Nuo 2025 m. gegužės fiziškai prekiaujantys verslai privalės turėti išmanųjį kasos aparatą ir kvitų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti realiu laiku. Smulkieji verslininkai sako, kad tai jų žlugdymas, ir nesupranta, kam to reikia.
Nauda ar našta?
Pasak VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovo Rolando Puncevičiaus, išmanieji kasos aparatai verslui atveria galimybes – juos bus galima turėti ir išmaniajame telefone, ir planšetiniame kompiuteryje. Toks kasos aparatas suteiks galimybę atsisakyti popierinių žurnalų.
„Nebelieka prievolės dienos pabaigoje visų ataskaitų perrašinėti ranka, atspausdinti mėnesio pabaigoje papildomų ataskaitų, nereikia 10 metų saugoti popierinių žurnalų, nereikia dvejus metus saugoti kontrolinių juostų. Tuo tarpu mokesčių administratorius turi galimybę realiu laiku vertinti mokesčių mokėtojų duomenis – užtikrinti, ar laiku sumokamas pridėtinės vertės mokestis.
Nauji kasos aparatai leidžia užtikrinti efektyvią kontrolę. Šiandien verslas siūlo integruotus sprendimus, kai viename įrenginyje yra abi paslaugos – tiek negrynųjų priėmimas mokėjimo kortele, tiek pačių pajamų apskaitymas klientui išduodant popierinį ar elektroninį kvitą“, – paaiškina R. Puncevičius.
Tačiau Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narės Daivos Čibirienės manymu, nauda nenusvers naštos – tokie kasos aparatai atsieis apie 1 tūkst. eurų, kas mažam verslui yra dideli pinigai.
„Tikrai kainuoja tūkstantį eurų, nes reikia mokėti už konsultacijas, diegimą, abonementinį mokestį. (...) Dabar naudojami kasos aparatai turės būti išmesti, nors jie veikia. VMI sistemoje tu negauni informacijos apie kasos aparato kvitus, kiek per tą mėnesį buvo persiųsta kvitų VMI, už kokią sumą, kaip jie buvo apmokėti – grynaisiais ar kortele.
Mes kreipėmės į VMI, kad užtikrintų tokios suvestinės buvimą, bet VMI neduoda. Naudos nematome – matome tik nuostolį“, – sako Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė.
Jie nukrauna didelį krūvį nuo valstybės, nes neina prašyti pašalpų, o patys eina užsidirbti.
V. Butkevičius
Kad per brangu, sako ir asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius. Jo teigimu, smulkiajam verslui užtenka dabar veikiančios sistemos, o dauguma smulkiųjų verslų savininkų yra vyresnio amžiaus asmenys.
„Mes nesame už tai, kad smulkusis verslas būtų žlugdomas. Šiuo metu šios priemonės yra perteklinės. Turguose žmonės yra vyresnio amžiaus ir ne kiekvienas gali įsisavinti naujas technologijas, ne kiekvienas turi papildomų pinigų įsigyti. (...)
Daugiausia tai liečia vyresnio amžiaus žmones. Kol šie prekiauja, reikia leisti jiems tai daryti. (...) Jie nukrauna didelį krūvį nuo valstybės, nes neina prašyti pašalpų, o patys eina užsidirbti“, – pabrėžia V. Butkevičius.
Skirta šešėliui mažinti
Anot D. Čibirienės, mažų įmonių klientai nėra labai išmanūs ir perka brangesnius kasos aparatus, kurie yra suprantamesni nei pigesni. Vis dėlto, pasak pašnekovės, naujieji kasos aparatai gali ir nesumažinti šešėlio, o atvirkščiai – padidinti.
„Mes kalbame apie netausojantį išteklių sprendimą, apie aplinkos taršą ir, kas blogiausia, tai šešėlio nesumažina. (...) Fiskalinis kasos aparatas irgi fiksuoja pajamas, su juo be galo sudėtinga apžaisti ir pakeisti pajamų sumą. (...)
Jeigu verslas kažko nemušė į išmanų ar neišmanų kasos aparatą, tai ir nemuš. Šešėlis nusipirkus naujesnį aparatą nė kiek nesumažės. Gali būti ir atvirkščiai – bijau aparato, sudėtinga ir tuos pinigus tą dieną pasiėmiau grynaisiais“, – kaip pavyzdį pateikia ji.
Gali būti ir atvirkščiai – bijau aparato, sudėtinga ir tuos pinigus tą dieną pasiėmiau grynaisiais.
D. Čibirienė
Reaguodamas į išsakytas replikas, R. Puncevičius atkreipė dėmesį į atvejus su senaisiais kasos aparatais, kai buvo manipuliuojama duomenimis. Jis pabrėžė, kad naujuosiuose kasos aparatuose yra naudojamos naujausios technologijos, užtikrinančios duomenų atsekamumą ir tinkamą mokesčių mokėjimą.
„Mokesčių administratorius turi galimybę realiu laiku matyti, kada kasos aparatas buvo įjungtas, kada buvo apskaitytos ūkinės operacijos. (...) Tų duomenų pagrindu dažnai nustatome, kad mokesčių mokėtojai laiku neįvykdo mokestinių prievolių, (...) vengdami įvykdyti valstybei tam tikrus įsiskolinimus, – laiku nesumoka mokesčių, nedeklaruoja visų pardavimų.
Šiuo atveju išmanusis kasos aparatas leis realiu laiku identifikuoti, kokios apyvartos buvo per kasos aparatus priimtos būtent grynaisiais pinigais, kad leistų nukreipti dėmesį į skolų išieškojimą“, – tikina VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas.
Sąskaitas galės sekti ir visuomenė
Laidoje taip pat dalyvavęs „Paysera“ virtualios kasos vadovas Mantas Chodosevičius kalbėjo, kad ši naujovė kainuos mažiau nei įprasti kasos aparatai. Naujieji kasos aparatai galės veikti bet kuriame įrenginyje, tačiau jie turi atlikti vienintelį dalyką – spausdinti kvitus.
„Pigumo atžvilgiu – pigiau, nes yra siūlomas 10–20 eurų mėnesio abonementinis mokestis. (...) Manau, kad per metus tuos kvitus galėsime ir kitaip pateikti – atsisiųsti į telefoną. (...) Mes siekiame, kad dirbti su kasa būtų maloniau – būtų galima ir valdyti likučius, ir išsirašyti sąskaitos faktūras, ir pasižiūrėti ataskaitas“, – teigia M. Chodosevičius.
Pasak įmonės atstovo, tokia naujovė ir QR kodas leis pirkėjui realiu laiku pasitikrinti, ar tai fiskalinė operacija.
„Kai atsiradome „Paysera“ dalyje, kolegos pradėjo tikrinti, kaip veikia senoji fiskalinė politika. Situacija tokia, kad įmonė kvitą išspausdina, bet fiskalinio kvito pirkėjas negauna. (...) Reikėtų atkreipti dėmesį į žmonių švietimą.
Žmonės piktinasi, kad nėra sumokami mokesčiai, kai patys tuo nesirūpina. Mes, vartotojai, ir esame kontrolės įrankis, kuris tikrina kvitus. Mes neturime teisės nesusirinkti mokesčių. Kai pasitikriname, kad verslas nemoka mokesčių, mus turėtų tai pykdyti“, – sako pašnekovas.
D. Čibirienė antrina dėl visuomenės švietimo. Be to, priduria, kad fiskalinis kvitas yra svarbus, nes patvirtina finansinės operacijos įvykdymą.
„Labai dažnai susiduriame kavinėse, kad atspausdinama sąskaita, kurioje parašyta „nefiskalinis kvitas“. Dar galėtų parašyti „netikras kvitas“. Tai yra niekinis dokumentas ir kiti sugeba tokį dokumentą į buhalteriją atnešti vietoje sąskaitos“, – pasakoja ji.
R. Puncevičiaus teigimu, nauja sistema sumodeliuota taip, kad visos išankstinės sąskaitos yra surištos su fiskaliniais kvitais – gyventojas galės patikrinti ir matyti, ar sąskaita buvo uždaryta.
„Atidarytą išankstinę sąskaitą gyventojas galės patikrinti ir matyti – kvitas buvo uždarytas, ar ne. Ir jei buvo uždarytas, ar tikrai ta suma. Dažnai praktikoje nustatome, kad sąskaita buvo išduota 100 eurų, o fiskalinis kvitas tik 10 eurų. Gyventojas, pasinaudojęs viešojo maitinimo paslauga ir nuskenavęs QR kodą, matys, su kokiu fiskaliniu kvitu sąskaita buvo uždaryta“, – aiškina jis.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė.
