„O jūs su kamera atvyksite? Nes jei taip, nepykite, gali būti, kad atvažiuosiu purvinas. Tiesiog dabar labai daug darbų, laiko nedaug, viską čia darau savo rankomis“, – taip pirmąjį pokalbį telefonu pusiau juokais užbaigė kaunietis Andrius Aleknavičius, prieš kiek daugiau nei metus Kazlų Rūdos pašonėje, Ąžuolų Būdos kaime, atvėręs „Būdelės“ vardu pavadintos užkandinės duris. Šiandien į ją plūsta ne tik vietiniai, bet ir atvykėliai iš kitų miestų.
Jau penktus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!
Tačiau 27-erių Andrius mus pasitiko pasiruošęs ne tik pokalbiui, bet ir fotografo objektyvui. Gerai nusiteikęs vaikinas pasiūlė prisėsti ir patogiai įsitaisyti. Kasdien iš Kauno į Ąžuolų Būdą važinėjantis pašnekovas pasakojo šiuo metu plušantis prie jūrinio konteinerio, kurį ketina paversti mobilia erdve lauko prekybai.
Kebabus pakeitė sušiai ir picos
Kaunietis A. Aleknavičius maitinimo sferoje sukasi jau ne vienerius metus. Prieš tai jam pačiam teko dirbti padavėju ir barmenu, penkerius metus vadovauti vienai iš žinomų pasilinksminimo vietų laikinojoje sostinėje. Tačiau viskas netikėta linkme pasisuko 2020-ųjų pavasarį, kai šalyje ėmė siautėti COVID-19 pandemija.
„Turėjau išskristi į Kiprą kovo pabaigoje, o kovo 16 d. šalyje įvedė karantiną. Taip ir likau Lietuvoje. Tuomet viena tokia moteris, būsima mano uošvienė, kuri yra iš šitų kraštų, man sako: tau, kaip baro vadovui, galbūt yra nebloga galimybė“, – ėmė pasakoti A. Aleknavičius.
Anot jo, toje vietoje, kur šiuo metu stovi „Būdelė“, prieš tai ilgus metus veikė kebabinė. „Aš kiek girdėjau apie juos, tai buvo kebabų kebabai, kurių žmonės laukdavo ir po valandą. Bet kažkaip nutiko, kad jie bankrutavo, o šioje vietoje buvęs kioskas liko bei metų metus trūnijo“, – tęsė jis.
Būtent ant kiosko esanti iškaba „parduodama“ ir pasėjo mintį, kad Ąžuolų Būdos kaime galėtų atsidaryti nauja maitinimo vieta.
„Kažkaip per varžytines pavyko nupirkti tą kioskelį. Mano būsima uošvienė padėjo man susitvarkyti dokumentus dėl europinės paramos, taip gavome dalį lėšų. Prisiskolinome krūvą pinigų. Ir kažkaip sunkiai, su daug pastangų ir dvejonių, atidarėme čia savo užkandinę. Iš esmės tai buvo avantiūra“, – neslėpė A. Aleknavičius.
Lemtingas sapnas
„Būdelės“ įkūrėjo teigimu, prisiminus veiklos pradžią, būta išties dvejopų jausmų. Pats užkandinės įrengimas užtruko dvejus metus, daug kas buvo daroma savo, artimųjų, draugų ir pažįstamų rankomis. Galbūt kiek netikėtai ir pačiam Andriui, jis netgi ryžosi pakeisti užkandinės koncepciją, kuriai idėją pakišo tėvas ir lemtingas sapnas. Todėl dabar pagrindiniai meniu siūlomi patiekalai – picos ir sušiai.
„Pradinė idėja iš viso buvo siūlyti wokus ir sušius. Bet dar kai viską tik įrenginėjome, man tėvas pasakė: žinok, aš nematau, kaip savo vaikus vežčiausi valgyti woką. Pica ir Afrikoje yra pica. Pasijuokėme ir tada naktį susapnavau, kad tai turi būti pica. Jau kitą rytą atvažiavome, greitai viską išrinkome, atvažiavę meistrai perrinko ir virtuvę pritaikėme būtent picoms ir sušiams. Realiai per naktį pakeitėme konceptą ir dėl to nei kiek nesigailiu“, – pasakojo jis.
Anot pašnekovo, kuriant konceptą iš pradžių buvo minčių ir užkandinei duoti visai kitą pavadinimą – „Pirmas dublis“, taip simboliškai įamžinant, jog tai yra pirmasis Andriaus įsteigtas verslas.
„Bet paskui pasižiūrėjom, kad tų dublių Lietuvoje yra labai daug. Tuomet svarstėme, kad reikia sukurti legendą. Taip kažkaip ir sugalvojome, kad mažame Ąžuolų Būdos kaimelyje stovi maža „Būdelė“. Joje daromas maistas, buriasi žmonės ir t. t.“, – pavadinimo gimimo istoriją prisiminė A. Aleknavičius.
Pradžia – kupina chaoso, bet su geromis emocijomis
Andriaus teigimu, artėjant „Būdelės“ atidarymui nerimo dozė vis labiau augo. „Žmonės Kaune ar Vilniuje atidarinėja restoranus, vieta gali būti nuostabi, bet tu nežinai, ar tau pavyks. O mes Ąžuolų Būdoje nusprendėme atsidaryti. Daug kas į tai skeptiškai žiūrėjo, aš ir pats jau vienu metu, kai viskas ėjo į pabaigą, dirbau per tris darbus, kad surinkčiau šiai idėjai pinigų. Buvo daug nerimo“, – tęsė jis.
Visgi jau pati pirma diena, kai užkandinė atvėrė duris, nuteikė optimistiškai. Andrius prisiminė istoriją, kai prieš atidarymą kartu su kolega išvyko įsigyti maisto produktų patiekalams ruošti. Tuomet ir jie patys dar tik spėliojo, ko tikėtis vėliau tą dieną.
„Aš kolegos paklausiau: kaip tu manai, kiek mes šiandien padarysime ir parduosime patiekalų? Jis atsakė, kad kaip pirmą dieną būtų gerai parduoti apie 20–30 picų ir panašiai tiek sušių porcijų. Atsidarėme 12 val., o 10 minučių iki tol jau sėdėjo pilna terasa. Tai mus iš tikrųjų įkvėpė nuo pat pradžių. Nors neslėpsiu, kad pirmąją dieną tikrai buvo bardakas. Mes tiesiog nesitikėjome, kad bus tiek daug žmonių“, – pasakojo A. Aleknavičius.
Pasak užkandinės savininko, laimė, greitai viskas susistygavo ir stojo į savo vėžes. Šiandien „Būdelėje“ darbuojasi kiek daugiau nei 10 darbuotojų, kurių nemaža dalis kartu yra nuo pat veiklos pradžios. Anot jo, įprastomis darbo dienomis į užkandinę vidutiniškai užsuka bent keliasdešimt klientų, savaitgaliais – keli šimtai, kurie įprastai aptarnaujami gyvos eilės principu.
„Kazlų Rūdos vieta yra labai gera, nes kelionė iš Kauno trunka apie 25–30 minučių. Žemės sklypai čia yra gerokai pigesni nei kokiam Kauno užmiesčio rajone. Daug kas keliasi čia, į šitą kraštą, kuriasi jaunos šeimos, pasiturintys žmonės. Tai pagal tokius žmones atitinkamai kūrėme ir savo meniu bei visą idėją.
Kita vertus, kalbant apie kotletus ir karbonadus, Kazlų Rūdoje jau yra ne vienas restoranas, siūlantis panašų maistą. Tai kiek žmonės gali valgyti tuos sūriu užkeptus kepsnius? Tiesiog žmonėms trūksta kitokio pasirinkimo. Ir kai tu atveži kažkokią patirtį iš miesto į mažą miestelį, viskas gerai ir sekasi“, – pasakojo A. Aleknavičius.
Nori suburti bendruomenėlę
Nors „Būdelė“ veikia dar tik vos daugiau nei metus, pasak Andriaus, per šį laikotarpį jau pavyko grąžinti skolas, todėl atėjo tinkamas metas galvoti apie plėtrą ir ateities planus.
„Mes atėjome į bendruomenę su tikslu būti kuo paprastesni. Per tą laiką ir ryšys su bendruomene tik dar labiau sutvirtėjo. Jeigu reikia padėti, kažkuo prisidėti – visada esame už. Tiesiog juokiamės ir tarpusavyje, kad mūsų didelis noras yra čia suburti tokią smagią bendruomenėlę.
<...> Prasisuko tie metai, grąžinome skolas, žmonės sunešė pinigų plėtrai. Na, aišku, užsidirbome mes tai per prekybą. Tai dabar ir pats sakau klientams, kad jūs mums sunešėte pinigų, o dabar mums laikas juos atiduoti jums. Todėl norime žmonėms pasiūlyti ne tik sušių ar picų, bet ir kažką daugiau“, – šypsosi pašnekovas.
Dėl šios priežasties šalia „Būdelės“ jau dygsta naujas pastatas – stiklinis šiltnamis. Andriaus teigimu, jis bus orientuotas būtent į vietos bendruomenę. Šiltnamyje ketinama organizuoti įvairius renginius, pakviesti vietos gyventojus rengti dirbtuves ir pan.
„Labai norime tęsti šį projektą, galbūt ir kituose miestuose ar miesteliuose. Netgi ieškome patalpų, bet tos patalpos turi mus sužavėti. <...> Norime dirbti toliau, bet nepamesti kokybės. Galbūt kitu vardu, galbūt nedaryti sušių ar picos, labiau kaip restoraną kurti. Bet tiesiog dabar yra tas momentas, kai norisi daryti kažką žmonėms, o ne sau“, – ateities planais dalijosi A. Aleknavičius.
