Jei vartotojai savo turimas būsto paskolas galėtų refinansuoti nemokamai, 160 tūkst. Lietuvos namų ūkių ilguoju laikotarpiu galėtų sutaupyti iki 0,5 mlrd. eurų, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Būsto paskolų refinansavimo procesą galima patobulinti. Tai reiškia sutrumpinti, palengvinti, supaprastinti, išlaisvinti vartotoją nuo perteklinių suvaržymų ir nuo papildomų išlaidų. Mūsų įsitikinimu, kreditoriaus pakeitimas vartotojui turi būti nemokamas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė jis.
G. Šimkus nurodė, kad šiais pasiūlymais siekiama, kad būsto paskolą gavęs klientas turėtų ne teorinę, o realią laisvę derėtis, rinktis ir nepermokėti.
„Klientas neprivalo būti dešimtmečius ištikimas tam pačiam vieninteliam bankui, nes jei randa kitą, kuris gali pasiūlyti palankesnes paskolos sąlygas, taip ir turi būti. Mūsų atlikta išsami būsto paskolų rinkos analizė parodė, kad jau šiuo metu didelei daliai būsto paskolas turinčių gyventojų refinansavimas leistų sutaupyti reikšmingas pinigų sumas“, – sakė jis.
G. Šimkus taip pat pažymėjo, kad refinansavimas šiuo metu yra ypač nepopuliarus.
„Žmonės šia galimybe nepasinaudoja ne todėl, kad jiems pinigai nerūpėtų, o todėl, kad pati refinansavimo procedūra yra ir sudėtinga, ir brangi. Pašalinus šias ydas žmonėms būtų lengviau pasinaudoti palankesne rinkos ir individualia situacija. Tai leistų sustiprinti vartotojo derybines galias, kuriuos priverstų sukrusti ir pačius rinkos dalyvius, bankus.
Visai tikėtina, kad klientui susiradus geresnį paskolos variantą, ir dabartinis kreditorius pasiūlytų palankesnes sąlygas, negu esama būsto paskola. Tai būtų kelias į vartotojui palankiausią paskolos kainą“, – sakė jis.
Lietuvos banko duomenimis, nors šiuo metu gyventojams būtų palanku refinansuoti turimas paskolas, tačiau šia galimybe naudojasi nedaugelis – iš esmės pavieniai asmenys.
Refinansavimo nauda
Pasak G. Šimkaus, būsto paskolą refinansuoti naudinga.
„Vidutinė būsto paskolos marža Lietuvoje 2018–2020 m. laikotarpiu augo. Išaugo iki 2,4 proc., pikas buvo 2020 m. gegužę, po to pradėjo nuosekliai mažėti, dabar vidutinė marža yra apie 1,65 proc. – sumažėjo beveik trečdaliu (0,75 proc. punkto).
Vien dėl šio maržos mažėjimo nemažai daliai būsto paskolų turėtojų refinansavimas ir paskolos sąlygų persitarimas ilguoju laikotarpiu yra naudingas. (...) Refinansavimas reikštų ne tik galimybę pasinaudoti geresne situacija rinkoje, bet ir pasinaudoti pagerėjusia individualia skolininko situacija, jo rizikos sumažėjimu tos paskolos atžvilgiu“, – sakė jis.
G. Šimkus pateikė, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis, refinansavimas būtų finansiškai naudingas bent pusei turinčiųjų būsto paskolas.
„Jei pavyktų sumažinti vartotojui taikomus refinansavimo mokesčius, laimėtojų būtų dar daugiau. Refinansavimas galėtų būti finansiškai naudingas daugiau nei dviem trečdaliams – apytikriai 160 tūkst. būsto paskolas turinčių Lietuvos namų ūkių“, – sakė jis.
Lietuvos banko pirmininkas pateikė pavyzdį.
„Tarkime turime 100 tūkst. eurų dydžio paskolą. Jos refinansavimo išlaidos, mūsų skaičiavimais, būtų šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. eurų. Tarkime, refinansavus šią paskolą marža sumažėtų 0,2 proc. punktais, paskolos likutinė vertė yra 20 m., o įmokos grąžinamos anuitetiniu būdu. Tokiu atveju per likusį paskolos grąžinimo laiką, vien dėl maržos sumažėjimo pavyktų sutaupyti apie 1,2 tūkst. eurų, nes sutaupyta palūkanų suma siektų 2,2 tūkst. eurų“, – sakė jis.
G. Šimkus pažymėjo, kad jei pavyktų pašalinti refinansavimo išlaidas, kurias patiria vartotojas, bet koks maržos sumažėjimas, vartotojui būtų naudingas iš esmės automatiškai.
„Visi vartotojai dabar galėtų sutaupyti iki 0,5 mlrd. eurų ilguoju laikotarpiu“, – atkreipė dėmesį jis.
Ilga kelionė
G. Šimkus pasakojo, kad šiuo metu būsto paskolą norinčių refinansuoti vartotojų laukia „ilga ir vingiuota kelionė“.
„Kelias su septyniomis stotimis. Norėdamas refinansuoti turimą būsto paskolą, dabar vartotojas privalo kreiptis į naują potencialų paskolos gavėją dėl galimo refinansavimo. Tada pasirinkti turto vertintoją, pateikti naujam kreditoriui nekilnojamojo turto (NT) ataskaitą, kreiptis į senąjį banką dėl pažymos apie paskolos likutį ir sutikimo pakartotinai įkeisti NT.
Tada sudaryti naują paskolos sutartį, per notarą įtvirtinti antrinę hipoteką, išregistruoti pirminę hipoteką. Kelionės kaina, kaip minėjau, per 1 tūkst. eurų. Kai kuriais atvejais kreditorius gali pareikalauti kompensacijų, kurios gali siekti iki 3 proc. grąžinamos sumos“, – pasakojo jis.
G. Šimkus paaiškino, kad siūlo šį kelią sutrumpinti ir palengvinti.
„Tai padaryti siūlome atsisakydami privalomojo turto vertinimo ataskaitos teikimo. Antra, įpareigodami kreditorius bendradarbiauti. Tai reiškia, kad pradinis kreditorius turėtų per nustatytą terminą ir neatlygintinai pateikti duomenis potencialiam naujajam kredito davėjui. Tuo metu naujasis kreditorius turėtų luktelėti, nes esamas kreditorius galėtų pateikti kontrapasiūlymą, o kuris pasiūlymas geresnis – spręs klientas“, – sakė jis.
Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad supaprastintas refinansavimo procesas vartotojui turi būti nemokamas.
„Notaro mokesčiai, Registrų centro mokesčiai turėtų būti priskiriami naujajam kreditoriui. Tiesioginių mokesčių, kuriuos dabar taiko kreditoriai, taip pat turime atsisakyti“, – sakė jis.
G. Šimkus dar pridūrė, kad potencialo šioje rinkoje yra.
„Dabar tas potencialas yra užkoduotas tik naujose paskolose. Skirtingai negu daugelyje kitų paslaugų segmentų (mobiliųjų telefonų paslaugos, energijos tiekimo sutartys) klientas neužsirakina tokiam ilgam laikui. Antroji pakopa, kitos finansinės paslaugos – tu gali kartą per metus pakeisti paslaugos tiekėją. 2020 m. apie 50 būsto paskolų Lietuvoje refinansuota, kai iš viso yra 250 tūkst. Teoriškai turime galimybę, praktiškai tai neveikia.
Jei ateina naujas rinkos žaidėjas, jis turėtų atsistoti į bendras grumtynes tik dėl naujų paskolų, o mes sakome, kad buvo laikotarpis, kai maržos buvo aukštos, bet sudarykime realias sąlygas konkuruoti“, – sakė jis.
Reikia keisti įstatymą
G. Šimkus nurodė, kad tam, jog tai įvyktų, reikia Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimų.
„Mūsų ekspertai parengs teisės akto pakeitimus, o kol naujovės įsigalios, dar kartą norėčiau paraginti finansinių paslaugų vartotojus nepraleisti progų pasinaudoti galimybėmis, kurios egzistuoja jau dabar“, – ragino jis.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad būsto paskola paprastai yra ilgiausias finansinis įsipareigojimas gyvenime.
„Paskolų palūkanos ir maržos per tokį laikotarpį keičiasi. Tuo metu pakeisti banką ir refinansuoti paskolas yra ganėtinai sunku. Mūsų siūlymo esmė yra, kad žmogus turėtų didesnę pasirinkimo galimybę“, – sakė ji.
Ministrė nurodė, kad tikisi per vasarą suderinti įstatymo projektą tiek su rinka, tiek su kitomis valstybės institucijomis.
„Tikslas būtų Seimo rudens sesijoje startuoti su šiuo projektu, kad kitais metais galėtume pasinaudoti galimybėmis, kurias naujas modelis sukuria“, – sakė ji.
G. Skaistė priminė, kad pasiūlymas dėl refinansavimo yra trečioji Finansų ministerijos ir Lietuvos banko inicijuoto paketo dalis.
„Pirmoji buvo dėl mokėjimo krepšelio, kad jis kainuotų 1 eurą žmogui. Kita iniciatyva, neseniai praėjusi Vyriausybės filtrą, yra, kad bankai privalėtų siūlyti fiksuotas palūkanų normas“, – pastebėjo ji.
Taip pat skaitykite
Centrinio banko duomenimis, Lietuvos būsto paskolų rinka yra koncentruota, joje dominuoja trys dideli rinkos dalyviai, kurių suteiktų naujų būsto paskolų suma 2023 m. sudarė 77,4 proc. visų naujų būsto paskolų sumos.
„Tačiau nuo 2020 m. matome suaktyvėjusias mažesnių rinkos dalyvių (bankų ir kredito unijų) būsto kreditavimo apimtis Lietuvoje. Lietuvos banko vertinimu, sustiprėjusi kredito davėjų konkurencija būsto paskolų segmente prisidėjo prie pastarųjų metų būsto paskolų maržos mažėjimo tendencijos“, – rašoma Lietuvos banko rašte Finansų ir Teisingumo ministerijoms.
Lietuvos banko interneto svetainėje teikiama informacija apie refinansavimo procesą ir refinansavimo galimybes, būsto paskolų maržą ir jos tendencijas.
„Apie minėtą informaciją nuolat įvairiais formatais (socialinių tinklų žinutėse, spaudos komentaruose, pristatymuose ir pan.) primename visuomenei. Tačiau matyti, kad net ir susidarius palankiai rinkos situacijai refinansavimo mastai išlieka labai maži“, – priduriama rašte.
Pastebima, kad būsto paskolų refinasavimas daug pigesnis tokiose Europos šalyse kaip Italija ir Ispanija, populiaresnis Švedijoje ir Suomijoje. Šiemet panašūs pakeitimai priimti Latvijoje, planuojami Estijoje.
