Penktadalis Lietuvos gyventojų šiemet neketina atostogauti, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Daugiausia tai bedarbiai, pensininkai ar mažesnes pajamas gaunantys asmenys. LRT.lt kalbinti pašnekovai neslepia – atostogauti Lietuvoje santykinai darosi vis brangiau, tačiau ir atkreipia dėmesį į pigesnes ar net nemokamas poilsio alternatyvas.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2024 metų gegužės 16–25 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausti 1027 (15–74 metų amžiaus) Lietuvos gyventojai, tyrimas vyko 115 atrankos taškų.
Penktadalis atostogaus ir Lietuvoje, ir užsienyje
Respondentų buvo klausiama, kur šiemet jie planuoja atostogauti arba jau atostogavo.
Kaip parodė „Baltijos tyrimų“ LRT užsakymu atlikta apklausa, keturi iš dešimties (41 proc.) Lietuvos gyventojų šiemet atostogaus arba jau atostogavo tik Lietuvoje.
Penktadalis (21 proc.) apklaustų gyventojų nurodė poilsiausiantys ir Lietuvoje, ir svetur.
Kas dešimtas apklaustas gyventojas (9 proc.) atostogas šiais metais ketina praleisti tik užsienyje.
O štai penktadalis (20 proc.) respondentų šiemet atostogauti tvirtino neketinantys. Dar dešimtadalis (9 proc.) kol kas nenusprendė, kaip jie praleis šių metų atostogas.
Praleisti dalį ar visas atostogas užsienyje ketina trys iš dešimties (30 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų. Tai dažniau 30–49 metų amžiaus asmenys (43 proc.), didmiesčių gyventojai (39 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (54 proc.) bei su didžiausiomis (virš 2000 eurų siekiančiomis) šeimos pajamomis per mėnesį (46 proc.), vadovai (65 proc.). Taip pat specialistai ir tarnautojai (48 proc.), respondentai, turintys vaikų iki 18 metų (48 proc.), dažniau kitų tautybių gyventojai (41 proc.) nei lietuviai (29 proc.).
Atostogauti tik Lietuvoje ketina 41 proc. respondentų. Tai dažniau 50–74 metų amžiaus asmenys (46 proc.), mažesnių miestų gyventojai (53 proc.), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (47 proc.), darbininkai ir ūkininkai (53 proc.).
Ir Lietuvoje, ir užsienyje šiemet atostogaus 21 proc. apklaustųjų. Tai dažniau jaunesni nei 50 metų žmonės (28 proc.), didmiesčių gyventojai (29 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (39 proc.) bei su didžiausiomis (virš 2000 eurų siekiančiomis) šeimos pajamomis per mėnesį (32 proc.), vadovai (52 proc.). Taip pat specialistai ir tarnautojai (34 proc.), besimokantis jaunimas (28 proc.).
Atostogauti ir Lietuvoje, ir užsienyje daugiau linkę gyventojai, turintys vaikų iki 18 metų – ypač išsiskiria turintys 3–6 metų vaikus (net 41 proc. iš jų planuoja atostogas ir Lietuvoje, ir užsienyje).
Atliktos apklausos duomenimis, atostogas tik užsienyje renkasi 9 proc. gyventojų. Tai dažniau 30–49 metų amžiaus asmenys, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis (virš 2000 eurų siekiančiomis) šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, kitų tautybių (ne lietuviai) gyventojai (24 proc.).
Kaip jau minėta, šiemet visiškai neatostogauti ketina 20 proc. Lietuvos gyventojų. Tai nurodė trys iš dešimties 50–74 metų respondentų (29 proc.), daugiau nei ketvirtadalis gyvenančiųjų kaime (27 proc.), daugiau nei trečdalis respondentų su mažiausiomis (iki 1200 eurų siekiančiomis) šeimos pajamomis per mėnesį (36 proc.), ketvirtadalis bedarbių ir namų šeimininkių (25 proc.) bei keturi iš dešimties pensininkų (43 proc.).
Ne atostogos galvoje?
Apžvelgdama atliktos apklausos duomenis, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad galimybė atostogauti gana tiesiogiai susijusi su žmogaus finansine situacija.
„Matyt, bedarbiui ar labai mažas pajamas gaunančiam žmogui ne atostogos galvoje. Žinoma, liūdna, kad penktadalis gyventojų negali sau leisti kokybiškai pailsėti, tačiau gera naujiena ta, kad Lietuvoje vis dar yra nuostabių nemokamų stovyklaviečių ir pažintinių takų, tad, esant net sudėtingai finansinei situacijai, tikrai įmanoma pailsėti“, – akcentuoja asmeninių finansų ekspertė.
Matyt, bedarbiui ar labai mažas pajamas gaunančiam žmogui ne atostogos galvoje.
J. Cvilikienė
Analitikė sako pastebinti, kad atostogos, kaip ir žiemos šventės, Lietuvos gyventojams ypač svarbios ir dažnai gana brangiai atsieinančios.
„Atostogoms ruošiamasi, maždaug pusė gyventojų nuosekliai joms taupo, tad norisi ir pasidžiaugti“, – pažymi J. Cvilikienė.
Paklausta, ką patartų planuojantiesiems atostogas, J. Cvilikienė ragina nesistengti padaryti kitiems įspūdžio – atostogos nėra socialinių tinklų transliacija.
„Tai, kad jūsų draugai atostogauja kažkokiame kurorte, visai nereiškia, kad jums tai geriausias sprendimas. Realistiškai peržiūrėkite savo turimas finansines galimybes“, – pataria ji.
Turkijoje gali būti pigiau?
Tuo metu SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia mananti, kad rinkdamiesi atostogas Lietuvoje dalis gyventojų ne visada įsivertina, jog poilsiauti, pavyzdžiui, Turkijoje gali būti pigiau.
„Taip pat juos gali veikti vis dar gajus mitas, kad kelionė į užsienį yra brangesnė vien dėl skrydžio išlaidų“, – priduria analitikė.
Ne finansinė, bet kita dažna baimė yra kalbos barjeras, akcentuoja S. Strockytė-Varnė: „Vyresnio amžiaus žmonės dažnai keliauja tik su artimaisiais jaunesniais žmonėmis, kurie galėtų padėti susikalbėti užsienyje, arba su Lietuvos kelionių agentūromis, kurios suorganizuoja viską iki smulkmenų.“
Taip pat likti atostogų Lietuvoje, anot jos, skatina ir įprotis, kai metų metus keliaujama į tą pačią vietą: „Kur viskas pažįstama, aiškios kainos ir nėra jokio papildomo streso.“
Viskas pažįstama, aiškios kainos ir nėra jokio papildomo streso.
S. Strockytė-Varnė
Tuo tarpu jauni ar aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, ekspertės aiškinimu, dažniausiai moka daugiau kalbų, todėl jiems paprasčiau spręsti visus iškilusius klausimus.
„Užsienio interneto svetainėse jie geba rasti pigių skrydžio bilietų, savarankiškai susiorganizuoti keliones ir keliauti taip, kaip nori. Todėl dėl klimato, noro pamatyti daugiau, plėsti akiratį, dažniau renkasi keliones užsienyje“, – pastebi S. Strockytė-Varnė.
Atstogauti Lietuvoje – vis brangiau
O štai „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt teigė manantis, kad, poilsiaujant ne pajūryje, o, tarkime, prie ežero, atostogautojų patiriamos išlaidos Lietuvoje gali būti ir gana nedidelės.
„Ne visi vyksta atostogų į pajūrį, kuris tikrai nepigus, net ir Europos kontekste. Dalis gyventojų galbūt aplanko tėviškę, gimines, apsistoja kur nors miškuose. Tai nebūtinai didelių pinigų sumų reikalaujančios atostogos“, – pastebi jis.
Apgyvendinimo, laisvalaikio kainos kyla bene sparčiausiai visoje Europoje.
Ž. Mauricas
Vis dėlto ekonomistas neslepia, kad kuo toliau, tuo santykinai Lietuvoje atostogauti darosi vis brangiau.
„Apgyvendinimo, laisvalaikio kainos kyla bene sparčiausiai visoje Europoje. <...> Pietų Europos šalys jau yra pigesnės, o Turkija, Egiptas yra dar kitame kainų lygyje ir čia mes jau tolstame – esame gerokai brangesni“, – tvirtina Ž. Mauricas.
„Manau, kad ilgainiui vis daugiau lietuvių atostogaus užsienyje, ypač Pietų Europos šalyse, taip pat Turkijoje, Egipte“, – priduria pašnekovas.
Mieliau kepa šašlykus prie ežero
Vilma Biekšaitė, „iFuture INVESTMENTS“ valdybos narė, šeimos ir verslo finansinio plano analitikė teigia mananti, kad jauni ir daugiau uždirbantys asmenys atostogoms kelia aukštesnius tikslus.
Paklausta, ar, jos manymu, atostogos užsienyje vis dar įperkamos tik labiau pasiturintiems gyventojams, dėl ko mažesnių miestų gyventojai, darbininkai renkasi atostogauti tik Lietuvoje, V. Biekšaitė tvirtina, kad atostogos jau seniai įperkamos visoms klientų pajamų klasėms.
„Skiriasi planavimas, poreikiai, pinigų taupymo elgsena. Daugelis mažesnes pajamas turinčių gyvena chaotiškai, o paskutinę minutę tiesiog „nespėja į traukinį“. Skiriasi įpročiai, gyvenimo būdas.
Didžioji dalis darbininkų mieliausiai kepa šašlykus tarp dviejų berželių ir savo mylimos gimtinės ežero krante, kur sėkmingai tą daro nuo gimimo. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai – tai tik pasirinkimas. Paprastai nėra noro, potraukio pažinti daugiau, nes riboja baimės, išankstiniai įsitikinimai, užsienio kalbų nežinojimas“, – apibendrina V. Biekšaitė.
