Vyriausybei birželį pritarus laikinam draudimui per Lietuvą ir iš jos sausuma vežti dvejopos paskirties prekes, kurios gali patekti į Rusiją ir Baltarusiją bei būti naudojamos karui prieš Ukrainą, nuo liepos 3 dienos jų eksportas iš Lietuvos, palyginti su geguže, sumažėjo 40 proc., teigia Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas.
„Rizikingų prekių eksportas iš Lietuvos lyginant su gegužės duomenimis sumažėjo 40 procentų – tai yra tikrai didelis skaičius. Turime suprasti, kad tiek procentų pardavėjų, tiek procentų eksportuotojų nebuvo tikri, kur jų prekė keliauja, kur jis bus panaudota ir, ar tikrai tai nebus sankcijų apėjimas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė D. Žvironas.
Pasak Muitinės departamento vadovo, iš Europos Sąjungos (ES) šalių galimai dvejopos paskirties prekių eksportas per Lietuvos sieną sumažėjo daugiau nei 70 proc., o eksportuotų prekių vertė, palyginti su geguže, buvo mažesnė 250 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu Vyriausybė birželį apribojo 57-ių prekių grupių vežimą – patvirtintame nacionaliniame kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąraše daugiausiai yra gaminiai su mikroelektronikos ir puslaidininkių komponentais.
Tuo metu Lietuvos Muitinė nuo liepos 3 dienos iš vežėjų reikalauja gamintojų deklaracijų su patvirtinimu, jog jam žinomas jo gabenamų prekių pardavėjas ir pirkėjas trečiojoje šalyje, taip pat kad jos bus tranzitu gabenamos per Baltarusiją ar Rusiją, kad šiose šalyse jos nebus perparduodamos ar perkraunamos, ir kas jų galutinis naudotojas trečiojoje šalyje.
Muitinė skelbia per šį laiką 117 kartų per Lietuvos sieną neleidusi į Rusiją ar Baltarusiją eksportuoti, reeskportuoti ar gabenti tranzitu Vyriausybės patvirtintame sąraše esančių prekių, tuo metu 132 kartus šios prekės neišleistos dėl to, jog nebuvo pateikta gamintojo deklaracija.
D. Žvironas pažymėjo, kad didžioji dalis per Lietuvos sieną bandytų gabenti galimai dvejopos paskirties yra pagamintos ne Lietuvoje.
„Su Lietuvos gamintojų prekėmis, kaip taisyklė, problemų ir nebūna, nes Lietuvos gamintojas dažniausiai žino tiekimo grandinę, pateikia deklaraciją. Čia daugiau susiję su prekėmis, kurios yra gaminamas Vakarų Europoje, kitose šalyse, pagrinde – mikroschemos, puslaidininkiai ir panašios prekės“, – teigė Muitinės departamento vadovas.
Liepos 17–31 dienomis nepateikus gamintojo deklaracijos 24 kartus per Lietuvos sieną nebuvo praleistos iš kitų ES šalių narių gabentos prekės.
Muitinės teigimu, vien per liepos mėnesį fiksuoti 26 sankcijų nesilaikymo atvejai.
Šiemet sausį–liepą Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo 31 tyrimą dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų.
Tverečiaus ir Šumskų pasienio postų uždarymas krovinių judėjimo nepaveiktų
D. Žvironas tikina, kad Tverečiaus ir Šumskų kontrolės postų uždarymas krovinių judėjimo per sieną su Baltarusiją nesutrikdytų.
„Prekių ir krovinių judėjimui iš esmės tų postų uždarymas nepaveiktų, nes srautai visi ir šiandieną vyksta per kitus postus“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Žvironas, akcentuodamas, kad priėmus sprendimą Muitinės pareigūnai būtų perkelti dirbti į kitus postus.
Visgi plačiau komentuoti šios iniciatyvos Muitinės departamento vadovas nenorėjo.
„Mūsų kaimyninė šalis Lenkija, kuri šiek tiek didesnė už Lietuvą, turi tik vieną veikiantį pasienio postą, mes turime šešis. Ar tai yra geriau, ar blogiau – sunku diskutuoti“, – sakė D. Žvironas.
„Bet jeigu jūs kalbate apie tuos du postus, tai Tverečiuje keliauja tik tuščios transporto priemonės, tušti vilkikai, o Šumske tiesiog lengvieji automobiliai“, – sakė jis.
ELTA primena, kad vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius penktadienį pranešė, kad artimiausiu metu bus priimti sprendimai dėl dviejų pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymo.
Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Lenkijos ir Lietuvos duomenimis, šiuo metu į šalį perkelta apie 4 tūkst. samdinių.
