Dėl karo netekus namų Ukrainoje nuo turimos būsto paskolos gyventojas gali būti atleistas. Tiesa, skolininkas turi atitikti tam tikras sąlygas. Lietuvoje veikiančių bankų aiškinimu, prasidėjus konfliktui šalyse paprastai įsigalioja paketas įstatymų, apibrėžiančių ir svarbiausių ekonomikos sektorių veikimą.
Žala Ukrainai
Kyjivo ekonomikos instituto duomenimis, 2023 metų gegužę Rusijos karinės agresijos žala Ukrainos būsto fondui viršijo 54 mlrd. JAV dolerių. Liūto dalį – 46,6 mlrd. dolerių – sudarė daugiabučių namų sugriovimas ir žala.
Straipsnis trumpai
- Ukrainoje prasidėjus karui leidžiama nemokėti būsto paskolos, jeigu už kreditą įsigytas būstas yra laikinai okupuotoje teritorijoje arba aktyvių karo veiksmų zonoje;
- Ukrainoje paskolos skola gali būti anuliuota, jei tokios paskolos užstatas, kaip gyvenamasis nekilnojamasis turtas, buvo sunaikintas dėl karo;
- LBA tikina, kad išorės aplinkybės automatiškai sutarties vykdymo nesustabdo ir neatleidžia nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą;
- Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės ginkluoto konflikto ar karo atveju suteikti lengvatų paskolų turėtojams.
Dalis būstų įsigyti su paskola. Prasidėjus karui kai kurie su bankais būsto paskolos sutartis sudarę kredito gavėjai atsidūrė sunkioje padėtyje, kai būstas neeksploatuojamas, o paskola lieka finansine našta.
Nuo 2023 m. sausio 28 d. Ukrainoje iš dalies buvo pakeistas įstatymas dėl vartojimo kreditų.
Ukrainos nacionalinio banko aiškinimu, šiuo įstatymu sunaikinto ar sugadinto įkeisto turto savininkams suteikta galimybė pateikti bankams prašymą dėl paskolos grąžinimo sustabdymo arba skolos pagal vartojimo paskolos sutartį panaikinimo. Taip pat teisė sustabdyti paskolos grąžinimą gali būti suteikta asmenims, jei už kreditą įsigytas būstas yra laikinai okupuotoje teritorijoje arba aktyvių karo veiksmų zonoje.
„Paskolos skola gali būti anuliuota, jei tokios paskolos užstatas, kaip gyvenamasis nekilnojamasis turtas, buvo sunaikintas dėl karo“, – LRT.lt komentavo Ukrainos nacionalinis bankas.
Vis dėlto tam vienu metu turi būti įvykdytos kelios sąlygos. Pirmoji sąlyga – paskola suteikta nekilnojamajam turtui, kuris buvo vienintelė paskolos gavėjo šeimos arba įkaito davėjo (jei jis yra paskolos gavėjo šeimos narys) gyvenamoji vieta. Antroji sąlyga – 2022 m. vasario 23 d. paskola nebuvo pradelsta daugiau kaip 7 dienas. Trečioji sąlyga yra ta, kad paskolos paskirtis pagal sutartį yra pirkti, rekonstruoti arba statyti įkeistą turtą.
„Kartu su prašymu panaikinti skolą paskolos gavėjas turi pateikti bankui teisės aktų nustatytus dokumentus, patvirtinančius nekilnojamojo turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl Rusijos ginkluotos agresijos faktą ir nekilnojamojo turto atitiktį nustatytoms sąlygoms“, – pažymėjo Ukrainos nacionalinis bankas.
Nenugalimos jėgos
Banko „Luminor“ Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus aiškinimu, nepaprastosios padėties aplinkybės reikalauja ypatingo supratimo ir paramos priemonių.
Nors, anot jo, tokiu atveju standartinė banko politika automatiškai nenumato specialių lengvatų, kiekvienas individualus atvejis nagrinėjamas atskirai.
„Jei nenugalimos jėgos aplinkybės būtų objektyviai nustatytos ir apie jas mums būtų pranešta, galime apsvarstyti galimybę atleisti nuo konkrečių įsipareigojimų, kuriems tokios aplinkybės turi įtakos jų taikymo laikotarpiu“, – pažymėjo E. Jurevičius.
Jo tvirtinimu, bankas visais atvejais laikosi force majeure nuostatų, išdėstytų bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose, ir visų papildomų nuostatų, kurios gali būti numatytos individualiose sutartyse.
„Jei nenugalimos jėgos aplinkybės yra objektyviai nustatytos, apie jas mums pranešama ir prireikus jos yra įrodomos, gyventojai gali būti atleisti nuo atsakomybės už konkrečių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskolos įmokų, nevykdymą šių aplinkybių laikotarpiu.
Tačiau dažniausiai gyventojai nėra atleidžiami nuo mokėjimo įsipareigojimų neribotam laikui. Be abejonės, jeigu karo atveju valstybiniu lygmeniu būtų įvesta kitokia teisinė bazė, jos būtinai laikytumėmės“, – pabrėžė E. Jurevičius.
Nuo atsakomybės neatleidžia
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Aistė Veberaitė antrino, kad išorės aplinkybės automatiškai sutarties vykdymo nesustabdo ir neatleidžia nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą.
„Karo atveju tiek kredito įstaigos, tiek ir kitos bendrovės pirmiausia vadovautųsi šalyje galiojančiais teisės aktais ir sudarytų sutarčių sąlygomis. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės ginkluoto konflikto ar karo atveju suteikti lengvatų paskolų turėtojams“, – dėstė Lietuvos bankų asociacijos atstovė.
Vis dėlto kitų šalių patirtis, antrino ji, rodo, kad prasidėjus konfliktui šalyje įsigalioja paketas karo meto įstatymų, kurie apibrėžia ir svarbiausių ekonomikos sektorių veikimą nepaprastosiomis aplinkybėmis. Kredito įstaigos laikytųsi tuose įstatymuose numatytų nuostatų.
„Susidarius situacijai, kai asmuo, turintis finansinių įsipareigojimų, dėl kokių nors individualių priežasčių patirtų sunkumų juos vykdant, reikėtų kreiptis konsultacijos į savo finansinių paslaugų teikėją“, – pažymėjo A. Veberaitė.
Įsijungtų mechanizmai padariniams ir rizikoms mažinti
CITUS teisininkas Silvestras Sušičkis atkreipė dėmesį, kad iš teisinės pusės būsto paskolą ir jos mokėjimo prievolę galima vertinti keliais aspektais.
Pirma, vertėtų skirti būsto paskolos bei iš paskolos įgyto būsto turėjimo santykius. Šie abu teisiniai santykiai, pasak S. Sušickio, daro vienas kitam tiesioginę įtaką, tačiau vienų teisinių santykių pasibaigimas (būsto netekimas) nereiškia, kad atitinkamai pasibaigia ir kiti teisiniai santykiai (būsto paskola).
„Todėl būsto praradimas, pavyzdžiui, karo atveju, tiesiogiai neeliminuoja prievolės mokėti būsto paskolos įmokas“, – akcentavo teisininkas.
Tačiau karo bei kitų ekstremalių situacijų atveju, antrino jis, įsijungia daugybė įvairiausių valstybinių ir tarptautinių teisinių mechanizmų, kurie yra skirti jo padarinių poveikiui sumažinti ar panaikinti.
„Kitą vertus, su kreditu įsigyjamas būstas yra perdraudžiamas: tiek pati paskola, tiek turtas yra draudžiami. Apsidrausti nuo finansinių rizikų galima ir savarankiškai. Tiesa, čia irgi reikėtų patikrinti, ar sutartyse karas nėra paminėtas kaip nedraudiminis įvykis“, – svarstė S. Sušickis.
Vertindamas konkrečiai force majeure sąvoką ir galimą jos taikymą būsto paskolos sutartyse, S. Sušickis pabrėžė, kad karas ne visada laikomas force majeure ir savaime nereiškia atleidimo nuo atsakomybės mokėti kredito grąžinimo įmokas, t. y. ši sąvoka negali būti aiškinama abstrakčiai.
Sprendžiant dėl force majeure taikymo karo atveju, anot jo, būtina įvertinti, ar galima buvo numatyti karo veiksmus sudarant sutartį, ar karas sutartinio įsipareigojimo įvykdymą padarė neįmanomą.
Taip pat, ar asmuo nebuvo prisiėmęs atsakomybės dėl force majeure ar jos padarinių atsiradimo rizikos.
„Jei būtų pagrindas taikyti force majeure, galėtų būti sprendžiami tik būsto paskolos sutarties vykdymo klausimai: palūkanų mokėjimo sustabdymas ar panaikinimas, būsto paskolos grąžinimo sustabdymas ar atidėjimas ir pan.
Tačiau force majeure aplinkybių atsiradimas savaime neeliminuotų pareigos grąžinti būsto paskolą. Kaip jau minėta, karo ir kitų ekstremalių situacijų atveju, praradus būstą, įsijungia draudimo ir / ar valstybės atsakomybės prisiėmimo mechanizmai, kurie sprendžia būsto paskolos grąžinimo klausimus“, – komentuoja S. Sušickis.
SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė taip pat pažymėjo, kad teisės aktuose ir kai kuriose sutartyse yra numatytos sąlygos dėl nenugalimos jėgos (force majeure), apibrėžiančios tokių aplinkybių sukeliamas pasekmes.
Jei susiduriama su finansiniais sunkumais grąžinant turimas paskolas, anot jos, bankas būtų pasiruošęs padėti savo klientams.
„Kaip padėjome ir per 2008-ųjų krizę, ir COVID-19 pandemijos metu, taip ir ištikus kitoms aplinkybėms esame pasiruošę kartu ieškoti tinkamiausio sprendimo dėl įsipareigojimų, susijusių su paskolomis, lizingu ar kredito kortelėmis“, – komentavo E. Dovbyšienė.
Lietuvos bankas: karo atveju gali būti įvesti reguliavimo pokyčiai
Lietuvos bankas (LB) pažymėjo, kad minėtu klausimu specialaus reguliavimo nėra, tad tokie atvejai būtų vertinami kaip force majeure ir būtų vadovaujamasi Civiliniu kodeksu, jeigu kredito sutarties šalys nebūtų susitarusios dėl individualių force majeure sąlygų.
„Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad karo atveju gali būti įvesti reguliavimo pokyčiai. Konkrečios tikslinės reguliacinės priemonės, skirtos vartotojų interesams apsaugoti, priklausytų nuo aplinkybių visumos“, – nurodė Lietuvos bankas.
Tačiau, pasak LB, kredito sutartyje nėra privaloma nustatyti force majeure nuostatų – kredito sutartyje gali būti nurodytos ir kitos įstatyme bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančios sąlygos.
„Tad kredito sutartis gali apimti force majeure nuostatas, dėl kurių susitarė kredito sutarties šalys ir kurios būtų taikomos jų tarpusavio santykiams“, – nurodoma redakcijai atsiųstame atsakyme.
Taigi, nesant individualiai aptartų ir suderintų sutartinių nuostatų, karo atveju, anot LB, būtų taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą pagrindus ir tvarką force majeure atveju.
Civiliniame kodekse nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Nenugalima jėga (force majeure), pasak LB, nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
„Kalbant apie apgadintus ar sugriautus pastatus kaip pagrindą atleisti nuo prievolių vykdymo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal kredito sutartį kreditorius perduoda sutarto dydžio ir sutartomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas, kitus mokesčius.
Nekilnojamojo turto hipoteka atlieka tik prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimo funkciją, tačiau jeigu įkeistas turtas yra sunaikinamas, tai savaime neatleidžia nuo pareigos kreditoriui grąžinti paskolintas pinigines lėšas, nebent šalys būtų sutarusios kitaip“, – nurodoma atsiųstame redakcijai atsakyme.
