Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai kreipėsi į Darbo inspekciją klausdami, ar kai kurie darbuotojai privalo gerai mokėti lietuvių kalbą. Tokį reikalavimą naujiems darbuotojams nori įvesti atominė elektrinė.
Jėgainės generalinis direktorius sako, kad valstybės valdomose įmonėse valstybinė kalba turi būti prioritetinė. Kalbos inspekcija tam pritaria ir sako, kad darbuotojai, dėl kurių kreiptasi, rengia svarbius dokumentus, todėl valstybinė kalba jiems privaloma.
Ignalinos atominėje dirba 22 tautybių žmonės, teigia įstaigos direktorius. Vadovai gerai kalbėti lietuviškai privalo.
„Vadovai privalo mokėti kalbą trečios kategorijos lygiu. Ir kalba – vieniems lengviau sekasi, kitiems sunkiau, bet kalba lietuviškai, tačiau darbininkiškų profesijų atstovams lietuvių kalba sunku kalbėti.
Dalis vadovų, kur dar prieš 10 mėnesių pasitarimuose kalbėjo rusiškai, šiandien turime gerų pavyzdžių, visada padrąsinu, kad tavo lietuvių kalba graži, nebijok drąsiai kalbėti lietuviškai“, – pasakojo Ignalinos atominės elektrinės vadovas Linas Baužys.
Atominės elektrinės vadovybė nusprendė, kad valstybinę kalbą gerai mokėti turi ir kai kurie kiti darbuotojai, pavyzdžiui, aukštos kategorijos inžinieriai.
„Kalbant apie darbo santykius, problemos nėra, 30 metų įmonė eksploatuojama be priekaištų. Tai, kad žmonės tarpusavyje kalba ukrainietiškai ar rusiškai – čia kolegos tarpusavy kalba, tai jie būtinai turi vartoti nustatytą kalbą? Manau, ne“, – svarstė IAE darbuotojų profsąjungos pirmininkė Ilona Nekrošienė.
Todėl paprašyta jėgainės darbuotojų profsąjunga kreipėsi į Darbo inspekciją. Klausė, ar technines funkcijas vykdantys darbuotojai turi mokėti valstybinę kalbą pagal III kategorijos reikalavimus. Ši kategorija – kitaip B2 lygis – reiškia, kad žmogus geba suprasti ilgus,
sudėtingus tekstus, pats parengti aiškų tekstą, o kalbėjimasis jam nekelia jokios įtampos.
„Įsivaizduokit, žmogus puikiai dirbo be priekaištų 20-30 metų, turėdamas I ar II kategoriją, ir jam nustato trečią“, – pridūrė I. Nekrošienė.
I ir II kategorijos prilygintos A2 ir B1 lygiams reiškia, kad žmogus gali suprasti ir pasakyti tekstą paprastomis kasdienio gyvenimo temomis.
Atominės generalinis direktorius ramina, kad didesnius reikalavimus ketina kelti naujiems darbuotojams.
„Einant ketvirtam dešimtmečiui nepriklausomos Lietuvos istorijos manyčiau, kad valstybės valdomose įmonėse valstybinė kalba turi būti prioritetinė“, – sakė L. Baužys.
Profsąjunga sako, kad tokie pakeitimai turi būti aiškiai pagrįsti.
„Dabar kriterijų nėra nustatyta, o siekiant išvengti subjektyvizmo šiuo klausimu ir išsaugoti ilgamečius ir reikalingus darbuotojus, be kurių darbas sustos, tai tą būtina daryti“, – kalbėjo I. Nekrošienė.
Užklausą gavusi Darbo inspekcija klausimą perdavė Kalbos inspekcijai, kurios vadovas teigia, kad nors ir šie atominės elektrinės darbuotojai tiesiogiai nebendrauja su klientais, lietuvių kalbą privalo mokėti.
„Nors jie tarsi kaip padavėjai ar barmenai nebendrauja su klientais, bet jie rengia svarbią dokumentaciją, kurioje turi būti preciziška kalba, jie instruktuoja kitus žmones, jie apmoko kitus darbuotojus ir jei mes manysime, kad jie gali nemokėti lietuvių kalbos, vadinasi,
visa jų aplinka turės pereiti prie rusų kalbos, kas nesuderinama su Lietuvos piliečių lingvistinėmis teisėmis“, – paaiškino Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Darbo inspekcija sako, kad ir pats darbdavys vertina, kokią kalbą turi mokėti darbuotojas.
„Iš principo pats darbdavys sprendžia ir vertina dėl reikalingumo konkretiems darbuotojams ar pareigybėms mokėti tam tikrą kalbą. Tai nebūtinai valstybinė, gali būti ir užsienio kalba – jei yra objektyviai pagrįsta atsižvelgiant į funkcijas, į tai, ką dirba, darbdavys gali
nusistatyti ir reikalauti“, – sakė Darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
„Jis gali reikalauti ir anglų, ir japonų, ispanų – pilna pasauly kalbų, bet valstybinę kalbą privalo mokėti, jei patenka į valstybės atitinkamame dokumente nustatytą pareigybių sąrašą“, – pridūrė A. Valotka.
Šiuo metu Ignalinos atominėje elektrinėje tęsiami išmontavimo darbai, jie turėtų trukti iki 2038-ųjų.
