Kurti biurokratizmo Saulėlydžio komisiją, o gal prastai dirbančius biurokratus viešinti savotiškoje gėdos lentoje ir bausti? Praėjusią savaitę itin garsiai nuskambėjus „Teltonikos“ projekto istorijai, verslo ir politikos atstovai sutinka, kad šis skandalas parodė esminį problemos sprendimo būdą – viešumą. Tačiau ką daryti mažiesiems verslams, kurie su biurokratizmo džiunglėmis kasdien susiduria lygiai taip pat, tačiau jų balsas taip garsiai nenuskamba?
Kaip laimėti kovą su biurokratijos džiunglėmis?
Kandidatui į premjerus Gintautui Paluckui žadant Vyriausybėje steigti kovos su biurokratija komisiją, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad įsteigti panašų patariamąjį organą svarsto ir verslo organizacijos.
Jis įžvelgia paralelių – „Teltonikos“ istorija yra tarsi biurokratijos „MeToo“ skandalas.
„Staiga vienas atvejis kaskaduoja ir mes matome, kad dabar yra daugybė kitų pavyzdžių, tiesa, gerokai smulkesnių, bet susiduriančių su tomis pačiomis problemomis. Yra milijoninės ar net šimtatūkstantinės investicijos, kurios iš principo susiduria su tomis pačiomis problemomis ir net su tomis pačiomis institucijomis. Ką man verslininkai sako? Kol kas vienintelis ginklas – viešumas, jis dabar ir suveikė“, – sakė A. Romanovskis.
Jo teigimu, vos paviešinus „Teltonikos“ žinią praėjusios savaitės pabaigoje, A. Romanovskis sulaukė daug žinučių iš verslininkų, kad ir jie susidūrė su labai panašiomis biurokratinėmis kliūtimis.
„Juos džiugina, kad problema buvo pagaliau iškelta, tačiau ir pykdo, nes jie neturi kam paskambinti“, – sako LVK prezidentas.
Jis neatmeta, jog LVK pati planuoja steigti biurokratizmo Saulėlydžio komisiją.
„Greičiausiai reikia kitokios formos. Gal tai galėtų būti jungtinis verslo, visuomenės ir politikų darinys, kur mes apie tai kalbėtume. Iš dalies A. Kubiliaus Saulėlydžio komisija, kad ir kaip ją bevertintume, tuo metu suteikė labai rimtą postūmį atsikratyti daugelio bereikalingų institucijų ir sukėlė šaršalą biurokratijoje. Reikia antros bangos“, – mano A. Romanovskis.
Politikai kalba apie galimą „tyčinį nenorą, kad projektas judėtų normaliai“
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas sako, kad „Teltonikos“ istorija – keista, o nuskambėjo tik tada, kada pats įmonės savininkas Arvydas Paukštys nusprendė garsiai pareikšti apie tai, su kokiomis biurokratinėmis kliūtimis susidūrė bandydamas įgyvendinti vieną didžiausių Lietuvos projektų.
„Konkretaus plano tikrai neturime. Šiuo atveju kreiptasi į teisėsaugos organus, ko gero, net tyrimas bus pradėtas. Matyt, čia toks mažas šantažas, iš to, ką mes girdime viešojoje erdvėje, apie tai, kad „iš šios įstaigos kažko nepirksiu“, „rinkiminiai pinigai“ <...>. Aš matau nenorą, kad tas projektas judėtų normaliai. Turbūt šio projekto šeimininkas neitų į viešumą ir vos ne su kruvinomis ašaromis pasakytų: viskas, uždarau ir nieko nedarysiu“, – laidoje pabrėžė socialdemokratų atstovas A. Sysas.
Jo teigimu, „Teltonikos“ skandalo istorija – mažų mažiausiai keista.
Galimo politinio šantažo ir dirbtinio neveiklumo minčiai pritarė ir „Nemuno aušros“ narė Agnė Širinskienė. Ji beda pirštu į šio projekto koordinavimo bėdas. Anot A. Širinskienės, akivaizdu, jog problemos sprendimas pajudėjo tik tuomet, kai vadeles į savo rankas perėmė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Pažiūrėjus į tai, ką mes matėme prieš keletą dienų, galų gale, šiandien, akivaizdžiai buvo stokojama koordinavimo, nes kai premjerė šiuo klausimu užsiėmė, pradėjo rengti posėdžius asmeniškai, problemos iš karto pradėjo spręstis. Kyla klausimas, kodėl tokios ypatingos reikšmės projektui to dėmesio nebuvo skiriama anksčiau? <...> Aš čia matau dirbtinio ir, matyt, specialaus neveikimo. Nes ne biurokratinės kliūtys čia yra didžiausia problema, o tai, kad institucijos nesugebėjo susikalbėti viena su kita“, – sakė naujoji Seimo pirmininko pavaduotoja A. Širinskienė.
Būsimasis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, demokratas Linas Kukuraitis sako, jog sunku suvokti, kaip nueinanti valdžia į šį verslo projektą žiūrėjo taip, kad įvyko tokia situacija, kad vienas didžiausių Lietuvos projektų kone priėjo prie ribos, kai nusprendė garsiai pasakyti, kad bus stabdomas.
„Gali būti, kad čia yra kažkokio piktybiškumo, gali būti, kad mes turėjome reikalą su nueinančios Vyriausybės prastu kompetencijos lygiu. <...> Ne kartą sakėme, kad mūsų premjerė dirba už kitus ministrus. Jei ji dirba už ministrus, o ministrai už savo viceministrus, tai mes turime didelę bėdą. Viceministrai yra tas lygmuo, jie turi užtikrinti, kad vėliau visai Vyriausybei nereikėtų raudonuoti“, – sakė L. Kukuraitis.
Geriausias sprendimo būdas – biurokratinių kliūčių viešinimas?
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) vadovė Aurelija Maldutytė LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ pritarė A. Romanovskiui, kad geriausia kova su stringančia biurokratija – viešumas, problemų iškėlimas ir to skelbimas garsiai.
„Atsispiriant nuo A. Paukščio komunikacijos, reikia rinkti tokius atvejus ir viešinti, kad jie pradėtų judėti. <...> Kiekviena mūsų įmonė skambučio premjerei ar ministrei teisės neturi ir neįmanoma to būtų aprėpti. Tačiau tą sistemą, matyt, reikia laužyti iš naujo“, – sako A. Maldutytė.
Į „Teltonikos“ istoriją įsitraukus teisėsaugai, kuri galėtų tirti, ar nebuvo tyčinio šio projekto stabdymo, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė mano, kad teisėsaugos tyrimas vargu ar duos didesnių rezultatų.
„Beveik 100 proc. garantuoju, kad atsakingi asmenys nebus nustatyti, nes visi bus veikę pagal savo atsakomybes ir dėję parašus tiek, kiek jiems priklauso. Istoriškai valstybės viešojo administravimo sąranga yra taip sudėta, kad nelabai kas turi asmeninės atsakomybės. Bet noriu pabrėžti, kad viešasis sektorius pastaruosius keletą metų išskirtinai susiduria su darbuotojų trūkumu. <...> Mes netrukus galime turėti situaciją, kad fiziškai tuoj nebus kam priimti sprendimų, nes ten tų žmonių nebus. Tai labai dvejopas jausmas, nes noriu, kad suvoktume ir kitą šios istorijos pusę“, – sakė Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Socialdemokratų partijos nario A. Syso teigimu, biurokratai bijo dviejų dalykų – kai į juos kreipiamasi raštu ir viešumo.
„Galėčiau papasakoti istoriją, kaip su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susirašinėjau dvejus metus dėl vieno projekto. <...> Kaip sakoma, prikabina man kai kurių maisto produktų ant ausų ir mes susirašinėjame“, – apie biurokratizmo džiungles kalba Seimo narys.
Jis taip pat pabrėžia, jog viešumas, o konkrečiau – net „didelis gėdos stulpas“ galėtų būti tas sprendimo būdas, kuris galėtų išjudinti užsistovėjusius biurokratizmo vandenis valdininkų koridoriuose.
„Institucijos turėtų dar kartą persižiūrėti savo veiksmų koordinavimą, kada yra tokio masto projektai, Vyriausybėje turi būti tam tikra priežiūra ir įvardinti atsakingi asmenys. Šiuo atveju panašu, kad tokių asmenų, kurie būtų atsakingi už projekto priežiūrą, nelabai buvo“, – apie galimus sprendimo būdus sako A. Širinskienė.
Meduolio ir lazdos principas: už operatyvų darbą – skatinimas, už vilkinimą – baudimas
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas pastebi, kad ir naujoje valdančiosios koalicijos sutartyje nėra numatyta konkrečių žingsnių, kaip galėtų būti mažinamos biurokratizmo apimtys. Tiesa, šios koalicijos narys demokratas L. Kukuraitis prieštarauja: „sumažinti administracinio ir teisinio reguliavimo naštą vietos ir užsienio investuotojams“ – taip, anot demokrato, skamba eilutė koalicijos sutartyje.
„Bet jie buvo pas visas valdžias, nepamenu, ar pas kažkurią to nebuvo“, – replikavo Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė A. Maldutytė.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas R. Romanovskis mato dar vieną galimą biurokratizmo mažinimo mechanizmą ir siūlo vadovautis „meduolio ir lazdos“ principu. Operatyviai dirbantys tarnautojai galėtų būti skatinami, o tie, kurie procesus vilkina, turėtų žinoti, kad gali būti nubausti.
„Mano mintis, kad tarnautojai ar tie, kurie dirba valstybės valdomosiose įmonėse, būtų skatinami už tai, kad gerai dirba. <...> Kartu turi būti ir lazda – bausmės, bet ne tokios, kad atvažiuos STT ar FNTT ir gąsdins, bet kaip normalioje įmonėje: jei nepadarei darbo, tai tave baudžia, gali ir atleisti“, – sako A. Romanovskis.
„Teltonikos“ žinia sudrebino verslo pasaulį
„Teltonikos“ įkūrėjas pirmadienį po susitikimo su premjere ir institucijų vadovais patikino, kad, išsprendus elektros tiekimo ir sklypo paskirties keitimo klausimus, puslaidininkių gamykla galėtų būti pastatyta 2032 metais.
Tiesa, verslo pasaulį „Teltonikos“ įkūrėjo žinia sudrebino dar praėjusios savaitės pabaigoje: Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ pagrindinis akcininkas Arvydas Paukštys pranešė stabdantis Vilniuje, Liepkalnyje, plėtoto „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas.
„Istorija, kaip Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų investicijas“, – savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje praėjusį penktadienį pareiškė jis.
Tuomet A. Paukštys pranešė, kad „Teltonikos“ THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m., yra stabdomos.
„Nebus sukurta 6 000 darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais. Kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos BVP. Nebus sukurta nauja puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje. Teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms. Valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln. eurų mokesčių“, – rašė A. Paukštys.
A. Paukštys pateikė ir to priežastis. Pirma – Lietuvoje nėra 63 MW elektros.
„Kai kreipiausi į „Litgrid“ – atsakė, kad turi svarbesnių projektų nei šis, ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110kV 7km ilgio kabelius „Fast track“ principu“, – dėstė A. Paukštys.
„Projektus privalome įgyvendinti per penkerius metus. Tačiau žemės paskirties keitimas į pramonės paskirtį jau trunka dvejus metus ir truks gal dar metus Vilniaus miesto savivaldybėje. Mes negalime net pradėti pastatų projektavimo, nes neaišku, nei koks aukštingumas, nei užstatymo techninės sąlygos. Prašėme Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pratęsti sutartį, nes nerealu per likusius dvejus metus pastatyti tokias gamyklas. Gavome atsakymą „ne“, – pasakojo A. Paukštys.
Parengė Šarūnas Nekrošius
