Lietuvos gyventojai einamosiose sąskaitose laiko „neįdarbintus“ apie 15 milijardų eurų, už kuriuos negauna palūkanų. Lietuvos bankas skelbia kampaniją „Spręsk pats“, kuria gyventojus kviečia su savo pinigais elgtis išmintingiau.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad kartais tiesiog reikia aktyvesnių veiksmų, o ne ypatingo išsilavinimo, kad galėtume sutaupyti.
„Žmonės gana daug laiko skiria tam, kaip atrasti pigesnę prekę, paslaugą, ir visa tai galioja dažniausiai viskam, išskyrus finansines paslaugas. Kartais kažkas papasakos, kad reikia ypatingo išsilavinimo, finansinio raštingumo, išlaikyti testus ir taip toliau, bet kartais tiesiog reikia aktyvesnių veiksmų“, – LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako G. Šimkus.
„Dabar, pavyzdžiui, palūkanų normoms pasiekus istorines aukštumas ir net jau pradėjus žemėti, matome, kad terminuotųjų indėlių, dalimi nuo visų gyventojų indėlių, yra daugiau nei perpus mažiau, negu buvo tais laikotarpiais, kai terminuotųjų indėlių buvo daugiausiai“, – pavyzdį, kur gyventojai galėtų patobulėti, pateikia G. Šimkus.
Jis pažymi, kad šiuo metu Lietuvos gyventojai einamosiose sąskaitose laiko apie 15 milijardų eurų, o jie galėtų būti įdarbinti.
„Mes kviečiame eiti žmonėms į atostogas ir pailsėti, bet nutraukti pinigų atostogas – pinigai turi dirbti nesustodami. Jei jie laikomi einamosiose sąskaitose – nėra mokamos indėlių palūkanų normos, kurios šiuo metu yra bene aukščiausios per visą euro laikotarpį“, – galimybę akcentuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Anot G. Šimkaus, dalies Lietuvos gyventojų, kurie neįdarbina savo turimų pinigų, baimės yra nepagrįstos.
„Indėliai iki 100 tūkstančių eurų kiekvienoje įstaigoje yra apdrausti indėlių draudimu. Antra, manau, kad Lietuvos žmonės yra ūkiški ir pragmatiški – jei turi 5000 eurų, niekas neliepia padėti vienu indėliu – padėk po tūkstantį, padėk skirtingais laikotarpiais. <...> Čia nėra ypatingų mokslų. <...> Reikia žengti žingsnį ir pasinaudoti esamomis galimybėmis, apie tai yra ir Lietuvos banko kampanija „Spręsk pats“, – LRT TELEVIZIJAI teigia pašnekovas.
G. Šimkus pažymi, kad ekonomikos mokslas rodo, jog finansinėse paslaugose yra pakankamai daug inercijos, to pavyzdys – mokėjimo paslaugos. Žmonės vangiai keičia paslaugos teikėją, jei jų netenkina kaina.
„Matome, kaip inertiškai keičiasi ši rinka. Iš grynųjų pinigų visuomenės yra lėtas judėjimas į elektroninių mokėjimų visuomenę. Bet kitas dalykas – kokias aistras sukelia, kai vienas ar kitas bankas pakelia mokėjimo paslaugų krepšelio įkainius, bet mes matome – gyventojai „nebalsuoja kojomis“ – jie dažniausiai lieka pas tą patį paslaugų teikėją, pirkdami tą patį krepšelį. Bet alternatyvų yra daug“, – atkreipia dėmesį G. Šimkus.
Galbūt aš nedarau 152 mokėjimų per mėnesį, o darau tiesiog septynis ar dešimt. Apie tai yra šneka.
„Jei atsiskaitome už telefoną, kabelinę televiziją – juk mes renkamės, žiūrime, koks paslaugų paketas. <...> Čia irgi turime kelti panašius klausimus. <...>
Galbūt aš nedarau 152 mokėjimų per mėnesį, o darau tiesiog septynis ar dešimt. Apie tai yra šneka. Reikia pasižiūrėti, kaip mes naudojamės finansinėmis paslaugomis. <...> Čia jokių stebuklų nėra“, – apibendrina Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jis pabrėžia ir galimybę žmonėms kreiptis į banką, siekiant sumažinti palūkanas, mokamas už būstą.
„Žmogus, pirkdamas finansines paslaugas, neturi jaustis susižadėjęs, susituokęs su banku. Be abejo, įsipareigojimus reikia vykdyti, bet yra būdai, kaip pakeisti paslaugų teikėją, jei netenkina paslauga“, – sako G. Šimkus, pažymėdamas, kad gegužę Lietuvos bankas pateikė naujus siūlymus dėl paskolų refinansavimo. Plačiau apie tai – nuorodoje.
Taip pat skaitykite
G. Šimkus akcentuoja, kad jei banko maržą pavyktų sumažinti, pavyzdžiui, 0,2 procentinio punkto, tai, be jokios abejonės, gyventojui jau apsimoka. Per keletą metų bankų marža sumažėjo nuo 2,4 proc. iki 1,6 proc., pastebi jis.
„Šiuo metu ji yra apie 1,6 procento. <...> Didžiajai daliai jau dabar apsimoka kreiptis į paslaugų teikėją, klausiant, prašant sumažinti maržą“, – sako jis, pažymėdamas, kad apie pusė paėmusiųjų būsto paskolą šiuo metu turi apie 1,9 proc. ir didesnę maržą.
Daugiau apie tai – pokalbio įraše.
