Lietuvoje namų renovacijos laukia 35 tūkst. daugiabučių, statytų iki 1993 m. Tačiau kartais namo renovacija gali atsieiti dvigubai daugiau nei paties buto vertė. Taip nutiko ir prieš pusantrų metų Elektrėnų rajone butą senos statybos name įsigijusiai Simonai Benetytei. Tad „LRT Girdi“ domėjosi, kodėl Lietuvoje stringa daugiabučių renovacija.
Dvigubai brangiau
S. Benetytė Kareivonių kaime, Elektrėnų savivaldybėje, įsigijo butą senos statybos name, žinodama apie renovaciją. Tačiau paaiškėjus, kad už renovaciją teks sumokėti dvigubai daugiau nei vertas pats butas, moteris teigia tapusi situacijos įkaite.
„Su valstybės parama išeina 90 tūkst. eurų vienam butui. Mes už šį butą mokėjom 40 tūkst. eurų. Tai daugiau nei dvigubai“, – pasiūlytą renovacijos kainą ir buto vertę lygina moteris.
Vis dėlto, 90 tūkst. eurų už namo renovaciją tektų sumokėti ne iš karto.
„Išmokėjimas būtų per 20 metų. Paskaičiavus su palūkanomis, per mėnesį tektų mokėti po 350 eurų. Dabar mes už paskolą mokam po 250 eurų. Viską sudėjus, išeitų naujas butas ir net ne Elektrėnuose, o geresnėje vietoje, pavyzdžiui, Vilniuje“, – pasakoja su „LRT Girdi“ susisiekusi S. Benetytė.
Simona ir jos kaimynai renovacijos už tokius pinigus atsisakė. Nors už šildymą tenka mokėti šimtus eurų.
„Žiemą nuo 150 iki 200 eurų mokame. O šiluma bute siekia apie 18 laipsnių. Pirmais metais, kol nebuvome pasikeitę langų, namie buvo 16 laipsnių“, – sako ji.
Teks palaukti
Pasak gyventojos, 1993 m. statytas namas ima irti nuo stogo. Netgi darbuotojai, kurie tvarko stogus, bijo lipti ir tvarkyti stogą, nes jis gali nučiuožti.
„Čerpės laikosi ant lietvamzdžių. Realiai avarinė situacija. Moterys iš palėpės kibirais semia vandenį ir neša išpilti. Kitas dalykas – nesaugu, nes apačioje takas, kuriuo mokiniai vaikšto į mokyklą. Komunalininkų paklausiau, kas bus, jei stogas nuvažiuos? Pasakė, kad nieko tokio – plėvele uždengs“, – piktinasi Kareivonių kaimo daugiabutyje gyvenanti Simona.
Elektrėnų komunalinio ūkio direktoriaus Ričardo Lecko teigimu, į gyventojų skundus reaguojama. Tačiau kiaurą stogą dar teks pakęsti, nes konkurse nugalėjusi įmonė atsisakė pasirašyti sutartį dėl čerpinio stogo sąmatos sudarymo.
„Mes apie tai informuosime gyventojus. Kitas etapas – vadinamosios žemesnės B klasės renovacijos kvietimo laukimas. Tikimės, kad tai bus pigesnė renovacija, taip pat pavyks ir stogą sutvarkyti“, – sako R. Leckas.
Stringanti renovacija
Aplinkos ministerija skatina gyventojus atnaujinti daugiabučius, kad šie po renovacijos pasiektų aukščiausią pastato energinio naudingumo klasę, t. y. A. Tačiau kol kas pateikta tik apie 40 paraiškų, o kai kuriuose regionuose neplanuojama renovuoti nė vieno daugiabučio.
„Įsivaizduokite, 30–40 tūkst. eurų butui. Žmonės protingi, paskaičiuoja, kad labai brangu, ir laukia pigesnių variantų“, – teigia Elektrėnų komunalinio ūkio direktorius.
Rudenį yra planuojamas naujas kvietimas renovuoti daugiabučius. Aplinkos projektų valdymo agentūros Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vedėja Gintarė Burbienė sako, kad valstybės paramą renovacijai gauti bus lengviau.
„Rugsėjo mėnesį planuojama pradėti visiškai naują paramą su fiksuotais įkainiais. Pirmą kartą renovuojant daugiabučius namus yra skelbiamas toks kvietimas, nes visada būdavo pritaikoma subsidijų paramos teikimo tvarka.
Čia yra apskaičiuoti nustatyti fiksuoti įkainiai, kurie priklauso nuo naudingojo buto ploto. Pavyzdžiui, jeigu siekiama B energinio naudingumo klasės, yra vienoks įkainis, jeigu B klasės su skydais – kitoks, jeigu A – vėl kitoks. Žodžiu, fiksuotas įkainis didėja, jeigu didėja klasė“, – aiškina G. Burbienė.
Per dešimtmetį Lietuvoje atnaujinta 4 tūkst. daugiabučių. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, atpiginti ir paspartinti renovaciją bus bandoma siūlant naują technologiją.
„Jau paruošti bandomieji projektai, atrinkti šeši su skydine renovacija, tai reiškia, kad renovacija gali būti atliekama ir žiemos metu. Nebereikės montuoti pastolių, gamyklose bus gaminami korpusai, kuriuos reikės atvežti ir prilipdyti prie namo. Tai sumažins klaidų tikimybę, statybininkų darbą ir praplės montavimo sezoną iki žiemos“, – sako S. Gentvilas.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
