Darbdaviai masiškai į biurus grąžina pandemijos į nuotolį dirbti išvarytus darbuotojus. Priežastis – krinta našumas, žmonėms trūksta socializacijos. Užsienyje jau girdisi svarstymų, kad dirbantys nuotoliu turėtų gauti mažesnę algą nei dirbantys biure. Vis dėlto, tikina LRT RADIJO kalbintos ekspertės, Lietuvoje vargu ar būtų imamasi tokių priemonių, mat darbuotojų pritraukti ir taip gana sudėtinga.
Darbo metu lankosi kavinėse, tvarkosi namus
Nuotolinio darbo tema šiuo metu – kaip niekada aštri. Diskusijos dėl to, kad reikia darbuotojus grąžinti į biurus, verda tiek Europoje, tiek JAV, tiek ir Kinijoje.
Kaip LRT RADIJUI sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, svarbiausia to priežastis – pastebėtas žymus darbo našumo sumažėjimas.
Ekspertės teigimu, pandemijos pradžioje iš namų besidarbuojantys žmonės, panašu, buvo gerokai labiau susikaupę ir motyvuoti, o dabar darbo metu ir namus tvarkosi, ir į parduotuves vaikšto.
„Pandemijos pradžioje (...) produktyvumas, atrodytų, nekrito, galbūt netgi buvo šiek tiek pagerėjęs, tačiau ilgainiui, (...) rodo rezultatai, žmogaus produktyvumas, jeigu jis dirba nuolat nuotoliu, yra sumažėjęs iki 20 proc.
Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad apie 79 proc. žmonių patvirtina, jog dirbdami nuotoliu jie darbo metu tvarkosi namus, apie 40 proc. žmonių apsilanko netoli esančiose parduotuvėse arba kavinėse. (...) Kitas dažnas veiksmas yra apsipirkinėti nuotoliu, (...) organizuoti savo keliones“, – kalba E. Stonkutė.
Anot pašnekovės, negalima sakyti, jog namuose mažiau produktyvūs būna visi žmonės, yra ir galinčių atsilaikyti nuo įvairių „pagundų“. Visgi, jos teigimu, tokie daugumos nesudaro.
Pramonininkų konfederacijos atstovė pabrėžia, jog tokie produktyvumo praradimai įmonei kainuoja daug: „Žmogus nepadaro viso darbo, ko iš jo tikimasi.“ Todėl, pasak jos, nieko keisto, kad pradedama svarstyti visišką darbuotojų grąžinimą į biurus.
Darbuotojas tampa prieinamas 24/7
LRT RADIJO kalbinta Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė savo ruožtu tvirtina, jog dirbant iš namų našumas krenta ir dėl kitų dalykų, pavyzdžiui, darbdavio negebėjimo efektyviai organizuoti darbą. Anot jos, žmonės neturi aiškiai apibrėžtų darbo valandų, turi būti prieinami visą parą, o tai galiausiai lemia jų perdegimą.
„Reikia pripažinti, kad šiandien Lietuvoje turime dalį darbdavių, kurie puikiai prisitaikę ir (...) jau įvaldę kartu su savo darbuotojais nuotolinį darbą, bet yra ir nemažai darbdavių, kurie, deja, (...) dar vis neprisitaiko ir nesudaro tam tikrų taisyklių, kuriomis vadovaujantis darbuotojas namuose galėtų dirbti lygiai taip pat saugiai ir gerai, kaip ir darbo vietoje.
Tas produktyvumas krito dėl įvairių perdegimų, pervargimų. Ne paslaptis, kad išsitrynė darbo laiko režimas: tiek darbuotojai, tiek darbdaviai nelabai suprato, kada reikia pradėti darbą, kada reikia jį baigti, (...) vienam patogiau vakare paskambinti, kitam ryte. Taip išeina, kad tu jau online esi 24 valandas per parą. (...) Dėl to žmonės iš tikrųjų pradėjo degti vienas po kito“, – aiškina I. Ruginienė.
Kaip pažymi Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, be kritusio našumo, darbdaviai pastebi ir tai, jog nuotolis darbuotojus vieną nuo kito atitolina, komandinis darbas jau nebūtinai duoda teigiamų rezultatų.
Dirbant nuotoliu, nukenčia komandos socializacija
Kad socializacija, svarstant grįžimo į biurus klausimą, yra labai svarbus aspektas, sutinka ir įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.
„Nemanau, kad įmanoma sukurti nuostabią kultūrą ar gerą atmosferą nuotoliniu būdu. Picos valgymas per ekraną, na, tikriausiai mažiau žavus negu kartu su kolegomis. Dėl to grąžinimas į biurą – vienareikšmiškai vienas iš socializacijos aspektų“, – sako ekspertė.
Anot pašnekovės, nors darbdaviai norėtų žmones grąžinti į biurus, pačių darbuotojų nuotaikos yra kitokios: „8 iš 10 kandidatų dar tikisi hibridinio metodo, o 5 iš 10-ies nori visiškai laisvai dirbti iš namų.“ Todėl kai kuriose įmonėse taikomas kompromisinis variantas.
„Pastaruoju metu yra taikomas modelis 3+2: trys dienos biure, dvi iš namų. Jis yra puikiai suderinamas tiek su darbuotojų, tiek su darbdavio lūkesčiais ir puikiai tinka, nes iš tiesų kai kurie darbai lengviau sekasi namuose“, – kalba L. Gylienė.
Nesutaria, ar dirbantys nuotoliu turėtų gauti mažiau
Užsienyje pasigirsta svarstymų, kad darbdaviai nuotoliu dirbantiems darbuotojams turėtų mokėti mažiau. Ekonomistė-analitikė E. Stonkutė sako tokių diskusijų Lietuvoje kol kas negirdėjusi, tačiau šis variantas jai atrodo gana logiškas.
„Aišku, klausimas keliamas yra dėl produktyvumo. Logiška, manau, būtų, jeigu žmogus tikrai, bet objektyviai įvertinant, yra mažiau produktyvus, (...) jis tikriausiai turėtų uždirbti mažiau“, – tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė.
Visgi įmonės „Talent Lab“ vadovė L. Gylienė pabrėžia, jog atlyginimai dirbantiems nuotoliu mažėti tikrai neturėtų, mat jau ir dabar darbuotojų prisitraukti yra sunku.
„Kol rinkoje apskritai bus kandidatų ir darbuotojų, tol atlyginimai tikrai nemažės. Mes galime pamiršti apskritai apie mažinimą, nes pritraukti ir su dabartiniais pakeltais atlyginimais yra sudėtinga“, – tikina ekspertė.
Tuo tarpu I. Ruginienė iš Profesinių sąjungų konfederacijos mano, kad atlyginimus dirbantiems nuotoliu kaip tik reikėtų pakelti, mat jie, nebūdami biure, sutaupo tam tikrų resursų.
„Aš manau, kad [jie] turi uždirbti daugiau. Supraskime, kad darbas namuose reiškia, jog darbdavys sutaupo nemažai resursų: jam nereikia nuomoto biuro, galų gale (jam nekainuoja – LRT.lt) toks pats paprasčiausias, banalus dalykas kaip kavos puodelis arba vanduo, kuris daugelyje biurų yra nemokamas darbuotojams.
(...) Jeigu taip yra sutariama, kad darbuotojas dirbs iš namų, tai mažų mažiausiai jis turi, aišku, gauti tą patį atlyginimą, nes dirba tą patį darbą, bet taip pat turi turėti ir kompensacinius mechanizmus už elektrą, už internetą, už darbo vietos įsirengimą“, – dėsto I. Ruginienė.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
