Nematomo pabrangimo reiškinys egzistuoja ir Lietuvoje – kaina išlieka ta pati, bet gaminio svoris ar tūris sumažėja. Parlamentarai ragina teisingumo ministrę imtis veiksmų ir įpareigoti prekybininkus tokias prekes žymėti. Ministerija sako, kad pirkėjai nesikreipia į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tad pokyčių neinicijuos.
Dalis pirkėjų žino – prieš lyginant kainas vertėtų pažiūrėti ir į pakuotės dydį. Sako pastebėję, kad dalis jų – susitraukusios.
„Pienas tikrai, kruopos. Kainos liko tokios pat, o sumažėjo, sumažėjo. Manau, kad tai žmonių apgaudinėjimas, nes ne visi pastebi tą“, – sako LRT kalbintas pirkėjas.
„Anksčiau daugiau buvo – litras, dabar 0,9“, – pokyčius pastebi kita kalbinta pirkėja.
Kainų palyginimo portalo vadovo teigimu, tokios tendencijos – ne tik Lietuvoje, bet ir svetur, o pakuotės mažinamos pačių įvairiausių gaminių – nuo konditerijos iki pieno produktų, fasuotos mėsos ar aliejaus. Pasak Vilniaus universiteto (VU) mokslininkės, kartais gamintojai bando prisitaikyti prie pirkėjų poreikių, bet dažniau nori nepastebimai pakelti kainą.
„Keisti kainą kartais yra labai, labai pavojinga. Tai reiškia, kad tikėtina, jog vartotojai nenorės ateiti arba rinksis kitą prekę“, – pažymi VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (EVAF) mokslininkė dr. Indrė Radavičienė.
Komentarą apie tai pateikė ir Pricer.lt vadovas.
„Kaina dažniausiai nesumažėja, ir dažniausiai tai yra lengvesnis kainos „pakėlimo“ būdas – tu palieki kainą, prie kurios vartotojas yra įpratęs, bet duodi mažesnį kiekį. Švelnia forma tai gudravimas“, – kalba Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.
Vieni prekybos centrai pripažįsta, kad toks reiškinys egzistuoja, kiti – neigia.
„To pakuočių mažėjimo parduotuvėse bent jau mes nematome. Matytume tendenciją gal net priešingą. Iš dalies tiekėjų ateina kaip tik didesnės pakuotės“, – komentuoja „IKI“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
„Yra prekybininkų žaidžiama su pakuotėmis, tai tikrai taip yra ir šito nepaneigsiu. Mes įsiveliam į tą konkurencinę kovą, taip išeina, kad taip darome, bet iš tikrųjų tai yra neteisinga“, – sako „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Kodėl tai galėtų būti nesąžininga? „Nes vartotojas gali būti tipiškai pripratęs prie tam tikro pakuotės dydžio“, – teigia VU EVAF mokslininkė I. Radavičienė.
Seimo Audito komiteto vicepirmininkė Rasa Budbergytė kreipėsi į Teisingumo ministeriją, ragindama imtis veiksmų – pavyzdžiui, tokias prekes ženklinti.
Ministerijos teigimu, vartotojai turi būti atidesni ir lyginti ne pakuočių kainas, o standartinio vieneto – litro ar kilogramo kainą, kurios yra nurodytos. Net jei ši informacija vos įžiūrima.
„Šiandien Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra gavusi nė vieno skundo nei iš vartotojų, nei iš vartotojų asociacijų apie tai, kad jie jaustųsi klaidinami“, – sako teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.
Ir priduria, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnybai nurodys šviesti visuomenę, tačiau patys veiksmų nesiims.
„Jeigu mes galvotume apie kažkokį pokytį ar ženklinimo standarto pakitimą, mes turėtume pradėti bendrai kaip Europos Sąjungos valstybės narės, kad jokiu būdu nesukurtume skirtingų standartų“, – teigia ji.
„Čia turbūt noras savo neveikimą pridengti kažkuo kažkur už marių sėdinčiu, kuris nuspręs, įves ir mes tada kažką darysime“, – mano Pricer.lt vadovas A. Vizickas.
„Norfos“ vadovo D. Dundulio manymu, reikėtų imtis veiksmų, bet ženklinimui nepritartų taip pat.
„Mano asmenine nuomone, tam tikroms prekių grupėms turi būti įvesti svorio standartai. Kad, pavyzdžiui, sviesto standartas yra 100, 200 gramų, na dar 500 gramų ir viskas“, – komentuoja D. Dundulis.
Nuo liepos Prancūzijos prekybininkai privalės specialiais ženklais įspėti pirkėjus apie produkto sumažėjimą, kai kaina išlieka ta pati ar didesnė. Tokia praktika šiemet įsigaliojo ir Vengrijoje.
