Europos Komisijai (EK) rekomenduojant uždrausti rūkyti lauko kavinėse, kitose atvirose viešose vietose, raštą apie tai visoms savivaldybėms Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) žada išsiųsti šį mėnesį, kad savivaldybės apgalvotų, ar ir kur plėsti draudimą. Dalis gyventojų rekomendacijas labai palaiko, sako, turi teisę kvėpuoti švariu oru, kadangi dabar lauko kavinėse nerūkantieji kenčia nuo dūmų. Tačiau verslas į draudimus žiūri skeptiškai.
Į LRT RADIJĄ kreipėsi vilnietė Dovilė, kuri, kaip pasakoja, šią vasarą kavinėje patyrė labai nemalonų incidentą. Šalia nuolat rūkė kita moteris, tad Dovilė, kuri tuo metu laukėsi, paprašė nustoti rūkyti.
„O tada prasidėjo – išgirdau tokių dalykų, kokių apie save per gyvenimą nebuvau girdėjusi. <...> Personalas absoliučiai nereagavo, laikėsi nuošalyje“, – pasakoja moteris.
Dovilė priduria, kad vėliau rūkiusiai moteriai kavinės darbuotojai sakė, kad rūkyti čia galima, nors nė ant vieno staliuko esą nebuvo tą daryti leidžiančio lipduko.
Vėliau ji kreipėsi į NTAKD, kuris nurodė, kad teisi šioje situacijoje buvo Dovilė, tačiau nuobaudų už rūkymą tinkamai nepažymėtose lauko terasose nėra.
Kaip LRT RADIJO laidai „Aukso amžius“ komentavo Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas, vilnietė pasielgė teisingai kreipdamasi ir į rūkantį asmenį, ir į kavinės personalą.
„Jeigu yra susidūrimas dviejų asmenų – rūkančiojo ir nerūkančiojo, – vis dėlto pasitraukti turėtų rūkantysis. <...> Suabsoliutinti rūkančio asmens teisių negalima kitų asmenų sąskaita“, – teigia jis.
Taip pat skaitykite
Tačiau tam nevisiškai pritaria Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Pasak jos, vilnietei Dovilei situaciją kavinėje spręsti reikėjo ne konfliktuojant, o kalbantis.
„Čia yra iš nieko išpūstas dramblys, aš jos vietoje būčiau tiesiog pasitraukusi ir nebūtų to konflikto“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto E. Šiškauskienė pažymi, kad asociacija restoranams primena kasmet susižymėti staliukus, prie kurių rūkyti galima.
Ką nurodo įstatymai?
Skundų dėl rūkymo viešose vietose, pavyzdžiui, lauko kavinėse, NTAKD gauna labai mažai, sako departamento direktorės pavaduotoja Gražina Belian.
„Įstatymas numato pareigą juridiniam asmeniui imtis visų priemonių, kad tiek personalas, tiek aptarnaujami klientai būtų apsaugoti nuo rūkymo ir veipinimo pasekmių“, – teigia G. Belian.
Pasak jos, lauko kavinėse ar baruose rūkyti yra draudžiama, išskyrus specialiai pažymėtas vietas. Tiesa, kiek tokių vietų gali būti – nėra reglamentuota. Jeigu kavinės lankytojas rūko ne tam skirtose vietose, atsakomybė tenka pastarajam, o ne maitinimo vietos administracijai.
Drausti ar leisti?
EK komisijos parengtų rekomendacijų autoriai teigia, kad jos ilgainiui padarytų rūkymą mažiau socialiai priimtiną.
Siūlymuose cituojami 2023-iųjų „Eurobarometro“ duomenys, rodantys, kad 74 proc. europiečių lauko terasose jautė kitų žmonių dūmus, o 42 proc. matė, kad rūkoma vaikams skirtose erdvėse.
E. Šiškauskienė nesutinka, kad turėtų būti draudžiama rūkyti lauko terasose.
„Kai restoranų viduje uždraudė rūkyti, daug kas eidavo 10 metrų į šoną nuo įėjimo ir rūkydavo žmonėms, gyvenantiems pirmame aukšte, po langais. Tikrai rūkoriams yra sudarytos tokios sąlygos, kai nebeaišku, nei kur eiti rūkyti, nei ką daryti“, – dėsto pašnekovė.
Nepraktiškas variantas būtų ir įrengti atokesnes rūkymo vietas ar paprašyti rūkyti toliau nuo staliukų, sako asociacijos prezidentė.
„Tai buvo svarstyta, bet kur jūs toliau nuo staliuko paeisite senamiestyje, kažkam po langu? Galvojome ir apie kabinas, žiūrėjome europinius pavyzdžius – nėra, kur jų statyti. Pirmiausia, lauko kavinės yra nuomojamos iš savivaldybės, turi būti suderinti projektai, žodžiu, nepasiteisino“, – dėsto pašnekovė.
G. Belian pažymi, kad nors pažeidimų ar konfliktinių situacijų pasitaiko, EK rekomendacijas dėl rūkymo viešoje vietoje Lietuva įgyvendina net su kaupu.
„Neturime pamiršti savivaldos teisės – įstatymas suteikia teisę savivaldybėms, kur žemė priklauso joms, nustatyti nerūkymo zonas. <...> Jeigu į tą nerūkymo zoną patenka viešojo maitinimo įstaiga, automatiškai galioja draudimas vartoti ir elektronines cigaretes, ir tradicinius tabako gaminius. Ir džiugu tai, kad savivaldybės naudojasi šiomis teisėmis“, – sako NTAKD atstovė.
Jos teigimu, šių metų vasarą tokių nerūkymo zonų nebuvo tik septyniose savivaldybėse. Todėl R. Jokubauskas sako nemanantis, kad EK rekomendacijos Lietuvoje bus įtvirtintos įstatyminiu lygmeniu.
2023 m. „Eurobarometro“ duomenys rodo, kad Lietuva patenka tarp daugiausia rūkančių ES valstybių. Mažiausiai rūko skandinavai, danai, olandai, airiai. Daugiausia – bulgarai, graikai, kroatai ir latviai.
Visas pokalbis – laidos įraše.
