Elektroninėms cigaretėms smarkiai paplitus tarp jaunimo ir nepilnamečių, Lietuva 2022 m. vasarą uždraudė prekybą skonius ir kvapus turinčiais jų gaminiais (išskyrus tabako skonį ir kvapą). Nepaisant to, atvirai kalbama, kad skonį ar kvapą turinčius įrenginius ar jų „skysčius“ galima nusipirkti vos ne bet kurioje specializuotoje parduotuvėje, degalinėje ar kioske.
Į LRT GIRDI kreipėsi mergina, tikinanti, kad parduotuvėje nusipirkus vienkartinę elektroninę cigaretę, joje aiškiai jautėsi skonis. „Klaipėdoje su drauge užėjome į parduotuvę nusipirkti elektroninės cigaretės. Pasakiau cigaretės pavadinimą, į ką pardavėja sureagavo: tai arbūzų skonio, taip? Vieša paslaptis, kad elektroninės cigaretės tiesiog buvo pervadintos, bet visi žino, kokį skonį koks pavadinimas reiškia. Jau nekalbu apie tai, kad tas skonis labai ryškiai juntamas rūkant“, – sakė vilnietė. Diskusijų bei dalijimųsi patirtimis apie tai galima rasti ir įvairiose bendravimo platformose bei programėlėse.
LRT.lt atliko eksperimentą. Žurnalistė nuvyko į vieną iš Vilniaus centre esančių elektroninių cigarečių parduotuvių ir paklausė darbuotojo, kokių galėtų pasiūlyti vienkartinių elektroninių cigarečių skonių. Tiesa, tądien dirbęs darbuotojas neišsidavė – atsakė, kad visos elektroninės cigaretės yra tabako skonio, skiriasi tik pakuotės ir įtraukimų skaičius.
Nepaisant to, žmonės, kuriems tai yra aktualu, patys žino, kokia spalva kokį skonį reiškia, o jeigu nežino, tai „Google“ paieškoje įvedę „skysčio“ pavadinimą, gali tokią informaciją lengvai surasti. Nusipirkus vieną atsitiktinai pasirinktą elektroninę cigaretę ir pabandžius ją įtraukti, taip pat aiškiai pasijuto skonis – spragintų kukurūzų.
Kodėl neveikia dabartiniai ribojimai?
2022 m. liepos 1 d. įsigaliojus elektroninių cigarečių skonių ir kvapų draudimams (išskyrus tabako skonį), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) jau daug kartų buvo informuota apie šių taisyklių pažeidimus. VVTAT tikina, jog aiškiai pastebimas faktas, kad pažeidimai kartojasi, verslininkai elgiasi nesąžiningai ir bando „apeiti“ reikalavimus.
„Galima daryti išvadą, kad baudos nėra atgrasančios, bendrovės savaip traktuoja tabako skonio ir kvapo draudimus, nepripažįsta pažeidimų, skundžia nutarimus teismui, nemoka skirtų baudų“, – VVTAT poziciją išreiškia Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.
Nors dabartiniam kvapo ir skonio ribojimui Laisvės frakcijos narė ir Seimo priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė nepritarė, tačiau ji sutinka, kad baudos yra neefektyvios.
„Jeigu mes šiandien matome, kad [pardavėjų] pelnai yra didesni, nei numatytos baudos už pardavimą nepilnamečiams ir kitiems, tos baudos turi būti didinamos“, – LRT.lt komentuoja politikė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys ir Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas kaip vieną iš priežasčių, kodėl sistema neveikia, taip pat įvardija per mažas baudas ir sutinka, kad jas didinti būtina.
Seimo narė M. Danielė pabrėžia, kad kita priežastis, dėl kurios ribojimai yra vis apeinami, – nereglamentuoti perpardavinėtojai.
„Aš, kaip Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, kartu su komisija jau registravau siūlymą, kad žmonės, fiziniai asmenys, kurie prisiperka šitų produktų, ir tada jie, kaip fiziniai asmenys, juos parduoda nepilnamečiams, turėtų būti baudžiami. Nes iki šiol tai buvo įstatyminė spraga ir tokie žmonės, iš principo, negaudavo net jokios piniginės baudos“, – prideda Laisvės frakcijos narė.
Vykdomi tyrimai dėl skonių ir kvapų identifikavimo
Kaip pasakoja D. Malinauskienė, būtent dėl šio draudimo nesilaikymo VVTAT išnagrinėjo jau 13 bylų ir priėmė nutarimus skirti baudas. Skirtos baudos siekė nuo 750 iki 2 000 eurų, kai kurios bendrovės baustos ir už pakartotinius pažeidimus.
VVTAT atstovės teigimu, norint įrodyti pažeidimą, būtina atlikti laboratorinį tyrimą. Anot jos, patikrinimų procesą apsunkina tai, kad verslininkai tyčia nenurodo ant pakuotės cigaretės ar jos pildyklės skystyje esančio kvapo ar skonio.
„Kadangi Lietuvoje nėra atitinkamus juslinius tyrimus atliekančios laboratorijos, atrinkti bandiniai siunčiami tyrimams į akredituotą laboratoriją Danijoje. Iš viso į laboratoriją išsiųsta jau per 60 vienetų bandinių. Ruošiami ir nauji bandiniai siuntimui. Vieno bandinio siuntimo ir tyrimo kaina – apie 380 eurų“, – teigia Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja.
Kadangi Lietuvoje nėra atitinkamus juslinius tyrimus atliekančios laboratorijos, atrinkti bandiniai siunčiami tyrimams į akredituotą laboratoriją Danijoje
– D. Malinauskienė
Pasak D. Malinauskienės, pagal gautus laboratorijos rezultatus galima daryti išvadą, kad visi bandiniai pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą turėtų būti draustini, ir nors patikrinimai atliekami nuolat, tačiau galutinis rezultatas užsitęsia.
Tai kaip spręsti problemą?
Ieškant būdų šią elektroninių cigarečių problemą išspręsti, politikų nuomonės išsiskiria. M. Danielė tikina, kad turi būti aiškios ir konkrečios taisyklės.
„Turi būti aiškiai sureguliuotas ir sureglamentuotas pardavimas jauniems žmonėms ir jeigu tas pardavimas vyksta nepilnamečiams, tokie pardavėjai turi būti baudžiami. Taip pat reikia žiūrėti kitus pardavimų taškus – iš kur šitie produktai atkeliauja į vaikų rankas, nes įstatymo tai yra draudžiama“, – siūlo politikė.
Seimo narės teigimu, šalia to būtinas ir švietimas. Anot jos, viena švietimo dalis turėtų būti tiems žmonėms, kurie rūko „senąsias“ cigaretes ir tabaką – jų informavimas, kaip pereiti prie naujosios kartos produktų, t. y. kaip atsisakyti tabako ir rinktis galbūt mažesnę žalą darančius produktus. Taip pat M. Danielė pabrėžia, kad turėtų vykti ir konsultavimas, pagalba metantiems rūkyti, o tuomet jau atsirasti ir prevenciniai ribojimai, kad kuo mažiau suaugusių jaunų žmonių susidomėtų nikotino produktais.
„Tada jau galima kalbėti apie tas priemones, kurias mes anksčiau taikėme tabako gaminiams, nes jas visas galima pritaikyti ir čia: suvienodinti pakuotes, kad jos būtų nepatrauklios, spalvingos, kad tos specializuotos parduotuvės būtų įpareigotos teikti konsultacijas apie nikotino keliamas rizikas sveikatai ir t. t.“, – teigia Seimo narė.
Tuo tarpu T. Tomilinas linksta link griežtesnių draudimų. Jis tikina, kad drauge su keliais kitais Seimo nariais jis jau pasirašė įstatymo projektą, siūlantį skysto tabako naudojimą išvis uždrausti.
„Kol tai yra naujas dalykas, kol yra neaišku, kas tie gamintojai, kaip jie kontroliuoja, kokie ten tie skysčiai, kol nėra jokio aiškumo ir kol dar yra daug rizikų, siūlyčiau tiesiog uždrausti. Aš suprantu, kad tai yra gana radikalu, bet, mano galva, tai yra tikrai ne pirmos būtinybės prekė ir bent jau keletui metų, kokiems penkeriems, uždrausti būtų galima“, – siūlo Seimo narys.
Jis taip pat akcentuoja, kad įvairios baudžiamosios priemonės, tokios kaip baudos, licencijų atiminėjimai, pakuočių klausimai, yra tik viena pusė. Pasak politiko, kita pusė yra kur kas svarbesnė.
„Kita pusė yra prevencija, vaikų užimtumas. Mes turime labai mažą neformalaus ugdymo krepšelį, mes turime per mažai vaikų būreliuose, tiesą sakant, labai sunku net įtikinti vaiką nueiti į būrelį. Mokykloje turi būti daugiau vaikų užimtumo ir charizmatiškesni būreliai, kurie vykdytų tam tikrą socialinę veiklą“, – sako T. Tomilinas.
Ar Lietuva nueis Jungtinės Karalystės keliu?
Radikalesnius sprendimus ruošiasi priimti kitos valstybės. Jungtinės Karalystės vyriausybei paskelbus, kad yra svarstoma visiškai uždrausti vienkartines elektronines cigaretes, tai pažadino įvairias diskusijas ir Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Baltinaitė tikina, kad elektroninėse cigaretėse esantis nikotinas ir kitos kenksmingos medžiagos kenkia sveikatai nepriklausomai nuo to, ar yra pridėtas dirbtinis skonis arba kvapas, ar ne. Ministerijos žiniomis, pastaruoju metu yra padaugėję atvejų, kai į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiamasi dėl sveikatos problemų, susijusių su elektroninėmis cigaretėmis ir į jas savarankiškai įpilamomis įvairiomis narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Nepaisant to, SAM atstovė nėra įsitikinusi, ar Jungtinės Karalystės svarstomas būtent vienkartinių elektroninių cigarečių uždraudimas Lietuvoje suveiktų.
„Turbūt vienkartinių elektroninių cigarečių draudimo siekis būtų mažinti prieinamumą tarp vaikų, jaunimo, įskaitant ir finansiniu požiūriu, nes vienkartinės elektroninės cigaretės yra pigesnės ir dėl to prieinamesnės. Tačiau, mūsų žiniomis, yra tokių atvejų, kad net ir vienkartines elektronines cigaretes vartotojai gali pažeisti ir savarankiškai papildyti turinį. Taigi, diskutuotina, ar toks draudimas iš tikrųjų pasiektų savo tikslą“, – LRT.lt komentuoja J. Baltinaitė.
Tuo tarpu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) teigiamai vertina Jungtinės Karalystės ketinimus priimti teisės aktus, draudžiančius vienkartines elektronines cigaretes, taip siekiant kovoti su vis labiau tarp jaunimo plintančiu „garinimo“ įtaisų naudojimu.
„Departamentas taip pat pritartų tokiam siūlymui ir Lietuvoje, juolab kad į vienkartinių cigarečių grėsmę yra atkreipusi dėmesį ir Pasaulio sveikatos organizacija“, – LRT.lt komentuoja NTAKD atstovė viešiesiems ryšiams Auksė Kontrimienė.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė ir jos pavaduotojas T. Tomilinas tokį sprendimą taip pat palaikytų.
„Aš esu tokios griežtesnės pozicijos šalininkas, todėl draudimas, mano galva, suveiktų geriausiai“, – siūlymą vertina T. Tomilinas.
Nors M. Danielė tvirtai laikosi nuomonės, kad šiais laikais skoniai yra pagrindinė ir esminė elektroninių cigarečių dalis, o jų uždraudimas atidarytų duris nelegaliai rinkai, nepatvirtintos kokybės produktams, apsinuodijimams, žalai ir kitoms nelaimėms, vienkartinių elektroninių cigarečių uždraudimą ji supranta.
„Jeigu mes kalbame apie vienkartines elektronines cigaretes, tai aš matyčiau logiką tame, nes vienkartinės cigaretės yra primityvios, jų niekas netiria, jų žala galbūt yra labai didelė, jos yra labai taršios. Todėl dėl taršos, ekologijos ir šių aparatų primityvumo turbūt jų draudimas galėtų būti svarstomas tam tikrų šalių, šiuo atveju Jungtinės Karalystės. Aš manau, kad Lietuvai galbūt tai irgi galėtų būti vienas kelias, kuriuo būtų galima eiti“, – sako Seimo narė.
