Antradienį Lietuvos valdžios atstovai pasirašė ketinimų protokolą su įmone „Rheinmetall“. Vokietijos pramonės milžinė Lietuvoje planuoja statyti amunicijos gamyklą. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, amunicijos Lietuva turės pakankamai ir geromis sąlygomis.
– Ministre, šiandien pasirašėte ketinimų protokolą su įmone „Rheinmetall“ dėl amunicijos gamyklos ir tai bus didžiausia investicija gynybos srityje per visą Lietuvos istoriją. Kada galutinai bus suderinta sutartis? Kaip greitai?
– Mes norėtume kuo greičiau ir įmonė norėtų kuo greičiau, bet tiesiog yra įvairių detalių. Šiandien, be susitarimo, taip pat pasirašiau pripažinimą, kad projektas pripažįstamas ministro įsakymu stambia investicija Lietuvoje ir tai reiškia, kad galime pradėti derinti investicijų sutartį. Tai gal nebus visai tipinė sutartis, kaip mes paprastai darome su investuotojais, nes tiesiog pati gamyba yra šiek tiek kitokia negu kai kurie inžinerijos ar biotechnologijų produktai, bet visos Lietuvos institucijos dirba labai susitelkusios, mūsų procesai yra greiti. „Rheinmetall“ irgi nori to kuo greičiau, tai visi pluša.
– Kuo greičiau, čia galima skaičiais pailiustruoti, nes dabar „Rheinmetall“ stato dvi gamyklas Ukrainoje, jeigu neklystu, vieną gamyklą Vokietijoje – čia stato gamyklą už savo lėšas, – planuojama visos gamyklos pastatymo ir paleidimo darbus pabaigti per 12 mėnesių. Ar realūs tokie tempai čia, Lietuvoje?
– Realūs, mūsų sėkmės istorijos su kitais didžiaisiais investuotojais skaičiai yra devyni mėnesiai, tai yra tų korporacijų praktikos pasaulyje rekordai. Mes tą galime padaryti, tik šiuo atveju tikriausiai užtruks ilgiau negu devynis mėnesius, nes yra dar netipinių procesų. Iš tikrųjų Lietuva pritraukė didžiausią gynybos srityje investuotoją, tapsime ir saugesni, ir, tikiuosi, turtingesni.
– Ar Lietuva turės išskirtines sąlygas įsigyjant gamyklos produkciją?
– Yra susitarimas su įmone, bet konfidencialu, kaip Lietuva apsirūpina konkrečiai Lietuvoje gaminamais artilerijos šaudmenimis, kuriuos įmonė ir gamins. Turėsim jų pakankamai ir geromis sąlygomis.
– Tai yra numatyta susitarime, derinama?
– Taip.
– Bet susitarimas kol kas konfidencialus?
– Taip. Aš gal tik pasakysiu, kodėl tai svarbu, nes ne tik faktus tikriausiai yra svarbu išsiaiškinti, bet ir kodėl. COVID-19 gal taip ryškiausiai pamokė, kad įvyko krizė – kaukių, pirštinių neturėjome, kažkur kažkas pastrigo. Tad dabar mes stipriname pajėgumus čia, viduje, mes savo turėsime, mums nereikės kažko prašyti su ištiesta ranka ir panašiai. Mes savo turėsime. Tikslas – auginti ir savo pajėgumus.
– Po protokolo pasirašymo sakėte, kad projektas komercinis ir atsiperkantis. Ar, be valstybės kapitalo, galės dalyvauti ir Lietuvos verslas, ar galbūt jau ir rengiasi dalyvauti?
– Taip, tai yra komercinis projektas. Mes daug kalbame apie saugumą, nes tai yra gynybos įmonė. Artilerijos sviediniai yra būtent ginkluotės dalis, bet tai yra komercinis projektas. Tai, ką pasigaminsite, ne tik patys turėsime, bet ir eksportuosime, įmonė čia generuos su savo veikla realią grąžą, yra verslo plane paskaičiuota. Įmonė šiuo metu pradės ieškoti partnerio Lietuvoje, tai gali būti, tiesą sakant, ir privatūs, ir kiti veikėjai. Ji pati atsirinks, kas jai yra pajėgiausias partneris, ir tada pradės projekto vykdymą.
– Mes turime tokių pajėgių partnerių tarp lietuviško verslo?
– Turime ir tikriausiai nebūtų tie sprendimai ateity priimti, jeigu nebūtų tikima Lietuvos pajėgumais.
– Mes neturime išvystytos metalurgijos pramonės ir neturėsime, ko gero, metalurgijos pramonės specialistų. Kaip spręsime šią problemą?
– Dėl specialistų galiu pasakyti, kad pati įmonė savo praktikoje, kitus projektus vykdydama, labai aktyviai dirba su vietine ekosistema – su universitetais, su vietiniu verslu. Mes lygiai taip pat ta kryptimi diskutavome, kai kalbėjome apie jų galimybes ateiti, kad bus svarbios tos partnerystės, nes iš tikrųjų gal reikės dalies nišinių talentų darbuotojų, turiu omenyje būtent gamyboje. Dėl metalo metalurgijos aš iš tikrųjų nesijaudinčiau, Lietuva dar ne tokius sudėtingus dalykus pagamina. Prisidedame ir prie pasaulinės pramonės vaistų tiekimo grandinių, ir prie mikroelektronikos, ir puslaidininkių tuoj turėsime, Liepkalnyje yra lietuviška įmonė, kuri jau investuoja, – viskas bus gerai.
– Kiek darbuotojų?
– Kol kas to negaliu detalizuoti. Ir, tiesą sakant, tai, matyt, aiškės derinant investicinę sutartį.
– Bet pačios gamyklos pajėgumai yra aiškūs?
– Taip.
– Bet irgi konfidencialūs?
– Taip, tai yra konfidenciali informacija. Vėlgi, gal aš turiu pasakyti, kodėl. Viena vertus, kai kurios komercinės paslaptys yra dėl konkurencinės aplinkos, bet, kita vertus, yra ir nacionalinio saugumo elementų, jau konkrečiai liečiančių Lietuvos pajėgumus, Lietuvos įsigijimus, kurie kol kas, kaip sutarta su įmone, nebus atskleisti.
– Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, bet čia veikia gyvulininkystės ūkis. Ar jis bus iš ten perkeltas?
– Kol kas joks sklypas konkrečiai nėra numatytas šitam projektui, tačiau sklypo reikia gana netipinio, jo reikia labai didelio ir, tiesą sakant, asmeniškai ir į feisbuką, ir kitur gaunu žmonių žinučių su pasiūlymais atiduoti, parduoti savo sklypus, tai galiu tik pasakyti, kad tikrai ačiū, labai įdomu, kad tai žmones iš tikrųjų domina, bet mums reikia labai didelio sklypo. Iš tikrųjų kalbame apie šimtus hektarų. Tai ar bus pasirinktas jūsų minėtas sklypas, ar kitas, jis bus netipinis.
– Krašto apsaugos ministras po pasirašymo sakė, kad tokių gamyklų statymu domisi ir amerikiečiai. Ar tas domėjimasis yra įgavęs kažkokių konkrečių formų? Gal yra konkrečių kontaktų, nebūtinai su amerikiečiais? Prancūzai turi stiprią pramonę, kitos valstybės?
– Iš tikrųjų vienas vardas, didesnis vardas, traukia kitus ir augina vietinę pramonę, tai jaučiasi. Mes nuosekliai dirbome visus jau beveik ketverius metus su vardais, yra ir amerikiečių, ir jau jūs paminėjote, ir prancūzų, ir Didžiosios Britanijos kompanijų, su kuriomis mes nuolatos šnekamės – aš asmeniškai, mano komanda, viceministrai atsakingi, „Investuok Lietuvoje“ su šitais klientais dirba. Keičiame dabar teisės aktus, kad Lietuva būtų draugiškiausia vieta gynybos pramonės investicijoms, ir tikiu, kad „Rheinmetall“ bus pirmas projektas, kuris pasinaudos, bet tikrai ne paskutinis.
– Yra tam potencialo?
– Žinoma.
– Gerai, tos pataisos – jūs turite galvoje tai, kad Seime pradėtos svarstyti jūsų ministerijos pateiktos pataisos dėl paprastesnių sąlygų dideliems ginklų, šaudmenų gamintojams pradėti verslą čia. Kada Seimas priims šias pataisas?
– Jau šį ketvirtadienį svarstymas. Kviesiu visus Seimo narius palaikyti, nors iš tikrųjų yra, kas, deja, pasinaudoja proga ir tam tikros miglos paskleidžia aplink projektą. Norime, kad įsigaliotų dar šiais metais įstatymo pakeitimai. Mažiname procedūras, greitiname procedūras, mažiname biurokratiją. Tai, ką galima daryti paraleliai, pradėsime daryti paraleliai, nelauksime, kol viena kontora su popieriais vaikščios pas kitą, šitie laikai jau turi baigtis, turime dirbti greičiau.
– Rytoj pasitarimas pas premjerę dėl gynybos mokesčio, buvo pateikti keturi variantai. Ar aišku, koks variantas jau parinktas?
– Neaišku. Iš tikrųjų mums koalicijoje naujasis ministras pristatė įsigijimų pokyčius, jis juos taip pat pristatys rytoj ir pasitarime, kur jau gal ir opozicija ateis. Tada bus aišku, ką mes perkame, ir tai yra gerai, tai yra pirma istorijos dalis. Antra istorijos dalis – vis dėlto kokie pakeitimai? Tikrai manau, kad Lietuva gali taupyti ir neplėsdama biurokratijos, tą daug kartų esame sakę, bet, tiesą sakant, yra ir praktinių sprendimų, kuriuos galima priimti.
– Ar jūs esate sakę, ar esate konkrečiai kažką pasiūlę? Tarp jūsų pasiūlymų nebuvo sakymo, kad reikia ploninti biurokratiją ir uždirbti pinigų.
– Buvo. Kitas dalykas yra, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai, kurie liečia savivaldybėms tenkančią dalį, ją perskirstyti. Mums atrodo, kad to galima būtų imtis, tai sugeneruotų 150 mln. eurų gynybai, ne taip jau ir mažai. Kol kas turime keturis variantus, bet vieno konkretaus, ką Finansų ministerija, pavyzdžiui, siūlo daryti, irgi nėra. Yra keturi ir lipdyk, konstruok, kaip nori.
Girdime, ką kalba profsąjungos, ką kalba verslas. Gal tokią asmeninę nuomonę pasakysiu – nemanau, kad pridėtinės vertės mokestis bus didinamas ir, matyt, reikėtų sumažinti ir socialiai jautriausių grupių, kurios gal nerimauja, įtampą. Vis dėlto yra ir kitų galimybių.
– Skolinimasis yra viena iš jų. Jūs palaikytumėte šitą variantą?
– Palaikyčiau ir skolinimąsi, ir tie fiskaliniai pakeitimai, kuriuos mes padarysim, gali būti tada skirti skolai.
– Lietuvos verslas siūlo nesustoti ir gynybai skirti 4 proc. BVP. Jūs už?
– Iš verslo, šios akcijos iniciatorių girdžiu, jog jie supranta, kad 4 proc. gynybai nėra įmanoma rytoj, nes dabar tariamės dėl 3 proc., bet kaip kryptį, kaip idėją, kad nuosekliai investuojame, žinoma, palaikau. Įmonės turės galimybę savanoriškai periodiškai pervesti gynybai papildomų lėšų, dabar kaip tik yra mūsų, „laisviečių“, pasiūlyti įstatymo pakeitimai, bet ir Finansų ministerija sako, kad net ir be jų galima tai padaryti, ir tikrai galima bus parodyti pavyzdį ir visi susitelkę padarysime daugiau.
