Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketina susitikti su meru Visvaldu Matijošaičiu ir išreikšti kritiką dėl vieninteliame Lietuvoje Kauno mieste nerūšiuojamų maisto atliekų. Pasak ministro, savivaldybė atsisakė ir europinės paramos lėšų, kurios turėjo užtikrinti rūšiavimo sistemos mieste įdiegimą.
„Mano konkretus įsipareigojimas iš tribūnos – nuvažiuoti pas Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį, paklausti, kodėl Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, nerūšiuojantis maisto atliekų. (...) Aplinkos ministerija siūlė europinę paramą, Kaunas jos neėmė“, – Seimo tribūnoje ketvirtadienį kalbėjo S. Gentvilas.
„Tą klausimą reikia užduoti Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybei, kodėl jos yra apsileidusios“, – atsakydamas į parlamentarų klausimus dėl atliekų rūšiavimo efektyvumo pažymėjo ministras.
Anot S. Gentvilo, Lietuvoje išrūšiuojama apie 8,5 proc. viso į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius patenkančio komunalinio atliekų srauto, kai Kauno miestas dėl nevykdomų įsipareigojimų išrūšiuoja tik 1–2 proc. tokių atliekų. Iš viso maisto atliekos sudaro trečdalį atliekų srauto – jų vienam gyventojui tenka apie 140 kilogramų.
Referuodamas į Kauno rajone esančio Ramučių miestelio gyventojų skundus dėl šalia esančios atliekų deginimo jėgainės keliamos taršos, ministras pabrėžė, kad tokios problemos kyla dėl tinkamai nerūšiuojamų organinių atliekų.
„Kaunas turi pradėti rūšiuoti maisto atliekas, čia tiesus klausimas Kauno miesto merui, „Kauno švarai“, kodėl šiemet visoje Europoje turėjo startuoti maisto atliekų rūšiavimas ir Kaunas yra vienintelis to nedarantis Lietuvos miestas“, – akcentavo S. Gentvilas.
„Kadencijos pradžioje Visvaldas Matijošaitis buvo atvykęs į Aplinkos ministeriją ir sakė – mes maisto nerūšiuosime, mes kriauklėse padarysime malūnėlius ir per nuotekų vamzdžius tą spręsime. Nepadaryta“, – neišpildytus mero pažadus išskyrė ministras.
Atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas Lietuvos gyventojai privalo nuo šių metų pradžios. Anot Aplinkos ministerijos, tai Europos Sąjungos (ES) valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 metų biologinės atliekos turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.
Surinktos biologinės atliekos apdorojamos kompostavimo įrenginiuose ir perdirbamos į aukštos kokybės kompostą. Jis naudojamas kaip trąšos žemės ūkyje ir sodininkystėje ir yra puikus trąšų ir durpių pakaitalas. Kai kuriuose regionuose biologinės atliekos taip pat perdirbamos biodujų gamybos įmonėse, iš jų gaunamos biodujos, kurios naudojamos šilumai ir elektros energijai gauti.
Kaunas žada maisto atliekas rūšiuoti nuo rugsėjo
Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad nėra atsisakiusi planų pradėti rūšiuoti maisto atliekas nuo rugsėjo. Dar balandžio mėnesį skelbta, kad mieste statomi pirmieji konteineriai, skirti surinkti maisto ir virtuvės atliekas. Daugiabučių gyventojai jais galės naudotis nuo 2024 m. rugsėjo 1-osios.
Anksčiau teigta, kad iki rudens Kauno mieste bus pritaikyta beveik 800 pusiau požeminių ir 1400 specializuotų 240 litrų talpos antžeminių konteinerių. Jų dangtyje integruotas biofiltras užtikrins kvapų prevenciją.
Taip pat skaitykite
Į maisto atliekų konteinerius kauniečiai galės mesti naudoti netinkamus mėsos ir žuvies likučius, riebaluotus popierinius rankšluosčius ar servetėles, arbatos bei kavos tirščius, vaisių ir daržovių lupenas, kambarinius augalus ar jų dalis.
Virtuvės atliekas atskyrus iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto, jos bus tinkamai perdirbtos. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos bus konvertuojamos į vertingą kompostą arba iš jų gaminamos biodujos. Skaičiuojama, kad per metus iš vieno gyventojo galima surinkti apie 40 kg virtuvės atliekų.
