Valstybės kontrolė nustatė, kad gyventojai ir verslas skirstomųjų tinklų operatoriui (ESO) už elektrą permokėjo 160 mln. eurų. Bendrovė gyventojams šią sumą kartu su 40 mln. eurų palūkanomis žada grąžinti per 15 metų. Visgi prezidentūros toks laikotarpis netenkina. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Jareko Niewierowicziaus, reikėtų skatinti ESO šią permoką grąžinti greičiau, geriausiu atveju – per vienerius metus.
Valstybės kontrolė nustatė, kad 2018–2021 m. visi 1,8 mln. vartotojų bendrovei ESO bendrai permokėjo 160 mln. eurų. Vienam vartotojui vidutiniškai teko 89 eurų suma.
Bendrovė nurodė grąžinsianti žmonėms visus pinigus ir netgi 40 mln. eurų didesnę sumą. Visgi Valstybės kontrolei užkliuvo tai, kad permoką vartotojams žadama grąžinti tik per 15 metų.
Tokią pat pastabą LRT RADIJUI išsako ir prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, prezidento vyriausiasis patarėjas J. Niewierowiczius. Anot jo, neturėtų būti taip, kad 160 mln. eurų siekiantys permokėjimai susikaupė vos per kelerius metus, o jiems grąžinti prireiks daugiau nei dešimtmečio.
„Klausimas, be abejo, yra apie tai, ar teisingai yra sudėliotas tas grąžinimo grafikas, ar tie pinigai neturėtų grįžti greičiau. Na, reikia pripažinti, kad 10 metų, palyginus su tuo, kad ta skola susidarė per 5 metus, yra ilgas laikotarpis, galėjo būti, matyt, svarstomi kiti variantai.
Sakyčiau, šitoje šviesoje pats ESO, grupė „Ignitis“, nes, matyt, jie skolinasi, jie valdo finansus visos grupės, kartu su Finansų ministerija, kuri yra akcijų valdytoja, galėtų apsvarstyti galimybę pakeisti tą laikotarpį, per kurį sugrįžta pinigai vartotojams“, – kalba prezidento vyriausiasis patarėjas.
Jis priduria, kad prezidentūra siūlo, jog vartotojams permokos būtų grąžintos per 1-erius metus.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę tikino, jog šios situacijos skandalu laikyti nereikėtų. Esą Valstybės kontrolė į skaičiavimus pasižiūrėjo pernelyg „biudžetiškai“, nevisiškai atsižvelgė į taikytą kainodaros skaičiavimo metodiką.
„Sakyčiau, kad čia galbūt yra reguliavimo niuansai, kurių pasekmėje buvo skirtinga interpretacija iš įmonės, iš reguliuotojo“, – antrina J. Niewierowiczius.
Visgi jis sako besidžiaugiantis, jog į šį klausimą buvo atkreiptas dėmesys, bandoma atstovauti vartotojų interesams.
„Tai, kad Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į šį klausimą, yra gerai. Tai parodo, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dirba savo darbą, kad nesutiko su pasiūlymu įmonės tuos pinigus padovanoti, reikalavo grąžinti juos vartotojui. Tai labai geras dalykas, nes parodo, kad iš tikrųjų šita institucija dirba savo darbą ir atstovauja vartotojų interesams“, – tikina prezidentūros atstovas.
ESO savo ruožtu aiškino, jog 160 mln. eurų, skirtų elektros tinklo atnaujimui, neinvestavo, nes neva nebuvo rangovų. Skelbiama, kad dalį pinigų – 10 proc. – bendrovė jau panaudojo dividendams išsimokėti.
LRT RADIJO kalbintas Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas tvirtina, jog situaciją gaubia įvairios manipuliacijos, ESO paaiškinimuose neva trūksta sąžiningumo.
„Yra daugybė įvairiausių manipuliacijų vietoje to, kad būtų pripažįstama, jog buvo padaryta mažų mažiausiai vadybos klaida arba įmonės korporatyvinės politikos klaida.
Mes nei teisėjai, nei prokurorai, nesiaiškinsime, ar tai yra nusikalstama veika, tai padarys Generalinė prokuratūra, kuri pradėjo tyrimą. Mes sakome, kad tokią praktiką, kai surenki pinigus, žadėdamas daryti investicijas, tų investicijų nepadarai, o pinigus išmoki dividendais, galima vadinti įvairiais epitetais, tame tarpe – ir lupikavimu“, – dėsto politikas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius savo ruožtu LRT RADIJUI priduria, jog pirmadienį Seime vyks susitikimas, kurio metu visos pusės galės išdėstyti savo argumentus dėl susidariusios situacijos.
LRT.lt primena, kad Valstybės kontrolės audito išvadas pranešė vertinsianti Generalinė prokuratūra. Įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
