Darbo rinkoje vis labiau diskutuojama apie jaunąją kartą. Pasigirsta nuomonių, kad jauni darbuotojai pernelyg atsipalaidavę darbo vietose ir darbdaviai nenori jų samdyti. Pasak įmonės „Hostinger“ personalo vadovės Sofijos Čelutkienės, kartais prasilenkia jaunosios kartos darbuotojų ir darbdavio požiūris.
„Man atrodo, kad diskusija yra apie socialinį kontraktą, t. y. santykius tarp darbdavio ir darbuotojo, kurių tikimės. Dalis (susitarimų – LRT) yra įtraukiami į darbo sutartį, tačiau dalis yra apie nerašytus dalykus: koks žmogaus santykis su darbu, koks požiūris į darbą? Šitie dalykai šiek tiek priklauso nuo kartos, bet tai yra besikeičiančios visuomenės ir darbo rinkos atspindys“, – LRT RADIJO laidai „PIN kodas“ aiškina įmonės atstovė.
Keičiasi jaunų žmonių požiūris į darbą
Dar rugsėjį kompanijos „Carvertical“ vadovas Rokas Medonis pasidalino savo komandai rašytu laišku apie nuotolinio darbo kultūrą, teigdamas, kad „ji nebuvo sukurta tam, kad jūsų prioritetas būtų darbo metu dvi valandas vedžioti šunis arba 16 val. jau nebūti pasiekiamiems“.
Taip pat skaitykite
Kaip teigia S. Čelutkienė, startuolių darbo kultūroje pastebimas didesnis chaosas, taip pat ir daugiau nežinomybės bei rizikos.
„Visų pirma, egzistuoja tam tikras skirtumas tarp to, kaip startuoliai matomi visuomenėje ir kaip yra iš tikrųjų. (...) Apskritai startuolio augimo ambicijos dėl pačios verslo specifikos dažnai yra ambicingesnės, didesnės, o rankų, kurios atneša rezultatą, dažnu atveju yra mažiau. Žiūrint iš darbdavio lūkesčių pusės, tai jie dažnai yra didesni. Ką darbuotojas gauna už tą sunkų darbą, įtampą, (...) yra didelės galimybės augti“, – sako ji.
Anot bendrovės „Hostinger“ atstovės, augant verslui taip pat keičiasi ir žmogaus požiūris į darbą, atsiranda galimybių daugiau eksperimentuoti.
„Yra didesnė autonomija, galimybė eksperimentuoti, kurti kažką naujo, didesnis lankstumas. Startuoliuose vis dažniau kalbame apie žmogiškojo tvarumo idėją, kad žmogus, atėjęs į darbo vietą, ją palikdamas turėtų būti kažkuo sėkmingesnis – įgijęs naujų įgūdžių, kompetencijos, sėkmingesnis darbo rinkoje kaip žmogus“, – dėsto S. Čelutkienė.
Įmonės atstovė pastebi ir tai, kaip organizacijos bando suvilioti darbuotojus. Dažnai žadami skanėstai ir pramogos biure, kurios, pasak pašnekovės, neatspindi tikrų organizacijos lūkesčių.
„Norint privilioti jaunus talentus nueita tokiu skanėstų ir pramogų biure naratyvo keliu. Tai nėra esminiai elementai, dėl ko organizacija turi įkvėpti žmogų. Man atrodo, kad tai atskleidžia paviršutinišką požiūrį į žmogaus motyvaciją. Jei žmogus ieško prasmės, galimybių augti, kurti, tai turbūt jis ne dėl skanėstų ir pramogų ateina į organizaciją. Šitas kelias daliai visuomenės sukūrė neteisingą įspūdį, ko galima tikėtis darbe“, – teigia ji.
Komentarų, kad šiuolaikinis jaunimas yra pernelyg lepus, – apstu. Kaip sako S. Čelutkienė, vyresnės kartos vadovų iššūkis – tinkamai komunikuoti lūkesčius darbuotojams.
„Kalbant apie jaunos kartos darbuotojus, visada yra dvi pusės. Z karta – gimusieji po 1995 metų, vyriausiems iš jų yra 29 metai, dauguma jaunesni. Jiems lūkesčius nustato, komunikuoja, grįžtamąjį ryšį teikia jau vyresni vadovai, kitų kartų atstovai. Man atrodo, kad čia yra vadovų didžiulė atsakomybė. Nėra lengvas darbas tinkamai komunikuoti lūkesčius ir auginti šitą kartą“, – aiškina bendrovės „Hostinger“ atstovė.
Tinkamai komunikuoti lūkesčius darbuotojams
Nors kiekviena karta turi savų skirtumų, dalis jaunų žmonių, pašnekovės teigimu, išsiskiria brandos ir patirties trūkumu.
„Apie tūkstantmečio kartą buvo kalbama, kad esame tingūs, jautėmės nusipelnę nieko nenuveikę. Praėjo keleri metai, bet esame labiausiai pavargusių kartų. Visi kalba apie perdegimus, ieško kažkokių sprendimų, kaip to nepadaryti. Faktas, kad kiekviena karta yra šiek tiek skirtinga, priklausomai nuo to, kas apie ją kalba. Dalies jaunų žmonių, ateinančių į darbo rinką, kitoniškumo yra kartų skirtumai. Dalis kitoniškumo yra ribotos patirtys jaunystėje, branda. Kalbant apie ribotas patirtis jaunystėje, labai svarbu atskirti tam tikrus sentimentus ar stereotipus, kurie galbūt nėra teisingi, nes yra grįsti vieno ar dviejų santykių įspūdžiu“, – tikina S. Čelutkienė.
„Hostingerio“ atstovė pastebi, kad Z kartos atstovai domisi savo darbo nauda visuomenei. Be to, siekia derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą.
„Prasmė, santykis su prasme ir ko žmonės tikisi iš darbo, kinta. Matome, kad Z karta žymiai labiau domisi, ar darbas yra naudingas visuomenei. Taip pat labai svarbu yra autentiškumas. Skirtingų kartų atstovai turėdavo skirtingą požiūrį į darbą. Istoriškai egzistuodavo profesinis „aš“ ir tas, kuris egzistuodavo po darbo. Z karta labiau tikisi turėti vieną „aš“ ir tai pasireiškia įvairiais būdais – nuo noro suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą ir tai reiškia, kad žmogus eina pavedžioti šunį ar pasportuoti viduryje dienos“, – pasakoja ji.
S. Čelutkienė išskiria ir psichologinės sveikatos aktualumą darbo vietoje, kuri jauniems žmonėms yra itin svarbi. Tiesa, jaunesnei kartai sudėtingiau priimti ir pastabas.
„Nemažai universitetų rašo apie saugias erdves, kuriose studentai saugūs nuo kitokios nuomonės diskomforto. Jiems išaugus iš universiteto, šitos temos išauga į darbo rinką – jos yra kur kas sudėtingesnės, nes versle, net ir ne pelno siekiančiose organizacijose, vadovo darbas yra pasiekti tam tikrų rezultatų, o tai reiškia diskomfortą, nepatogius pokalbius, nepatogų grįžtamąjį ryšį. Jaunesnė karta tikisi lankstumo, gebėti derinti veiklas darbe ir už jo“, – teigia įmonės atstovė.
O jeigu darbuotojas yra itin darbštus, pasiekia akivaizdžių rezultatų, todėl nusprendžia dalį laiko skirti sportui ar šuns vedžiojimui darbo metu? Anot S. Čelutkienės, viskas priklauso nuo įmonės požiūrio.
„Labai svarbu organizacijoms gebėti aiškiai susiformuluoti ir įvardinti, kokių rezultatų organizacija siekia ir kaip ji matuoja pasiekimą. Jei sunku įsivardinti, ko organizacija siekia, tai matyti konkretų žmogų konkrečiomis valandomis ir vietoje suteikia tam tikrą kontrolės jausmą“, – aiškina ji.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „PIN kodas“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
