Pasak banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV ir Kinijos – atsigauna, o euro zona išgyvena stiprų nuosmukį. Kita vertus, Lietuva – pirmoji Baltijos valstybė, kurioje jau matomas pramonės atsigavimas.
JAV ekonomikos augimas viršijo lūkesčius, Kinija keičia kryptį
„JAV nustebino savo ekonomikos augimu. Kartu matome išryškėjusius didelius skirtumus, kas vyksta JAV ir Europoje“, – ketvirtadienį surengtoje banko „Swedbank“ konferencijoje minėjo N. Mačiulis.
Nerimas, jog infliacijos ir palūkanų normų šuolis gali sukelti didžiausios pasaulio ekonomikos nuosmukį, kol kas netapo realybe. Pernai JAV BVP augo 2,5 procento, o N. Mačiulis prognozuoja, kad augimas turėtų išlikti panašus ir šiemet.
Ir JAV, ir Kinijoje vykdoma labai intensyvi pramonės atsigavimo skatinimo politika, nurodė ekonomistas. JAV ekonomikos augimą palaiko ir dosnios valdžios sektoriaus išlaidos, ir privataus sektoriaus investicijos, neblėstantis vartojimas.
Kol kas nėra priežasčių piešti niūresnius scenarijus, mat JAV toliau sparčiai kuriamos darbo vietos, gerėja vartotojų lūkesčiai.
„Tai, ką mes matome pastaruosius metus, yra didžiausias pramonės investicijų šuolis per ketvirtį amžiaus“, – teigė N. Mačiulis.
Kinija irgi rodė teigiamus siurprizus metų pradžioje, tačiau išlieka viena problema – nekilnojamojo turto (NT) krizė, kuri dar tęsis kurį laiką. Kinijos ekonomikos augimas šįmet šiek tiek sulėtės, bet sieks beveik 5 procentus, minėjo ekonomistas.
„Šiuo metu matome lūžį Kinijos ekonomikos modelyje. Ilgą laiką Kinijos ekonomika augo dėl investicijų į NT, šis modelis pasiteisino, bet pavirto į krizę ir būstas tapo neįperkamas“, – sakė N. Mačiulis. Naujasis Kinijos ekonomikos augimo variklis bus pramonė – šalis siekia technologinės nepriklausomybės nuo kitų valstybių.
Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos dabar sutelkė visą dėmesį į pramonę ir nepriklausomybės nuo kitų valstybių kūrimą.
Euro zonoje pramonės nuosmukis didžiausias
Nors euro zonoje infliacija mažėjo sparčiau nei JAV, o realios gyventojų pajamos vėl auga, ekonomistų vertinimu, euro zonos ekonomikos augimas sieks vos 0,4 procento.
„Euro zona šioje pramoninėje kovoje atrodo prasčiausiai, investuoja mažiausiai, patiria didžiausią pramonės nuosmukį ir kol kas nėra jokių ženklų, kad galėtų vykti atsigavimas“, – tikino N. Mačiulis.
Pasak jo, šiuo metu visos euro zonos pramonės apimtys yra nukritusios į 2016 metų lygį. Vokietijos pramonės apimtys yra žemiausiame lygyje per daugiau nei dešimtmetį.
Europos pramonė konkuruoja nesąžiningoje kovoje su Kinija, kuri turi ir pigesnės energijos, ir daugiau subsidijų, lengvatų, dėl kurių užima Vakarų valstybių rinkas, sakė N. Mačiulis. Vokietijos pramonėje didžiausias nuosmukis matomas daugiausia energijos naudojančiuose sektoriuose – chemijos, plieno, stiklo, keramikos ir t. t. Visur, kur reikia daug energijos, kuri dabar yra gerokai brangesnė nei prieš dešimtmetį ir brangesnė nei JAV ar kituose pasaulio regionuose.
Anot ekonomisto, vien žiūrint į automobilių rinką labai gerai matyti pasikeitusi konkurencinė padėtis. Praėjusio dešimtmečio viduryje Vokietija pagamindavo 5 kartus daugiau automobilių nei Kinija, o praėjusiais metais jau Kinija pagamino dvigubai daugiau automobilių nei Vokietija.
„Ilgą laiką Vokietija buvo automobilių gamintojų flagmanu, šiuo metu ji patiria vieną didžiausių nuosmukių. Kinija buvo viena pagrindinių Vokietijos eksporto rinkų, dabar yra pagrindinė konkurentė“, – nurodė ekonomistas.
Nuo turizmo ir kitų paslaugų sektorių labiau priklausančioms Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai šiemet prognozuojamas gerokai spartesnis augimas nei Vokietijai, kurios pramonės apimtys išlieka žemiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį.
Pasak ekonomisto, žiūrint į vartojimą taip pat nėra labai teigiamų ženklų. Vartojimas, mažmeninė prekyba mažėja nuo 2022 m. vasaros, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) pradėjo didinti palūkanų normas. Vokietijoje realios vartojimo išlaidos nukrito į 2018 m. lygį.
„Žūrint tiek į pramonę, tiek į vartojimą, matyti, kad ypač Vokietija, bet ir visa euro zona patiria plataus masto, gana gilų nuosmukį. Jis nesulaukia daugiau dėmesio galbūt tik dėl to, kad nepavirto nei į bankrotų aukštą skaičių, nei į nedarbo aukštą lygį. Nedarbo lygis Europoje išlieka žemiausias istorijoje, bet kol kas kalbų apie augimą nėra“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto manymu, ECB palūkanų normas mažins šiek tiek lėčiau, nei tikėtasi anksčiau, šiemet – keturis kartus, iki 3 procentinių punktų.
Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai tarp Baltijos šalių
Banko „Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės – BVP turėtų padidėti 1,8 procento, o kitų metų augimo prognozė didinama iki 2,8 procento.
Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.
„Lietuva – pirmoji ir vienintelė Baltijos valstybė, kurioje matome pramonės atsigavimą. Pramonės lūkesčiai didėja pastarąjį pusmetį. Apie gerėjančią ekonomikos būklę, pramonės atsigavimą signalizuoja ir augantis elektros vartojimas“, – paminėjo N. Mačiulis.
Anot jo, negalima sakyti, jog visos problemos išspręstos, nes apie 60 proc. Lietuvos pramonės įmonių teigia, jog pagrindinė problema yra nepakankama paklausa. Tokios bėdos kaip žaliavų, darbo jėgos trūkumas nustumtos į antrą planą.
„Nors matoma pirmųjų atsigavimo ženklų, negalime sakyti, kad pramonės įmonėms šįmet bus labai geri metai“, – tvirtino N. Mačiulis.
Sumažėjusi infliacija paspartino vidinį vartojimą šalyje. Tik paslaugos brango, kitu atveju Lietuvoje matytume nemažą defliaciją, sakė ekonomistas.
Kovą metinė infliacija Lietuvoje nukrito iki nulio – mažiausiai visoje ES. Vien prekių kainos buvo 2,4 procento mažesnės nei prieš metus. Šių metų vidutinės infliacijos prognozę ekonomistai mažina iki 1 procento, o vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę didina iki 9,2 procento.
Pernai užimtumas Lietuvoje padidėjo 1,4 procento, beveik iki rekordinių aukštumų. Tam nemažai įtakos turėjo ir dėl imigracijos didėjęs gyventojų skaičius. Ekonomistai prognozuoja, kad šįmet grynoji imigracija sieks apie 30 tūkst., o kitais metais sumažės iki 24 tūkstančių.
