Liepą Lietuvoje pradėtos skirti automatinės 300 eurų baudos dėl nepateiktų finansinių ataskaitų už 2023 metus. Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus sako, kad kol kas jas gavo 125 pažeidėjai. Tačiau tas pats gali laukti dešimčių tūkstančių.
„Informuoju, kad praėjusią savaitę pradėti surašinėti automatiniai administracinio nusižengimo protokolai dėl nepateiktų finansinių ataskaitų už 2023 metus. Iki šiol Administracinių nusižengimų registrui (prižiūri Informatikos ir ryšių departamentas) perduota informacija apie 125 pažeidėjus, jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai“, – LRT.lt sakė M. Samkus.
Registrų centro duomenimis, šiais metais laiku, t. y. iki birželio, savo finansines ataskaitas už 2023 metus pateikė daugiau nei 92 tūkst. juridinių asmenų. Tai sudaro beveik 60 proc. visų šiemet tokią prievolę turinčių juridinių asmenų, kurių šiemet iš viso yra 156 tūkstančiai.
Birželio pabaigoje savo ataskaitų už praėjusius metus dar nebuvo pateikę apie 47 tūkst. juridinių asmenų.
„Praėjusiais metais pavyko pasiekti rekordinį finansinių ataskaitų teikimo rodiklį – iš viso jas pateikė 75 proc. tai padaryti turėjusių įmonių ir organizacijų. Šiuo metu pateikusiųjų dalis siekia 69 proc. ir tai leidžia tikėtis, kad per ateinančius mėnesius pavyks pagerinti praeitų metų ataskaitų teikimo rodiklį“, – birželio 27 d. pranešime sakė Registrų centro Asmenų registravimo centro vadovė Jolanta Kazlauskienė.
Taip pat skaitykite
Bauda gali padidėti iki 1 450 eurų
Kaip paaiškino Informatikos ir ryšių departamento atstovai, Registrų centras, nustatęs, kad tam tikras juridinis asmuo nėra pateikęs finansinės ataskaitos, į Informatikos ir ryšių departamento tvarkomą Administracinių nusižengimų registrą per sukurtą sąsają perduoda informaciją apie jo vadovą, vadovui turi būti taikoma administracinė nuobauda.
„[Pateikia] vardą, pavardę, kontaktinę informaciją, taip pat detalią informaciją apie pažeidimą. Šie duomenys reikalingi norint automatiniu būdu surašyti ir pažeidėjui išsiųsti administracinio nusižengimo protokolą. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu apdorojama gauta pažeidimo informacija, suformuojami procesiniai dokumentai, jie išsiunčiami administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui“, – pasakojo jie.
Administracinio nusižengimo protokolas, kaip ir kiti procesiniai dokumentai, siunčiami administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo sistemą, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta.
„Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, iš pradžių pažeidėjui siūloma sumokėti pusę už konkretų nusižengimą numatytos baudos, t. y. 300 eurų.
To nepadarius per įstatyme numatytą 30 dienų terminą, ginčas gali būti nagrinėjamas administracine tvarka ir tuomet baudos dydis svyruoja nuo 600 iki 1 450 eurų“, – nurodė departamento atstovai.
Nesumokėjus paskirtos nuobaudos per numatytą terminą, vėliau jos išieškojimas priverstiniu būdu gali būti vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pakartotinai traukiamiems administracinėn atsakomybėn asmenims už šios rūšies administracinį nusižengimą administracinis nurodymas netaikomas.
Verslo vizitinė kortelė
Nepateikus finansinės atskaitomybės dokumentų laiku, juridiniam asmeniui taip pat kyla rizika negauti valstybės ir savivaldybės institucijų teikiamos paramos ar subsidijų, gali būti panaikintas paramos gavėjo statusas.
Be to, nepateikus finansinės atskaitomybės dokumentų ilgiau nei 12 mėnesių nuo termino pabaigos juridiniam asmeniui gali būti inicijuota likvidavimo procedūra.
Taip pat skaitykite
„Transparency International“ iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė komentavo, kad skaidrumas yra verslo vizitinė kortelė.
„Finansų, struktūros, veiklos rezultatų reguliarus viešinimas savo svetainėse sukuria pirmą įspūdį apie įmonę ir padeda verslui efektyviau valdyti su korupcija susijusias rizikas. Įvairūs tyrimai rodo, kad gyventojai labiau pasitiki skaidriomis įmonėmis ir lieka joms ištikimi.
Mūsų duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didžiausi verslai skiria daugiau dėmesio skaidrumui. Daugiau įmonių skelbia savo etikos kodeksus, suteikia galimybę pranešti apie negeroves, atskleidžia viešai savo akcininkus, metines pajamas“, – sakė ji.
Visgi, pasak pašnekovės, norėtųsi, kad didesnė dalis įmonių aktyviau ir kokybiškiau teiktų informaciją apie save, įskaitant savo metines finansines ataskaitas.
„Tai svarbu daryti ne tik dėl noro išvengti finansinės baudos ar apribojimų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bet ir dėl siekio kurti korupcijai atsparią aplinką Lietuvoje ir sparčiau žengti efektyvios valdysenos link.
Veikiame globaliame pasaulyje, čia yra reikšminga ir užsienio piliečių ir investuotojų nuomonė apie mūsų šalyje veikiančius verslus“, – LRT.lt sakė I. Dunčikaitė.
Finansuoja ES
Baudų už nepateiktas finansines ataskaitas automatizavimas – Europos Sąjungos finansuojamo projekto dalis.
Pastebima, kad iki šiol automatinis procesas veikė išskirtinai tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kurių kontrolę pagal kompetenciją atsakinga Policijos departamento Kelių policijos valdyba.
Registrų centro tinklapyje teigiama, kad, įgyvendinus projektą, dėl automatizuotai vykdomų procesų bus mažinama administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių institucijų administracinė našta, taupomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai administraciniam nusižengimui tirti, procesiniams dokumentams rengti, siųsti, pažeidėjui informuoti ir toliau su juo komunikuoti.
Sukūrus elektronines paslaugas administracinės teisenos proceso dalyviams, didės paslaugų gavėjų pasitenkinimas dėl el. paslaugų prieinamumo, mažės laiko sąnaudos prašymams, paaiškinimams ir reikalavimams pateikti.
„Naujos kartos Lietuvos“ plano projekto įgyvendinimas prasidėjo pernai rugpjūtį ir truks iki 2025 m. gruodžio 31 d. Projekto vertė – 1,69 mln. eurų.
