Lietuvos bankui (LB) šiemet prognozuojant 5,1 proc. vidutinę metinę infliaciją – 1,4 proc. punkto didesnę nei Finansų ministerija, ministras skirtumą aiškina tuo, kad bankas galėjo įvertinti ilgesnį karo Artimuosiuose Rytuose sukeltos degalų krizės poveikį.
Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia, kad gyventojų pajamų augimas šiemet viršys infliacijos augimą.
„Čia yra naujesnis vertinimas negu Finansų ministerijos. Jie galėjo įsivertinti ilgesnį degalų krizės laikotarpį. Mes kai darėme (prognozę – BNS), turėjome tiktai labai trumpą gabaliuką krizės, ji buvo ką tik prasidėjusi, dėl to mūsų nuosaikesnė buvo prognozė“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.
„2026 metų biudžetas užtikrina, kad lietuvių pajamos išaugtų gerokai daugiau negu 5 procentais, pensijos daugiau negu 10 procentų auga, minimali alga daugiau negu 10 procentų auga, vidutinis atlyginimas augs 8 procentais. Metų pabaigoje tikimės, kad krizė neišplis ir netaps nekontroliuojamu reiškiniu. Jeigu viskas taip ir bus, tai metų pabaigoje lietuviai bus truputį turtingesni negu buvo metų pradžioje“, – akcentavo ministras.
K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad kylančias kainas valdžia bando amortizuoti didindama gyventojų pajamas.
„Su tokia krize, kai yra didelis spaudimas kainoms (judėti – BNS) į viršų ir ekonomikai į apačią, Lietuva pasirinko kovoti didindama žmonių pajamas, skatindama ekonomiką ir tai reiškia, kad infliacija bus šiek tiek aukštesnė, bet pajamų augimas turėtų būti didesnis“, – aiškino ministras.
Kaip rašė BNS, LB ketvirtadienį pablogino šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę – anot jo, ekonomika šiemet augs 3,1 proc., o kitąmet – 2 proc. Pernai gruodį manyta, kad augimas sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,3 procento.
Finansų ministerija praėjusią savaitę sumažino šių metų BVP augimo prognozę nuo 3,3 iki 3,1 proc., o infliacijos – nuo 3,2 iki 3,7 procento.
K. Vaitiekūnas tuomet teigė, kad atnaujintame scenarijuje atsižvelgta į konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį degalų kainoms ir ekonomikai apskritai, tačiau tik nedidele dalimi.
