Jei Seimas galutiniame balsavime pritars naujai nekilnojamojo turto (NT) mokesčio redakcijai, už 100 tūkst. eurų vertės pagrindinį gyvenamąjį būstą Vilniuje tektų sumokėti nuo 5 iki 400 eurų per metus.
Daug metų lipdytas, perlipdytas NT mokestis šį rudenį į žiedimo krosnį įkištas kiek patobulintas konservatoriaus Mindaugo Lingės.
Naujai pateiktame projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio NT mokestį 0,05–4 proc. intervale taikyti būstui.
Neapmokestinamas būtų tik asmens pagrindinis NT, kurio vertė konkrečioje savivaldybėje būtų ne didesnė nei 1,5 medianos. Visam kitam asmens NT būtų taikomas savivaldybės nustatytas 0,05–4 proc. tarifas nuo visos būsto vertės.
Pagrindinis gyvenamasis būstas – gyvenamosios paskirties statinys ar patalpos, kur savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat jo priklausiniai (pagalbinio ūkio pastatai, inžineriniai ir kiti statiniai).
Mediana – skaičių sekos vidurinis skaičius. Tarkime, savivaldybėje išrikiavus būstus nuo pigiausio iki brangiausio, kurių kaina 5, 15, 30, 48 ir 80 tūkst. eurų, mediana būtų 30 tūkst. eurų.
Mediana būtų apskaičiuojama remiantis Registrų centro nustatytomis būsto vertėmis, kurios perskaičiuojamos kas 5 metus (vėliau planuojama kas 3 metus). Paskutinį kartą būstų mokestinė vertė nustatyta 2021 m. ir galios iki 2026 m.
Svarbu pabrėžti, kad dėl laiko skirtumo, atsiradusio tarp Registrų centro būsto vertinimo ir konkrečiu metu rinkoje esančios situacijos, reali būsto rinkos vertė neretai būna didesnė už konkrečiais metais Registrų centro nustatytą vertę.
Pavyzdžiui, jei 2020 m. įsigijote būstą už 80 tūkst. eurų, tikėtina, kad tais metais per masinį turto vertinimą Registrų centras nustatė panašią vertę. Tačiau prasidėjus kainų kilimui, 2023 m. jūsų būsto rinkos vertės jau bus viršijus kiek anksčiau nustatytą Registrų centro.
Didelės mokesčio žirklės
Sostinėje NT mediana šiuo metu siekia 60 tūkst. eurų, o pusantros medianos – 90 tūkst. eurų. Vadinasi, jei mokestis būtų taikomas jau dabar, už vienintelį žmogaus būstą iki 90 tūkst. eurų Vilniuje mokėti nereikėtų.
Pavyzdžiui, jei būsto vertė, nustatyta Registrų centro, siekia 100 tūkst. eurų, už 1,5 medianos t.y. už sumą iki 90 tūkst. eurų susimokėti nereikės, tačiau likusiai turto vertei (10 tūkst. eurų) Vilniaus savivaldybei pritaikius minimalų 0,05 proc. tarifą per metus tektų sumokėti 5 eurus. Jei būtų pritaikytas 1 proc. tarifas – 100 eurų, pritaikius maksimalų – 4 proc. tarifą – 400 eurų.
NT vertę sužinoti galima „Registrų centro“ interneto svetainėje suvedus NT adresą, pagal kurį surandamas NT unikalus numeris.
Jei asmuo gyvena brangesniame – 150 tūkst. eurų vertės bute, pritaikius minimalų – 0,05 proc. tarifą, per metus tektų sumokėti 30 eurų, jei 1 proc. – 600 eurų, o pritaikius maksimalų – 2,4 tūkst. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas LRT.lt teigė, kad kol kas nėra priimtas sprendimas, kokio dydžio sostinėje galėtų būti mokesčio tarifas.
„Jei įstatymas bus priimtas, savivaldybė turės laiko išdiskutuoti galimą tarifo dydį ir priimti atitinkamą sprendimą, – pažymėjo G. Grubinskas.
Svarbu, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vadovas (LNTPA) Mindaugas Statulevičius sako teigiamai vertinantis tai, kad mokestis būtų paskirstomas savivaldybėms, tačiau kalbėdamas apie tarifus pastebi, kad nueita žingsneliu per toli.
„Jei pažvelgtume į užsienio šalis, bazinis NT mokesčio tarifas siekia iki 1 proc. Visi didesni tarifai specializuoti – jie arba skatinamieji, arba baudžiamieji, tarkime, už neprižiūrėtą NT, už turto plėtrą, kur miestas nenori“, – sako M. Statulevičius.
Tokiu keliu, anot M. Statulevičiaus, turėtų eiti Lietuva. Vis dėlto, egzistuoja baimė, kad kai kurios savivaldybės gali sumanyti taikyti didesnį tarifą.
„Savivaldybėms fantazijų nestinga <...>. Gali būti prielaidų bausti ne tuos, kuriuos reikėtų bausti“, – sako jis.
Be to, M. Statulevičius pažymi, kad Vilniuje gali būti vietų, kur žmonės pasistatė namus, patys susimokėjo už infrastruktūros sutvarkymą, dėl ko jų turto vertė išaugo, o dabar turės už tai dar ir susimokėti.
LNTPA vadovo pasiteiravus, ar Vilniui nustačius didesnį nei minimalų tarifą, aplinkiniai miestai nepradės varžytis – taikys mažesnį tarifą ir taip sieks pritraukti Vilniaus gyventojų, NT vystytojų atstovas sako, kad tai priklausys nuo mokesčio dydžio.
„Jei tai bus kelių šimtų eurų klausimas, vidinė migracija neprasidės. Jei bus pradėti taikyti maksimalūs mokesčio tarifai, žmonėms gali kilti įvairių minčių“, – svarsto M. Statulevičius.
Didesni tarifai – turintiesiems daugiau būsto
NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius sako, kad Seimo nariai elgiasi neryžtingai, mat visa atsakomybė dėl konkretaus tarifo numetama savivaldybėms.
A. Antanavičiaus teigimu, prieš nustatant konkrečius dydžius, turėtų būti aiškiai nurodyta, kokiais kriterijais remiantis bus taikomas mokestis ir kam skirti surenkami pinigai, dabar to pasigendama.
„O dabar beveik sudaroma galimybė savivaldybėms surinkti papildomų lėšų savo veiklai“, – svarsto NT ekspertas.
A. Antanavičius mano, kad pirmo būsto savininkai turėtų būti atleisti nuo NT mokesčio, o apmokestinti reikėtų tik tuos, kurie turi daugiau nei vieną būstą.
„Visada pasisakiau už mokestį, kuris atbaidytų norinčius pasipinigauti <...>. Tai buvo aktualu prieš dvejus metus, kai kaito būsto rinka, visi skubėjo apsipirkti, iš niekur uždirbti pinigų. Tačiau jie uždirbdavo pirmojo būsto pirkėjų sąskaita“, – akcentuoja A. Antanavičius.
Papildomai būtų surinkta nuo 9,5 iki 700 mln. eurų
Skaičiuojama, kad pritarus dabartiniam M. Lingės siūlymui, apie du trečdalius NT savininkų mokesčio visai nemokėtų.
Mokestis būtų pradėtas skaičiuoti už 2025 m., kitąmet didesnės mokesčių naštos pavyktų išvengti.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pabrėžia, kad dabar iš NT mokesčio surenkama apie 14 mln. eurų per metus.
Taikant M. Lingės siūlomą 0,05 proc. tarifą iš NT mokesčio būtų surenkama apie 9,5 mln. eurų, o 1 proc. tarifą – 191 mln. eurų. Jei būtų taikomas maksimalus 4 proc. tarifas, iš jo būtų surenkama daugiau nei 700 mln. eurų per metus.
Šiuo metu iš NT mokesčio Lietuva surenka vos apie 0,3 proc. nuo BVP, Europos Sąjungoje šis skaičius siekia apie 1,2 proc., o EBPO šalyse 1,9 proc.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ne kartą sakė, kad Europos Komisija balandžio pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir NT mokesčių bazės bei kai kurių galiojančių mokesčių lengvatų.
