Banko „Swedbank“ ekonomistai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė būsto įperkamumo situaciją. Anot jų, kai kuriuose rinkos segmentuose jau matoma kainos korekcija. Tuo metu gyventojai prisitaiko prie situacijos pirkdami mažesnius butus. Dėl didėjančių pajamų ir mažėsiančių palūkanų normų kitais metais būstas bus lengviau įperkamas, bet didesnio aktyvumo rinkoje ekonomistai kol kas neprognozuoja.
Vilniuje „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas trečią šių metų ketvirtį nukrito iki 86 punktų ir tebėra žemiausiame lygyje nuo 2010 metų. Vilniečiai vidutiniškai galėjo įsigyti 47 kv. m būstą, tai net 19 kv. m mažiau nei prieš metus. Pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikę būsto įperkamumo indeksą, buvo didelis pastarųjų metų kainų šuolis bei rekordiškai didėjusios Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos.
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus tikino, jog trečią šių metų ketvirtį būsto įperkamumas toliau prastėjo. Taip nutiko dėl ECB pinigų politikos griežtinimo, taip pat ir būsto kainų didėjimo.
Kaune ir Klaipėdoje būsto įperkamumo indeksas krito daugiau nei Vilniuje, tačiau dėl santykinai neaukštų kainų išlieka aukštame lygyje. Šių miestų gyventojai galėjo įpirkti maždaug 70 kv. m dydžio butus.
„Vilniuje, remiantis mūsų metodika, būstas sunkiai įperkamas. Šiuo metu vidutinė šeima gali įsigyti apie 50 kv. m būstą, o Kaune ir Klaipėdoje, nors būsto kainos augo sparčiau, jis vis tiek įperkamas“, – teigė V. Šimkus.
Per pandemiją rinka buvo labai aktyvi, būstas – įperkamas, tačiau vėliau gyventojų galimybės sparčiai prastėjo. Rinkos aktyvumas ir sandorių skaičius šiuo metu ketvirtadaliu mažesnis nei 2021 metais. Gana sparčiai keičiasi ir struktūra – anksčiau aktyviai pirktas naujas būstas, dabar gyventojai dairosi alternatyvų, daugiau dėmesio kreipia į senesnės statybos objektus.
Anot jo, gera žinia ta, kad EURIBOR pikas pasiektas spalio mėnesį. Jis artimiausiu metu pradės leistis.
„Būsto kainos laikėsi gana stipriai, atsižvelgiant į ekonomikos sulėtėjimą. Vilniaus centrinėje rinkoje kainų pikas pasiektas šių metų gegužės mėnesį. Apie 5 proc. rudenį kainos buvo mažesnės, palyginti su pavasariu. Žiūrint į įvairius alternatyvius kainų indeksus, matome, kad kainos liko stabilios. Vystytojai sakė, kad kainos nesikeitė, bet matome vis daugiau pasiūlymų, akcijų, kuriomis siekiama pritraukti pirkėjų“, – aiškino V. Šimkus.
Ekonomistas tikino: bendrai žiūrint, kainos labai stipriai koreliuoja su rinkos aktyvumu. Paklausa kainas kelia į viršų, o dabartinis rinkos sulėtėjimas gali reikšti, kad artimiausius 9 mėnesius kainos neturėtų kilti.
„Kurį laiką tikėjomės kainų korekcijos, bet rinka daug atsparesnė. Gyventojai, negalėdami pirkti didesnio būsto, prisitaiko ir renkasi mažesnį būstą“, – dėstė V. Šimkus.
Naujos statybos butų dydis sumažėjo apie 10 kv. m – vienu kambariu. Bendrai matoma tendencija – butai Vilniuje mažėja. Tačiau sostinės gyventojai vis tiek perka didžiausius būstus Lietuvoje.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įvardijo, jog per pastaruosius 3,5 metų daugelyje Europos šalių augo kainos. Lietuvoje šiuo metu būsto kainos daugiau nei 50 proc. didesnės nei prieš dešimtmetį.
„Vien palūkanų normų mažėjimo neužteks, kad būsto paklausa sugrįžtų ten, kur buvo 2020–2021 metais“, – teigė N. Mačiulis.
Be to, ekonomistų skaičiuojamas nuomos grąžos rodiklis šių metų pabaigoje sumažėjo ir išlieka žemiausiame lygyje nuo 2011 metų. Šis rodiklis parodo, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės nuomos pajamos. Vidutinė nuomos grąža dabar Vilniuje siekia 5,0 proc., Vilniaus senamiestyje – 4,2 proc., o Kaune – 5,6 proc. Tai maždaug procentiniu punktu mažiau nei ilgalaikis istorinis vidurkis.
Ekonomistai paskaičiavo, kiek kainuoja įsigyti ir nuomoti tokį patį būstą. „Šiuo metu gyventojo išlaidos beveik nesiskiria aptarnaujant būstą ir mokant paskolą ar nuomą“, – sakė N. Mačiulis. Jis įvardijo, kad būsto kainos augo sparčiau nei nuomos.
Kitais metais, pasak ekonomisto, sandorių skaičių ir paklausą stipriai paveiks gyventojų lūkesčiai. Lietuviai kol kas išskirtinai optimistiškai nusiteikę.
„Lietuvos gyventojų pasitikėjimas – aukštesniame lygyje nei ilgalaikis istorinis vidurkis. Estai jaučiasi daug blogiau. Tai natūraliai susiję ir su ekonominėmis tendencijomis, Estijoje jau kelerius metus tęsiasi recesija“, – aiškino N. Mačiulis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad ECB bazinių palūkanų normas pradės mažinti jau 2024 metų balandį, o per kitus metus jos sumažės net 1,5 procentinio punkto.
Tačiau, N. Mačiulio teigimu, nepaisant mažėjančių palūkanų normų, būsto įperkamumas ir toliau bus gana žemas.
„Tendencijos išliks teigiamos, šviesa tunelio gale matoma. Vis dėlto, mūsų manymu, būsto įperkamumas išliks žemiausiame lygyje per pastaruosius 10 metų. Labai mažai tikėtina, kad į klestėjimo lygį grįšime per ateinančius kelerius metus“, – tvirtino „Swedbank“ ekonomistas.
Kita prognozė – nekylant būsto kainoms, mažėjant palūkanų normoms ir toliau augant atlyginimams, būsto įperkamumas kitais metais pagerės, tačiau nesitikima spartaus rinkos atsigavimo.
