Į pensiją Lietuvos gyventojai šiemet išeis keliais mėnesiais vėliau nei pernai, nes dirbti, kad įgytų būtinąjį stažą, teks ilgiau. Ekonomistas Romas Lazutka sako, gerai, kad pokyčiai įvedami kasmet palaipsniui – visi žino, susitaikę su tuo. Bėda tik gyventojų sveikata.
Nuo šių metų ir vyrai, ir moterys į pensiją išeis vėliau nei pernai. Vyrai – 64 metų ir 8 mėnesių – dviem mėnesiais vėliau, o moterys – 64 metų ir 4 mėnesių, t.y. 4 mėnesiais vėliau.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič sako, kad senatvės pensijos amžius bus ilginamas ir kitąmet.
„Išeinantys į pensiją vyrai ir moterys turės dirbti atitinkamai keliais mėnesiais ilgiau. Ir tas senatvės pensijos amžius bus ilginamas dar dvejus metus iš eilės, kol 2026 m. jis pasieks 65 metų ribą ir ji jau bus bendra ir vyrams ir moterims“, – sako ji.
Tačiau LRT kalbinti gyventojai nepatenkinti.
„Aišku, kad [norėčiau gauti pensiją] anksčiau. Jėzus Marija, aš iš viso nedašliaušiu iki to darbo. Dabar vos vaikštau, paskui net nežinau“, – piktinosi Žaneta.
Jiems abejonių kelia ir vyrų bei moterų pensinio amžiaus suvienodinimas.
„Manau, gal moterims jaunesnėms reikėtų išeiti. Jos turi namie reikalų visokių <...> O vyrams reikia dirbt. Jie tada pasitikėjimo daugiau turėtų“, – svarsto Ramūnas.
Tačiau dauguma norėtų į pensiją išeiti kuo anksčiau. Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad gyventojai vyresniame amžiuje skundžiasi smarkiai pašlijusia sveikata.
„Mūsų gyventojų gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė ir ypatingai trumpa yra sveiko gyvenimo trukmė. Tai galėtume sakyti, kad tas mūsų 65 metų pensinis amžius, kurį jau tuoj pat pasieksime per porą metų, jis pagal mūsų gyventojų sveiko gyvenimo trukmę tikrai yra ilgas“, – sako jis.
Tačiau pašnekovas sutinka, jog gerai, jog pensinio amžiaus riba tolinama palaipsniui – kasmet jau gerą dešimtmetį.
„Jeigu mes žiūrėtume moterų pensinį amžių, kadangi 55 metų riba buvo paveldėta iš sovietinės sistemos, tai tos moterys, kurios gimė apie 1960 m. – bėgant metams, joms dirbant tas pensinis amžius vis tolo ir tolo. Per visą jų karjeros laikotarpį jis bus nutolęs apie 10 metų. Jei taip vienu ypu paimti ir pakelti 10 metų, tai, matyt, būtų revoliucija“, – kalbėjo R. Lazutka.
Ilgėja ir būtinasis stažas senatvės pensijai gauti: pernai jis buvo 33 metai, šiemet 33,5 metų.
„Būtinasis stažas bus didinamas iki 2027 m, tuomet jau jis pasieks 35 metus“, – sakė „Sodros“ atstovė M. Kozič.
Turint būtinąjį stažą vidutinė senatvės pensija bus maždaug 40 Eur didesnė nei jo neturint.
Būtinojo stažo reikšmė pensijai didelė buvo iki 2022-ųjų, o dabar bent 15 metų išdirbusių žmonių bendroji pensijos dalis – tokia pat, kaip tų, kurie dirbo dvigubai ilgiau.
Ekonomistas R. Lazutka sako, kad dėl to galima piktintis, bet jis tvarką vertina teigiamai – nors įspėja, kad itin mažos pensijos didina skurdo riziką.
„Gali būti, kad žmogus, dirbdamas trumpesnį laiką, prisidėjo prie visuomenės gerovės daugiau negu tas, kuris dirbo ilgą laiką. Nes tas, kuris dirbo trumpą laiką, galbūt dirbo už didelę algą, jo profesija buvo labai reikšminga, išsilavinęs buvo, jo buvo didelis atlyginimas. Gali būti, kad net socialiniam draudimui per 20 metų jis sumokėjo daugiau, negu kitas per 30 metų“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
