Vilniuje, Taikos gatvėje esantis penkiaaukštis daugiabutis itin išsiskiria iš kitų – jau 15 metų šalia jo gyvuoja čia gyvenančios Kristinos Šeniauskienės įkurtas gėlynas. 2 arų teritorijoje kiek neįprastas vaizdas – čia ne tik įvairiaspalvės gėlės, bet ir akmenys. O bendrą gėlių ir akmenų kompoziciją pati moteris vadina gėlių tortais.
Reportažas apie K. Šeniauskienės puoselėjamą gėlyną – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše:
Šis gėlynas sulaukia daug dėmesio. Jo įkūrėja K. Šeniauskienė juokauja, kad gyvena iš komplimentų ir būtent jie, kaip ir nuostabos šūksniais pirmą kartą jį pamačius, ragina daugelį metų puoselėjimą gėlyną prižiūrėti ir toliau.
Išskirtinis dizainas
K. Šeniauskienė tikina, kad noras kurti tokį gėlyną kilo iš neturėjimo ką veikti.
„Kaip sakant, vieną gražią dieną sėdėjau, nebuvo ką veikti. Tai ir šovė mintis – o kodėl man nepakrapštyti žemėj. Neturėjau nei lopetų, nei grėblio, iš kaimynų pasiskolinau. Ir pradėjau. Buvo šabakštynas, bruzgynas, nešvaru, negražu. O man, kur aš gyvenu, ten noriu, kad būtų gražu ir švaru. Tai pati nuo savęs pradėjau švarą daryti, grožį daryti“, – apie gėlyno įkūrimą pasakoja moteris.
Nusprendusi, kad nori po savo buto langais sutvarkyti tuometį „brūzgyną“ nusprendė, kad jos kūrinys turi būti išskirtinis. Tad ji pradėjo iš netoliese vykusių statybų rinkti akmenis.
„Mano asmeninis stilius čia. Prigalvojau, kad o gal aš surinksiu akmenų, šiek tiek mačiau, kur tokie fragmentai su akmenimis. Tai aš pradėjau rinkti akmenis, pasiskolinau karučius iš kiemsargių. Ir pradėjau – kur statyba, ten ir kasinėjimo darbai, ten kasė, ten ir akmenys.
Tai aš prieinu prie šitų darbininkų ir klausiu – o kur jūs akmenis dedat? Jie atsako, kad atgal į žemę. O aš jiems sakau, kad tik ne atgal, į šoną – man, aš surinksiu. Ponia, sako, o ką jūs darysit, atsakiau, kad sriubą virsiu“, – dabar juokiasi gėlyno autorė K. Šeniauskienė.
Iš akmenų ji gėlėms formuoja tarsi pakylas, nes žemė negili, daug į ją nepasodinsi. O ant jų deda gėles.
Komplimentai ir laimėjimai
K. Šeniauskienė pasakoja, kad gėlyno stilius nuolat keičiasi, jai nusibosta tos pačios gėlės. Ir smalsaujantiems, kiek kainuoja sukurti tokį grožį, sako, kad gėles perka pigias ir mažas, tada jas augina namuose ir įspūdingus žiedus perkelia į gėlyną.
„Reikia tik priežiūros, vandens ir meilės“, – pasakojo K. Šeniauskienė.
Neilgai trukus nuo šio neįprasto gėlyno pradžios pašnekovė pradėjo dalyvauti įvairiuose grožio konkursuose. „Ne mano grožio, o gėlyno“, – juokiasi ji. O pradėjus dalyvauti juose pasipylė ir pergalės.
„Ir pradėjau laimėti – 1 vietą, tada vėl 1 vietą. Paskui metų kaimynė tris kartus iš eilės buvau išrinkta. Daug titulų šitokių turiu. Ir gražiausias gėlynas visoje Lietuvoje buvo, gražiausias gėlynas Vilniuje irgi buvo. Buvo visokių pavadinimų. Jau pamiršau“, – pasakoja ji.
Moters namuose – nuotraukos su paskutiniais trimis Vilniaus merais – Artūru Zuoku, Remigijumi Šimašiumi ir Valdu Benkunsku. Šį įprastiems daugiabučių gyventojams pomėgį pastebėjo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. K. Šeniauskienė lankėsi Prezidentūroje, komplimentų sulaukė ir iš G. Nausėdos, ir iš pirmosios ponios Dianos Nausėdienės.
K. Šeniauskienė pasakoja, kad labiausiai ją toliau puoselėti sodą skatina komplimentai ir praeivių žvilgsniai. Tad, pavyzdžiui, sode ji tokių gėlių ir akmenų kompozicijų tikrai nekurtų.
„Manęs žmonės klausia: Kristina, jeigu tu turėtum sodą, įsivaizduoju, koks grožis būtų sode. Aš sakiau, kad sode augtų pomidoriukai, agurkiukai. Ir ten dėl poros kaimynų, kurie gyvena šalia, aš nesistengčiau grožį daryti. Ir dėl savęs vienos – ne.
Aš čia dėl tūkstančių žmonių, tūkstančiai žvilgsnių, tai čia skirtingai. O jau kaip komplimentų gaunu. Tai vat gyvenu iš komplimentų“, – pasakoja ji.
Ir priduria, kad didžiausią įspūdį visiems visada palieka faktas, kad šis 2 arų gėlynas yra tiesiai po daugiabučio langais.
Kaimynai iš pradžių nesuprato
Tikrai ne vienam kyla klausimas – ar visiems šio daugiabučio namo gyventojams toks gėlynas priimtinas. Pašnekovė tikina, kad jeigu iš pradžių kaimynai nelabai suprato, kodėl prie laiptinės durų atsiranda didžiulė krūva akmenų, vėliau viskas pasikeitė.
„Jeigu kaimynas ateis prie jūsų langų padaryti grožį, tai ačiū pasakyti. Tai ačiū ir sakė. Iš pradžių nesuprato, ką aš noriu, kodėl renku akmenis. Iš pradžių buvo tik akmenų krūva, tai ką ji čia pradeda – akmenis rinkti. [...]
O šiaip visi dėkingi, ačiū sako. Ir fotografuoja, filmuoja, savo giminėms rodo. Patenkinti, labai patenkinti. Klausykit, kada švaru, gražu, tada kiekvienas kaimynas laimingas. Ir dar, kada pradėjau dalyvauti konkursuose, tai kaimynai tokie buvo laimingi, koks dėmesys mūsų kiemui, pagarsinau jį“, – tvirtino K. Šeniauskienė.
Ir dar kartą pakartojo, kad kaimynai tikrai nepyksta už ne jai priklausančioje žemėje kuriamą gėlyną. O kiti net ir padeda panešioti sunkesnius akmenis, reikalingus gėlių kompozicijoms.
Suteikia sveikatos
Bene kasdien gėlyne it vijurkas besisukanti moteris tikina, kad iš neturėjimo ką veikti gimęs gėlynas dabar jai suteikia ir veiklos, ir jėgų.
„Aš kada įkišu rankas į žemę, aš gaunu kažkokį malonumą, jėgų gaunu, sveikatos gaunu. Man šitų pinigėlių negaila, kuriuos aš išleidžiu. Aš gaunu daugiau. Ir aš esu laiminga“, – žvalgydamasi po savo sukurtą gėlyną teigia pašnekovė.
K. Šeniauskienė pasakojo, jog jeigu sugalvoja kokią naują gėlyno idėją, gali jame suktis, kad ir visą dieną. O pavargusi nueina namo pailsėti, pagalvoti, tada ir gimsta kokia nauja mintis.
„Ir dar pro langą žiūriu, kaip praeiviai eina ir kaip jie žiūri į mano sukurtą naują kompoziciją. Ir kada žmonės sustoja ir žiūri, aha, galvoju, vadinasi, patinka. Tai aš dar gražiau padarysiu, dar išradingiau“, – tvirtina ji.
Paklausta, kokią didžiausią svajonę šiam gėlynui ji turi, K. Šeniauskienė teigia, jog tiesiog nori būti laiminga, bet gėlynas ją tokią ir padaro.
„Aš noriu būti laiminga. Aš laiminga, kai kaimynams ir gėlėms reikalinga. Aš noriu meilės, noriu įsimylėti. Ir būti laiminga“, – teigia gėlyną po daugiabučio langais įkūrusi vilnietė K. Šeniauskienė.
