Ukrainos aplinkosaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Striletsas sako, kad Rusijos kariai daro didžiulę žalą jo šalies gamtai: degina ir minuoja miškus, nacionalinius parkus naudoja kaip tankų stovėjimo aikštelę, žudo delfinus Juodojoje jūroje.
„Jie mūsų Kinburno neriją naudoja kaip kariuomenės bazę. Tikiu, kad vieną dieną surinksime visus duomenis ir rusams išsiųsime sąskaitą, kad jie apmokėtų už visus šiuos nusikaltimus gamtai“, – interviu LRT.lt sakė jis.
R. Striletsas įvardijo, kad šiuo metu turimais duomenimis, Rusijos kariuomenė yra padariusi bent 4,6 tūkst. aplinkosauginių nusikaltimų, dalis kurių jau įvertinti 60,5 mlrd. eurų. Tačiau jis neabejojo, kad karui pasibaigus, surinkus visą informaciją, ši suma augs.
„Žala gamtai kur kas didesnė nei infrastruktūrai. (...) Žinoma, čia kalbame apie skaičius. Tačiau yra dalykų, kurių pamatuoti iš tikrųjų neįmanoma. Pavyzdžiui, kiek kainuoja sunaikintas miškas? Tai ne tik medienos kaina už kubinius metrus rinkoje, tai gamta, o jos kainos įvardyti vien doleriais ar eurais neįmanoma“, – svarstė jis.
Pašnekovas kitas valstybes taip pat ragino prisijungti prie specialiai suburtos darbo grupės parengtų Ukrainos „Aplinkosaugos paketo“ rekomendacijų įgyvendinimo.
– Kokios yra pagrindinės karo pasekmės aplinkai?
– Galima sakyti, kad karas yra didžiausia aplinkosauginė katastrofa Ukrainos istorijoje. Vis dar sunku įvertinti šios katastrofos pasekmes, jos daro žalą ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui, galbūt netgi visam pasauliui.
Visada sakau, kad aplinka neturi sienų. Kartu su kolegomis aplinkosaugininkais renkame duomenis, skaičiuojame žalą ne tik Ukrainai, bet visam pasauliui. Šiandien esame nustatę per 4,6 tūkst. nusikaltimų. Praėjus daugiau nei metams nuo karo pradžios, žala gamtai buvo vertinama 60,5 mlrd. JAV dolerių.
Oro tarša sudaro beveik pusę visos karo sukeltos žalos. Papildomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos spartina klimato krizę. O vienas didžiausių iššūkių mums yra išminavimas. Ukraina šiandien yra labiausiai užminuota valstybė pasaulyje. Manau, kad 25 proc. Ukrainos teritorijos gali būti užminuota. Suprantame, kad su šia problema turėsime tvarkytis net ne metais, o dešimtmečiais.
25 proc. Ukrainos teritorijos gali būti užminuota.
Dar viena problema – vandens užterštumas. Suprantame, kad upėse ir ežeruose dabar turime daug teršalų, kenksmingų medžiagų. Prie to prisideda ne tik kariniai veiksmai, bet ir žmonių kraustymasis. Turime daug pabėgėlių, persikėlusių iš Rytų į Vakarų Ukrainą. Dėl to kai kurie vandenvalos įrenginiai patiria didžiulį spaudimą, o tai turi įtakos vandens telkiniams gamtoje.
– Kokius didžiausius Rusijos nusikaltimus aplinkai įvardytumėte? Ar tai yra Kachovkos užtvankos sunaikinimas?
– Taip, pirmiausia, nėra abejonių, kad hidroelektrinėje buvo įvykdytas teroristinis išpuolis. Jis padarė didžiulę žalą ekosistemai ne tik Ukrainoje, bet visame Juodosios jūros regione. Antra, Ukraina praranda labai daug miškų. Trečdaliui visų miškų buvo pakenkta arba jie buvo paveikti karo metu. T. y. juose kilo gaisrai, jie buvo užminuoti, apgadinti ir pan.
Trečia, dar negalime įvertinti, kas yra įvykę šiuo metu mūsų okupuotuose nacionaliniuose parkuose. Turiu omenyje Askaniją Novą, Kinburno pusiasalį ir kitus. Dar yra tūkstančiai Juodojoje jūroje nužudytų delfinų.
Reikia suprati, kad rusai kiekvieną dieną sunaikina dalį mūsų gamtos, kuri buvo kuriama tūkstančius metų. Rusai mūsų nacionalinius parkus naudoja kaip tankų stovėjimo aikštelę. Jie mūsų Kinburno neriją naudoja kaip kariuomenės bazę. Tikiu, kad vieną dieną surinksime visus duomenis ir rusams išsiųsime sąskaitą, kad jie apmokėtų už visus šiuos nusikaltimus gamtai.
Rusai mūsų nacionalinius parkus naudoja kaip tankų stovėjimo aikštelę.
– Kalbant apie artilerijos ir minų padarytą žalą, kaip manote, kiek iš tikro gali užtrukti jos panaikinimas? Pavyzdžiui, Lietuvoje iki šiol randama Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų, kartais dėl to netgi tenka uždaryti eismą ir pan.
– Taip, tai vienas didžiausių iššūkių Ukrainai. Kalbame ne tik apie minas, bet ir kasdienes raketų atakas mūsų teritorijoje. Juk raketų degalai daro žalą dirvožemiui, vandeniui, kelia cheminę aplinkos taršą. Sprogimų metu skeveldros pasklinda po aplinkinę teritoriją, o vėjas gali taršą nunešti labai toli, netgi iki Artimųjų Rytų valstybių.
Kalbant apie išminavimą, valstybinės Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos pareigūnai kasdien neutralizuoja apie 1 tūkst. sprogmenų. Tačiau tai teršia dirvožemį, palieka sunkiųjų metalų pėdsakų, netgi radioaktyvių komponentų.
Ukrainos Vyriausybė siekia paspartinti šį procesą. Iš pradžių skaičiuota, kad išminavimas gali trukti 700 metų, tačiau dabar teigiama, kad gali užtekti ir 70 metų. Vis dėlto, siekiama dar labiau paspartinti jį, sutrumpinti iki 7 metų. Sulaukiame pagalbos iš Azerbaidžano, kuris turi patirties šioje srityje.
– Tikrai manote, kad karas Ukrainoje gilina pasaulinę klimato krizę?
– Šiuo metu turime preliminarų vertinimą, kad tiesioginės ŠESD emisijos, kurias sukėlė kariniai veiksmai Ukrainoje, siekia 150 mln. tonų anglies dvideginio. Galima palyginti, kad tiek per metus išskiria visa Belgija.
Tikslesnis emisijų vertinimas bus atliktas pasibaigus karui, kai galėsime surinkti visus duomenis šiai analizei. Rusijos agresijos karas padidino emisijas ir sulėtino pasaulinę kovą su klimato krize. Rusija privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Negana to, suprantame, kad Ukrainos atstatymo metu taip pat bus išskirta nemažai ŠESD. Dabar kartu su kolegomis iš kitų šalių bandome apskaičiuoti potencialų poveikį. Šioje srityje labai praverčia Vokietijos pagalba. Jie taip pat smarkiai prisideda prie Ukrainos klimato strategijos kūrimo.
– Ar apskritai įmanoma suskaičiuoti gamtai padarytą žalą? Ir jei taip, kaip tada išsireikalauti kompensacijų iš Rusijos?
– Tai labai sudėtingas klausimas. Šiuo metu galime suskaičiuoti jau padarytą žalą, tam turime septynias specialias metodologijas. Bendra žala yra 60,5 mlrd. JAV dolerių. Tačiau dalį savo gamtos praradome amžiams.
Dalį savo gamtos praradome amžiams.
Kaip galima atkurti ką nors, ką gamta kūrė šimtus metų? Taip, galima vėl pasodinti medžių, tačiau neįmanoma paspartinti jų augimo. Rusai sudegino 50–70 metų amžiaus medžius, kurių neįmanoma tiesiog atkurti. Dėl to bet kokie skaičiai, kuriuos pristatytume pilietinei visuomenei, visam pasauliui – juose nebus įtrauktas laikas, kurio reikia mūsų gamtai restauruoti.
Kalbant apie kompensacijas, turime Ukrainos nuostolių registrą. Viena svarbių dalių jame yra žala gamtai. Kokiu būdu gausime pinigus jai atkurti, tai – ateities diskusijų klausimas. Taip, turime daug „užšaldytų“ Rusijos aktyvų, turime kitų instrumentų, ieškome sprendimų.
Tačiau suprantu, kad kai kuriais atvejais mūsų gamtai padaryta žala yra daug kartų didesnė nei mūsų infrastruktūrai. Dėl to turime rasti naujų ir didesnių resursų, nei turime dabar. Tam, kad rusai sumokėtų už visą padarytą žalą Ukrainoje.
– Sakote, kad Ukrainoje per karą gamtai padaryta žala yra didesnė nei infrastruktūrai?
– Taip, kai kuriais atvejais yra taip. Bėda ta, kad šiuo metu dar negalime įvertinti visos gamtai padarytos žalos. Kasdien sulaukiame naujos informacijos, kiekviena nauja raketa yra nauja žala gamtai.
Kai kuriais atvejais mūsų gamtai padaryta žala yra daug kartų didesnė nei mūsų infrastruktūrai.
Pagal mūsų metodologiją, jeigu įtrauktume ir ekosistemines paslaugas (tiesioginė ir netiesioginė nauda, kurią iš gamtos gauna žmonės ir kuri užtikrina jų gerovę, gyvenimo kokybę – LRT.lt), žalos kaina augtų dešimteriopai. Taigi, manau, kad tada žala gamtai būtų kur kas didesnė nei infrastruktūrai.
Žinoma, čia kalbame apie skaičius. Tačiau yra dalykų, kurių pamatuoti iš tikrųjų neįmanoma. Pavyzdžiui, kiek kainuoja sunaikintas miškas? Tai ne tik medienos kaina už kubinius metrus rinkoje, tai gamta, o jos kainos įvardyti vien doleriais ar eurais neįmanoma.
– Kokios paramos šiuo metu reikia Ukrainai?
– Kalbant šia tema, visada atsispiriame nuo prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės. Aštuntas jo punktas yra „neatidėliotina aplinkos apsauga“. Taigi, mums reikia paramos išminuojant teritoriją. Be to, bet kokie veiksmai ateityje neįmanomi. Taip pat praverčia pagalba įvertinant padarytą žalą ir ieškant naujų būdų, kaip išvalyti užterštas teritorijas. Dar labai svarbus mūsų bioįvairovės monitoringas. Šioje srityje labai padeda kolegos suomiai, bendradarbiaujame su jais.
Galiausiai, labai svarbu palaikymas mūsų politiniams veiksmams. Kalbu apie specialiai tam suburtą tarptautinę darbo grupę, kurios nariais yra Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom.
Ši darbo grupė parengė fundamentalų dokumentą su 50 rekomendacijų ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui. Savo pusėje jau daugiau nei 30 rekomendacijų pradėjome įtraukinėti į Ukrainos įstatymus ir kitus teisės aktus, bet dar daugiau nei 15 rekomendacijų yra kitoms šalims, mūsų partneriams. Manau, kad šis „Aplinkosaugos paketas“ (angl. Environmental Compact) gali būti svarbiausiu dokumentu, kuris padės Ukrainai ir įtrauks kiek įmanoma daugiau šalių į jos atstatymą. Visos valstybės gali rasti sau vaidmenį, atsispirdamos nuo šių rekomendacijų.
„Aplinkosaugos paketas“ (angl. Environmental Compact) gali būti svarbiausiu dokumentu, kuris padės Ukrainai ir įtrauks kiek įmanoma daugiau šalių į jos atstatymą.
Dar vienas politinis klausimas yra „Aplinkosaugos deklaracija“, pristatyta konferencijoje „Susivieniję teisingumui. Susivieniję gamtai“ (angl. United for Justice. United for Nature) 2023 m. Prie šios deklaracijos prisijungusios šalys sutinka, kad reikia tarptautinės platformos žalai gamtai Ukrainoje įvertinti. Tai pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kai valstybė siekia surinkti visus duomenis ir pareikalauti atsakomybės iš agresoriaus būtent žalos gamtai rėmuose.
Tikiu, kad jei pavyktų šį procesą pradėti teisingai (tai galėtų būti tarptautinė organizacija su politikais, aplinkosaugininkais, teisininkais ir kt.), tai, be kita ko, galėtų užkirsti kelią ateities konfliktams, naujiems karams. Nes bet kuris agresorius žinos, kad karas yra brangus ne tik dėl tankų, ginklų ar kitos karinės įrangos. Jis supras, kad karas yra brangus ir dėl kainos už sugriautą gamtą.
Dėl to labai svarbu būti kartu. Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad šiandien turime didžiulę Europos Komisijos paramą. Asmeniškai labai vertinu eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus pagalbą. Jis didelis Ukrainos draugas, galbūt netgi didžiausias Ukrainos laukinės gamtos ir mūsų ministerijos draugas.
