Trečdalis gyventojų pritartų nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui, jei jis nebūtų taikomas pirmajam būstui. Vis dėlto dar tiek pat mano, kad tokio mokesčio išvis neturėtų būti. Vos 3 proc. sutinka, kad NT mokestis turėtų būti visuotinis, rodo LRT užsakymų atlikta apklausa.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų lapkričio 16–27 d. LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu buvo apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių).
Dažniau nepritaria kaimo gyventojai
Apklaustų respondentų buvo klausiama, kuriam iš pateiktų teiginių dėl NT mokesčio jie pritartų.
Galimi pasirinkimo variantai buvo: „manau, kad NT mokestis neturi būti taikomas pirmam būstui, o mokamas tik už kitą turimą NT objektą“, „manau, kad NT mokestis turi būti tik brangiam būstui, kaip yra dabar“, „manau, kad NT mokestis turi būti visuotinis – taikomas visiems turimiems NT objektams“, „nepritariu jokiam NT mokesčiui – tokio mokesčio neturėtų būti“ arba „nežino, neatsakė“.
Atliktos apklausos duomenimis, trečdalis (32 proc.) Lietuvos gyventojų nepritartų jokiam NT mokesčiui.
Tiek pat respondentų (34 proc.) atsakė, jog NT mokesčiui pritartų, jei jis nebūtų taikomas pirmam gyvenamajam būstui ir būtų taikomas tik kitiems turimiems objektams.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų (27 proc.) palaiko dabartinį NT mokesčio variantą, kai yra apmokestinamas tik prabangus būstas.
Vos 3 proc. respondentų nurodė pritariantys visuotiniam NT mokesčiui, kuris būtų taikomas visiems turimiems NT objektams.
4 proc. apklaustųjų nuomonės dėl NT mokesčio neturėjo arba į šį klausimą neatsakė.
Tam, kad NT mokesčio apskritai neturėtų būti, dažniau pritaria kaimo gyventojai (43 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (44 proc.) ir gyventojai su mažiausiomis, iki 1 tūkst. eurų siekiančiomis, šeimos pajamomis per mėnesį (40 proc.).
NT mokesčiui taip pat nepritaria vadovaujamas pareigas einantys asmenys (39 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (43 proc.), nuosavame name gyvenantys respondentai (39 proc.).
Tam, kad NT mokestis negaliotų pirmam gyvenamajam būstui, tačiau būtų mokamas kitiems turimiems NT objektams, dažniau pritaria vyresni nei 30 metų asmenys, didmiesčių gyventojai (41 proc.). Taip pat respondentai su aukštuoju išsilavinimu (45 proc.), gyventojai su didžiausiomis, virš 1,8 tūkst. eurų siekiančiomis, šeimos pajamomis per mėnesį (39 proc.) bei nuosavame bute įsikūrę gyventojai (38 proc.).
Mažesnių miestų gyventojai (34 proc.), kolegiją ar profesinę mokyklą baigę gyventojai (32 proc.), vadovai (33 proc.), specialistai ir tarnautojai (34 proc.), nuosavo būsto neturintys gyventojai (39 proc.) dažniau mano, kad NT mokestis turėtų būti taikomas tik brangiam būstui – taip, kaip yra dabar.
Dažniau šiuo klausimu nuomonės neturi besimokantis jaunimas arba ne lietuvių tautybės respondentai.
A. Bartkus: mokestis yra ydingas
Vertindamas apklausos duomenis, Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus pirmiausia akcentuoja itin mažą pritariančių visuotiniam NT mokesčiui respondentų dalį.
„Mokesčiai toks dalykas – niekas nenori jų mokėti. Visi nori gauti kokias nors pajamas arba naudą iš nutiestų kelių, prieinamų darželių, nuvalytų šaligatvių, sveikatos apsaugos sistemos“, – LRT.lt sako ekonomistas ir taip pat atkreipia dėmesį, kad visa tai turi savo kainą.
Vis dėlto visuotiniam NT mokesčiui kritikos negaili ir pats A. Bartkus. Ekonomistas kelia klausimą, ko šiuo mokesčiu yra siekiama.
„Ar tik užlipdyti skylę biudžete, ar įgyvendinti savo pačių įsipareigojimus?“ – svarsto jis.
Ekonomisto manymu, mokesčiai neturi būti tik priemonė surinkti įplaukas į biudžetą – jie turi daryti įtaką gyventojų elgsenai.
„Pavyzdžiui, automobilių taršos mokesčiu turėtų būti siekiama taršesnes transporto priemones turinčius asmenis nuvažiuoti mažesnį kilometrų skaičių. Tabako akcizais – [paskatinti – LRT.lt] mažiau rūkyti“, – paaiškina Vilniaus universiteto docentas.
A. Bartkaus manymu, siekis apmokestinti, pavyzdžiui, vertingesnį, erdvesnį ar geresnėje lokacijoje esantį būstą iš esmės nėra tikslingas. Pasak jo, tokį NT objektą įsigijęs asmuo tam tikrais atvejais gali gauti panašias ar net mažesnes pajamas nei tas, kuris gyvena mažiau patrauklioje vietoje.
„Vyras ir žmona dirba miesto centre, nėra jokie milijonieriai, bet nusipirko butą prie buvusio Žalgirio stadiono ir dabar jie mokės didelius mokesčius“, – kaip pavyzdį pateikia ekonomistas.
Tokie gyventojų būsto pirkimo motyvai, A. Bartkaus manymu, nėra kenksmingi aplinkiniams, todėl toks mokestis, pasak jo, iš esmės yra ydingas.
Jeigu būtų apmokestintas tik antrasis ir paskesnis gyventojo turimas NT objektas, kuris, tiesa, neretai būna nuomojamas, Vilniaus universiteto docento manymu, mokestis būtų nesunkiai perkeltas būtent ant nuomininko pečių.
„10 eurų padidinsiu nuomos kainą ir viskas“, – pažymi A. Bartkus.
„NT mokestį sumokėtų asmenys, kurie to NT neturi“, – priduria jis.
Vėsinti rinką, ekonomisto teigimu, galėtų nebent ne pirmo būtinumo (rekreacijos ir poilsio) NT apmokestinimas.
„Jeigu, tarkime, Palangoje turiu įsigijęs NT ir nuomoju jį poilsiautojams, <...> čia kartais gali būti problema. Kai žmonių perkamoji galia yra pasmukusi arba yra didelis neaiškumas dėl ateities, žmonės už tokį dalyką nėra labai stipriai linkę permokėti“, – pastebi A. Bartkus.
NT mokestį sumokėtų asmenys, kurie to NT neturi.
A. Bartkus
M. Statulevičius: nėra iškomunikuojama mokesčio nauda
Tuo metu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius laikosi kiek kitokios nuomonės ir teigia, kad mokesčio naudos gyventojams nėra tinkamai iškomunikuojamos.
„Niekas nenori mokėti mokesčio, bet supranti, kad mokėdamas GPM [gyventojų pajamų mokestį – LRT.lt], „Sodrai“ tu moki už tam tikras tikslines paslaugas. Tarkime, miesto biudžetui, kitas – kaupimui, sveikatos draudimui ir pan.
NT mokestis yra tikslinis mokestis miesto infrastruktūrai gerinti ir kurti. Žmonėms pasakius, kad pagerės aplinkos kokybė, atsiras nauji keliai, šaligatviai, apšvietimas, dviračių takai, galbūt jiems tą atsakymą būtų lengviau pateikti“, – atkreipia dėmesį M. Statulevičius.
Reaguodamas į tai, jog dalis respondentų pageidautų, kad NT mokestis būtų taikomas tik antram ir paskesniam būstui, M. Statulevičius akcentuoja – tokiu atveju jis nebebūtų visuotinis.
„Jeigu galvojama, kad žmonės, kurie turi daugiau turto, iš jo gauna pajamas, tokiu būdu investuoja ir dar gali susimokėti, čia yra visai kitas modelis. Nėra visuotinio mokesčio, o yra tam tikro investicinio turto apmokestinimo modelis, kurį taip ir reikėtų įvardyti“, – pabrėžia M. Statulevičius.
„Jeigu tai yra visuotinis mokestis, jį turi mokėti visi turto savininkai“, – priduria jis.
Vis dėlto M. Statulevičių džiugina, jog gyventojai NT mokesčiui nėra visiškai abejingi – dalis sutiktų, kad būtų apmokestintas ne pagrindinis būstas.
„Situacija Lietuvoje rodo, kad žmonės turi ne po vieną NT objektą: turi sodus, namelius, poilsio būstą, investicinį turtą. Tarp respondentų tikriausiai buvo ir tokių, kurie, matyt, ir sutiktų kažkiek prisidėti, net ir žinodami, kad tai palies ir juos“, – svarsto M. Statulevičius.
Jeigu tai yra visuotinis mokestis, jį turi mokėti visi turto savininkai.
M. Statulevičius
I. Genytė-Pikčienė: pokyčiai sutinkami labai jautriai
Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės aiškinimu, pirminė pastaraisiais metais pristatytų NT mokesčio korekcijų ambicija buvo praplėsti šio mokesčio mokestinę bazę ir padidinti surenkamas pajamas į biudžetą. Apmokestinus ne pirmą būstą, šie tikslai, tikėtina, nebūtų pasiekti.
„Be to, tokio NT mokesčio pajamų surinkimą mažintų ir tai, kad pirmojo būsto atleidimas nuo mokesčio atvertų galimybę perrašyti ne pirmą būstą kitiems ir taip šio mokesčio išvengti“, – pažymi ekonomistė.
Anot I. Genytės-Pikčienės, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva išsiskiria pagal nuosavą būstą turinčių gyventojų dalį: 72 proc. gyventojų yra būsto savininkai, dar 17 proc. gyvena būste su paskola. Vakarų šalyse NT savininkų dalis gerokai mažesnė, daug didesnis besinuomojančių gyventojų svoris.
„Taigi, nenuostabu, kad visi su NT susiję pokyčiai yra sutinkami labai jautriai“, – pastebi ji.
Apibendrindama I. Genytė-Pikčienė teigia, kad Lietuvoje mokesčių sistemos pakeitimai apskritai yra palyginti labai dažni, o tai taip pat kursto nepalankią gyventojų reakciją.
„Pavyzdžiui, Estija ilgą laiką pasižymėjo stabilia mokesčių sistema, reikšmingų pokyčių nebuvo, tad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, išaugus biudžeto lėšų poreikiui, reformą padaryti pavyko sklandžiau“, – akcentuoja ekonomistė.
Visi su NT susiję pokyčiai yra sutinkami labai jautriai.
I. Genytė-Pikčienė
Kaip atrodytų siūlomas NT mokestis?
LRT.lt primena, kad, pagal naujausią siūlymą, gyvenamosios paskirties būstui būtų taikomas 0,05–0,5 proc. NT mokesčio tarifas. Išliktų lengvatinis pirmojo būsto apmokestinimas, kai mokestis skaičiuotųsi tik nuo vertės, viršijančios 1,5 savivaldybės vertės.
Tarifai komercinės paskirties NT svyruotų 0,5–3 proc. tarifų rėžyje, o apleistam, neprižiūrimam turtui būtų galima taikyti tarifus 0,5–4 proc. intervale.
Vis dėlto konkrečius tarifus pagal NT pobūdį iš nurodytų rėžių nustatytų savivaldybių tarybos.
Taigi, jei pagrindinio asmens gyvenamojo būsto vertė neviršys 1,5 konkrečios savivaldybės NT vidutinės būsto vertės, jis apmokestintas nebus. Pavyzdžiui, Vilniuje NT verčių mediana siekia apie 60 tūkst. eurų, atitinkamai 1,5 medianos – 90 tūkst. eurų. Taigi, žmogaus pagrindinis gyvenamasis būstas, kurio mokestinė vertė siekia, tarkime, 85 tūkst. eurų, apmokestintas nebūtų.
Tiesa, antram, trečiam ir paskesniam gyventojo turimam NT objektui, kaip jau minėta, 1,5 medianos taisyklė nebegaliotų. Vadinasi, savivaldybės nustatytas mokestis būtų taikomas nuo visos Registrų centre fiksuotos konkretaus objekto mokestinės vertės.
Tarkime, jei žmogus Vilniuje turi antrą butą, kurio mokestinė vertė, Registrų centro duomenimis, siekia 100 tūkst. eurų, o sostinėje būtų taikomas minimalus – 0,05 proc. – tarifas, mokėtina suma per metus siektų 50 eurų. Vis dėlto jei Vilniaus savivaldybė nuspręstų taikyti 0,5 proc. NT mokesčio tarifą, šiam asmeniui per metus už antrąjį būstą tektų sumokėti 500 eurų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė LRT.lt informavo, kad, kol koalicijoje nebus rastas sutarimas, tol NT mokesčio įstatymo projektas į Seimą negrįš.
