Du iš trijų būsto paskolą turinčių gyventojų šiuo metu bankui moka daugiau, nei galėtų. Gal net nebandė gauti geresnių sąlygų. Gal bandė, bet nieko nepešė. O gal buvo per brangu sumokėti už perėjimą į kitą banką. Nuo 2025 m. vasario būsto paskolų turėtojams refinansavimo procesas turėtų palengvėti ir atpigti, o Lietuvos bankas tikisi paskatinti lietuvių mobilumą, renkantis tinkamas būsto paskolos sąlygas.
Procesus tvarkys patys bankai
Seimas priėmė pataisas, kurios turėtų palengvinti būsto paskolos refinansavimo procesą. Šiuo metu, norint turimą paskolą refinansuoti, reikia atlikti aibę procesinių žingsnių, o visas procesas būsto paskolos turėtojui vidutiniškai atsieina apie tūkstantį eurų.
Taip pat skaitykite
Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, kad šiuo įstatymu siekiama sudaryti sąlygas iš vieno banko paskolą lengvai perkelti į kitą banką, o vienintelis žingsnis paskolos turėtojui būtų mažesnės palūkanų normos pasirinkimas. Visus kitus procesus sutvarkyti turės patys bankai.
„Toks proceso palengvinimas ir aiškumo įvedimas turės labai didelį efektą skatinant žmones rasti geresnes sąlygas kituose bankuose ir automatiškai pagyvinant konkurencinę aplinką Lietuvos bankų sistemoje. Ji, turbūt niekam ne paslaptis, nėra pati geriausia tarp kitų Europos Sąjungos šalių“, – teigia J. Markevičius.
Senasis bankas su naujuoju banku turės dalintis visa informacija, t. y. tiek apie jo kreditingumą, tiek apie turto vertinimo pažymą, aiškina J. Markevičius. Mokesčiai turėtų būti padengiami būtent to banko, kuris siūlo naujas sąlygas. Tai padės žmonėms lengviau apsispręsti, kas jiems yra naudingiau.
„Jeigu tu turi sumokėti tūkstantį eurų nežinodamas, ar tau tikrai pasiūlys mažesnę palūkanų normą, tai iš tikrųjų yra labai sunku nuspręsti, ar verta tiek vargti dėl to, kad gautum sąlygas, kurios neaišku, ar bus palankesnės“, – dabartinį paskolos refinansavimo mechanizmą apibūdina J. Markevičius.
Dalis klientų turi dar anksčiau išduotas paskolas, jų marža siekia apie 2,5 proc. Vis dėlto, šiuo metu rinkoje išduodamos paskolos ir su 1,5 proc. marža.
„Jeigu tokia marža žmogui bus pasiūlyta, jis žinos, kad daugiau jokių mokesčių nėra, refinansuoti paskolą su mažesne marža tiesiog apsimokės“, – aiškina ekspertas.
Refinansavimo patirtys įvairios
Paskolą turintis Martynas Suzanovičius sako, jog jo patirtis bandant refinansuoti būsto paskolą nebuvo pati geriausia. Metų pradžioje vyro būsto paskolos marža siekė 2,5 proc.
„Būsto paskolą ėmėme dviese su žmona, vaikų dar neturėjome. Mūsų pajamos buvo palyginti geros banko atžvilgiu, tačiau vėliau susilaukėme vaikučių, o žmona po vaikų gimdymo nedirbo“, – pasakoja M. Suzanovičius.
Vieno vyro pajamų bankams pasirodė negana, tad suteikti naujos paskolos bankai nenorėjo.
„Ir man ne tiktai nerefinansavo kiti bankai, bet ir mano esamas bankas. Aš įtariu, tą žinodamas, nenorėjo mažinti palūkanų normos“, – svarsto pašnekovas.
Visgi M. Suzanovičiui pavyko paskolą refinansuoti ir dabar jo paskolos marža yra sumažėjusi iki 1,75 proc. Lengvėjant refinansavimo procesams, vyras sako bandysiantis ją mažinti dar.
Refinansuoti galės ne visi
Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė atkreipia dėmesį, kad tam tikri refinansavimo kriterijai išlieka, pavyzdžiui, kreditingumo vertinimas. Įstatyme yra numatyta, kad paskolos mokėjimai turėjo būti įvykdyti nuolat ir laiku.
„Jeigu to nebuvo, tuomet šitas supaprastintas refinansavimo modelis negali būti taikomas“, – teigia E. Čipkutė.
Jeigu norima pasiilginti paskolos laikotarpį, pasikeisti esminius paskolos elementus, tuomet supaprastintas refinansavimo modelis taip pat nebus taikomas.
E. Čipkutė pabrėžia, kad pareigos pasiūlyti refinansavimą bankai neturi. Kredito įstaiga spręs, ar ji nori pasiūlyti mažesnę paskolos maržą.
Pasak J. Markevičiaus, bankai pasirenka skirtingus rizikos profilius. Vieni bankai yra labai atsargūs, kiti bankai yra galbūt mažiau atsargūs ir yra linkę pasiūlyti palankesnes sąlygas.
„Manome, kad bankai vis tiek bandys pasiūlyti klientui geresnes sąlygas, nes pritraukdami klientą jie ne tik užsitikrina maržą, bet dažniausiai užsitikrina ir visokias kitas papildomas pajamas, susijusias su tuo. Pas juos yra laikomas kliento indėlis, yra atliekami mokėjimai“, – aiškina ekspertas.
E. Čipkutė teigia, kad daugiausia refinansavimo sandorių ir dabar vyksta to paties banko viduje, t. y. pirmiausia gyventojas kreipiasi į savo banką, kuriame jo paskolos sąlygos yra peržiūrimos. Į kitą kredito įstaigą paskolų turėtojai pereina gerokai rečiau.
„Ir šiandien kredito įstaigos suinteresuotos išlaikyti savo klientus ir kažką jiems pasiūlyti, jeigu mato, kad klientas bruzda, galvoja apie išėjimą“, – teigia pašnekovė.
Tačiau sukuriant prielaidas lengviau pabėgti į kitą banką, finansų įstaigos turės dar daugiau paskatų pasiūlyti geresnę palūkanų normą, svarsto J. Markevičius.
„Jeigu dabar žmogus yra ganėtinai suvaržytas tų visų papildomų kaštų, sąnaudų, kurias reikia sumokėti už sutarties mokesčius, turto vertinimo išrašus ir pan., tai to nebebus. Ir bankas, matydamas, kad klientas galės gerokai lengviau pabėgti, galbūt pasiūlys dar geresnę maržą. Tai gal klientai nebėgios, bet konkurencinė aplinka gerokai pagerės“, – sako ekspertas.
E. Čipkutė teigia, kad lietuvių mobilumas yra gana mažas, tad Lietuvos bankas įvairiais būdais siekia išjudinti gyventojus drąsiau vaikščioti rinkoje, susirasti jiems labiausiai tinkantį ir patinkantį pasiūlymą. Lietuvos bankas pradėjo viešai skelbti ir paskolų palūkanų normų statistiką.
„Anksčiau tos statistikos taip aiškiai viešai nebuvo. Ir žmogus galėjo galbūt su kaimynu ar su draugu pasilyginti. Dabar jau žmogui yra aiškiau ir Lietuvos banko statistika bus kaip bazinė informacija“, – sako E. Čipkutė.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu vidutinė marža yra 1,65 procento.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. 346 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.
Skaičiuojama, kad, panaikinus būsto paskolos refinansavimo išlaidas ir supaprastinus refinansavimo procesą, vartotojai ilguoju laikotarpiu galėtų sutaupyti iki 500 mln. eurų, sumokėdami mažiau palūkanų.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
Parengė Aistė Malonytė
