Turbūt kiekvienas dažniau skraidantis žmogus per savo gyvenimą yra patyręs didesnę ar mažesnę turbulenciją, rašoma „Avia Solutions Group“ pranešime žiniasklaidai. Kodėl jos vyksta? Ar galima jas numatyti ir, svarbiausia, kaip per jas elgtis? Apie tai pasakoja įmonės aviacinės saugos vadovė Ugnė Maciejauskaitė.
Atvejų daugėja
Terminas turbulencija arba oro blaška apibūdina netvarkingą, atsitiktinį oro judėjimą dėl vėjo krypties ir greičio kitimo. Šis reiškinys – gana įprastas ir ne toks retas. Kasmet pasitaiko daugiau nei 65 tūkst. atvejų, kai patiriama vidutinė ar stipresnė turbulencija.
Jeigu skraidote dažniau, tikrai bent kartą pasitaikė atvejis, kai viduryje skrydžio girdėjote pranešimą, informuojantį, jog orlaivio kapitonas įjungė saugos diržų ženklo signalą. Šis ženklas yra įjungiamas ne tik lėktuvui kylant ir leidžiantis, bet ir prieš patenkant ar patekus į turbulenciją, siekiant užtikrinti keleivių saugą.
„Pagal stiprumą, turbulencija gali būti skirtinga: nuo visiškai nejuntamos iki retai pasitaikančios, ekstremalios oro blaškos, kurios metu gali pasitaikyti ir įvairių kūno sužalojimų. Tačiau dažniausiai nutinkanti turbulencija yra mažo arba vidutinio stiprumo, kuri nekelia tiesioginio pavojaus keleiviams ir įgulos nariams. Per 2013–2023 m. pasaulyje buvo užfiksuoti 187 atvejai, kai dėl turbulencijos kai kurie keleiviai patyrė lengvus ar vidutinio sunkumo sužalojimus“, – teigia U. Maciejauskaitė.
Tiesa, įdomu ir tai, kad turbulencijos atvejų pastaraisiais metais daugėja. Skaičiuojama, kad per keturis dešimtmečius jų padažnėjo maždaug 55 proc. Ši tendencija yra siejama su klimato kaita. Oro blaška nutinka dėl staigių temperatūros svyravimų bei vėjo krypties pokyčių ir dažniau pasitaiko regionuose ties pusiaujo zona, skrendant virš vandenynų bei kalnuotose teritorijose.
Aviacijos industrijoje yra tobulinami orus prognozuojantys modeliai, kurie padėtų sumažinti riziką orlaiviui patektį į netikėtą turbulenciją, t.y. vis tiksliau identifikuotų galimas turbulencijos susidarymo zonas ir apie tai informuotų pilotus.
Kaip elgtis turbulencijos metu?
Analizuojant įvykusius incidentus, pastebima tendencija, kad įvairūs sužalojimai dažniausiai nutinka keleivių aptarnavimo metu ar keleiviams judant orlaivio salone ir nesilaikant saugos diržų ženklo nurodymų.
Kaip sako Ugnė Maciejauskaitė, tokiais atvejais labai svarbu nepasimesti, vadovautis orlaivio palydovų nurodymais bei įspėjamaisiais ženklais orlaivio salone ir prisiminti, kad patiriate natūralų reiškinį.
„Pati esu patyrusi silpną turbulenciją, kaip ir, manau, daugelis mūsų, kuriems tenka dažniau keliauti. Tokiais atvejais visada patikrinu, ar esu prisisegusi saugos diržą bei klausau įgulos narių instrukcijų ir ramiai laukiu, kol išskrisime iš oro blaškos zonos“, – apie savo patirtis pasakoja ji.
Daugelį žmonių neramina kontrolės jausmo praradimas ir nežinojimas, kaip elgtis šioje situacijoje. Patekus į turbulencijos zoną svarbiausia nesijaudinti. Svarbu paminėti tai, jog pilotai pasiruošia prieš skrydį: iš anksto išanalizuoja būsimos kelionės duomenis, aptaria galimas situacijas, sprendimo būdus, o skrydžio metu, pasitelkę lėktuve esančią įrangą, nuolat seka aplinkos veiksnius. Tad įgulai ir kitiems skrendantiems labiausiai padėsite būdami atidūs orlaivio palydovų nurodymams, prisegdami saugos diržus ir išlikdami ramūs.
Dėl turbulencijos labiau nerimaujantiems keleiviams specialistė pataria pasiruošti iš anksto. Visų pirma, galite atidžiau pasirinkti skrydžio vietas. Pavyzdžiui, turbulencija mažiau jaučiama orlaivio dalyje ties sparnais, o labiausiai – galinėje orlaivio dalyje.
„Jeigu taip nutiko, kad lėktuvas įskrido į turbulencijos zoną, mažiau nerimausite, jeigu viso skrydžio metu sėdėsite užsisegę saugos diržus. Taip pat rekomenduojama susikoncentruoti į kokią nors veiklą, pavyzdžiui, knygos skaitymą, kryžiažodį, tinklalaidę, muziką ir pan. Tačiau nepamirškite stebėti orlaivio signalus ir sekti įgulos narių instrukcijas“, – pataria U. Maciejauskaitė.
