo vieno incidento ir kito skaičiuojamas keliolika valandų. Atitinkamai matome, kad greičiausiai pažeidimas nebus toje pačioje geografinėje vietoje. Pagal pobūdį ekspertai sako, kad tai yra fizinis arba mechaninis pažeidimas – tai nėra pažeidimas, kuris būtų susietas su stichija, gamtos reiškiniu. Jei mechaninis arba fizinis – greičiausiai arba tyčinis, arba netyčinis dėl neatsargumo“, – kalbėjo vadovas.
Jis pabrėžė, jog atmesti jokios versijos kol kas negalima.
„Tai reikia visą laiką pradėti nuo pačios sudėtingiausios ir pavojingiausios – sabotažas arba diversija“, – komentavo V. Vitkauskas.
Atstovas kalbėjo, kad apgadintas kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos neveikia, tačiau ši linija yra visos infrastruktūros sudėtinė dalis.
„Kalbame apie trečdalį srauto, ką Lietuva turi. Šiuo atveju balansavimas tarp srautų, kiek mus informavo Ryšių reguliavimo tarnyba, buvo atstatytas faktiškai momentaliai. Kažkokių sutrikimų iš paslaugų sektoriaus ar vartotojų nepajautėme. Tai, aišku, nereikėtų nusiraminti, nes dar didesnis pažeidžiamumas atsiranda, kai linijų skaičius mažėja. Šioje vietoje jokių gerų žinių nėra. Svarbiausia, ką dabar reikia padaryti, – ieškoti būdų, kaip greičiau atstatyti tą liniją, kad būtų galima turėti infrastruktūrą, kurią turėjome prieš tai“, – sakė V. Vitkauskas.
LRT.lt primena, kad pirmadienį paskelbta apie tai, kad Baltijos jūroje nutrauktas Suomiją ir Vokietiją jungiantis kabelis, taip pat apgadintas iš Švedijos į Lietuvą nutiestas kabelis. Kol tiriamos incidentų aplinkybės, tiek Suomijos, tiek Lietuvos įmonės skelbia, kad kabelius fiziškai apgadino „jėga iš išorės“, o kai kurios šalys kalba, kad tai yra vykstančio hibridinio karo įrodymas.
